Už apšviestą Kauno Soborą – prestižinis tarptautinis apdovanojimas
Šiemet „LIT Lighting Design Awards“ konkursui buvo pateikta per 800 paraiškų iš 58 šalių, o atrinktieji projektai varžėsi architektūros ir pramogų erdvių apšvietimo bei apšvietimo produktų kategorijose, šios suskirstytos į pogrupius.
Kauno Soboro apšvietimo projektas pateko tarp 11-os geriausių Paveldo apšvietimo dizaino (Heritage Lighting Design) kategorijos objektų – jis įvertintas dėl istorinio objekto grožio ir reikšmės išryškinimo pasitelkus šiuolaikinius apšvietimo sprendimus.
Šioje kategorijoje besivaržę projektai buvo vertinami pagal tai, kaip į patrauklią apšvietimo koncepciją integruotos inovacijos, estetiniai ir ekologiniai sprendimai, taip pat projektų funkcionalumas, ergonomika, ilgaamžiškumas, praktinė nauda, rašoma pranešime.
Pasak Šarūno Noskaičio, projekto koncepto kūrėjo, apšvietimo dizainerio, „LIT Lighting Design Awards“ apdovanojimas „yra reikšmingas visos kūrybinės komandos idėjų ir darbo įvertinimas tarptautiniu mastu, kuris prisideda prie Lietuvos ir miesto žinomumo pasaulyje“.
Visų kategorijų apdovanotus objektus galima rasti čia.
Sprendė problemą
Kauno Soboro apšvietimo projektas buvo įgyvendintas šių metų birželį labdaros fondo VšĮ „Devbridge Foundation“ iniciatyva, siekiant išspręsti Soboro, nuo kurio driekiasi Laisvės alėjos ašis, netinkamo apšvietimo problemą. Nepaisant, kad Soboras yra svarbus architektūrinis ir kultūrinis objektas, ankstesnis apšvietimas neatspindėjo nei jo architektūrinio grožio, nei reikšmės miesto kontekste.
Pagrindinė projekto idėja buvo subtiliai išryškinti renovuoto Soboro architektūrinį grožį ir „paslėpti“ šviestuvus, kad būtų matoma tik jų šviesa. Pasak apšvietimo dizainą sukūrusio Š. Noskaičio, „pirmasis sluoksnis užtikrina tolygų apšvietimą, kuris švelniai „nuplauna“ visą pastatą, išryškinta jo formą bei siluetą ir leidžia Soborą matyti iš įvairių miesto vietų. Antrasis sluoksnis pabrėžia svarbiausius architektūrinius pastato elementus – kolonas, arkas ir puošnius elementus. Taip sukuriamas subtilus kontrastas ir išryškinamas detalus Soboro grožis“.
Apatinė pastato dalis apšviesta ne itin intensyviai, kad po aikštę vaikštantys ir ant laiptų sėdintys žmonės nebūtų akinami šviesos.
Projekte buvo naudojami efektyvūs naujos kartos LED šviestuvai leidžiantys sutaupyti elektros kaštus, taip pat šviestuvai su specifinėmis optikomis, kurios užtikrina, kad šviesa sklistų tik ten, kur jos reikia, taip išvengiant šviesos taršos ar akinimo. Be to, šviestuvai su DALI valdymu buvo integruoti į Kauno išmaniosios apšvietimo sistemos tinklą. Tai leidžia kurti dinamiškus apšvietimo scenarijus, prisitaikančius prie skirtingų sąlygų, užtikrinančius energijos efektyvumą ir vizualiai sustiprinančius Soboro įspūdį, rašoma pranešime.
Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios apšvietimas yra pirmasis labdaros fondo „Devbridge Foundation“ projektas.
Kelis metus restauruotas Kauno soboras baigtas tvarkyti 2022 m., restauravimo darbai atsiėjo per 2 mln. Eur.
Buvusi caro imperinės kariuomenės cerkvė, reprezentacinis Kauno karinės tvirtovės statinys, visais laikais buvo vienas populiariausių miesto objektų: ko gero, nerasi kauniečio, kuris (ar kuri) nebūtų skyręs pasimatymo „prie soboro“.
Neobizantinio stiliaus Kauno Įgulos soborą suprojektavo iš Ukrainos kilęs architektas, Lietuvos karo inžinierius Konstantinas Limarenko. 1886 m. jis buvo paskirtas Kauno tvirtovės inžinierių valdybos darbų vykdytoju, 1891–1895 m. parengė soboro projektą, vadovavo jo statybai, pritaikė techninių naujovių: pirmą kartą Lietuvoje buvo sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas, panaudotos tuščiavidurės plytos, įrengta moderni šildymo sistema.
1896 m. K. Limarenko buvo išsiųstas į Novočerkaską, kur suprojektavo panašų į Kauno soborą. Tokių statinių, turėjusių palengvinti Rusijos imperijos okupuotuose kraštuose vykdomą rusifikacijos procesą, XIX a. baigiantis imperijoje iškilo nemažai.
Po Pirmojo pasaulinio karo soboras buvo peršventintas ir tapo katalikų bažnyčia.
Įdomi šiuos laikus atliepianti detalė: 1918-aisiais paskelbus Nepriklausomybę, ne sykį buvo svarstyta soborą nugriauti kaip imperinės epochos reliktą. Vis dėlto pastatas tuomet išsilaikė, o sovietmetį išgyveno kaip paveikslų galerija.
