Į Ukrainą plūsta karo turistai – kelios dienos arčiau fronto kainuoja iki 3.000 Eur
Rusijos kariuomenė nuo to laiko atsitraukė šimtus kilometrų, tačiau beveik kasdien atakuoja Kyjivą raketomis ir dronais. Nepaisant to, A. Blasco Ventasas šį miestą pasirinko savo atostogoms.
„Tai mano pirmas kartas karo zonoje, – sakė 23 metų programinės įrangos inžinierius. – Nemeluosiu, šiek tiek baisu, nes niekada negali žinoti“.
Vaikinas įsigijo vadinamąją „tamsiojo turizmo“ ekskursiją, kurią siūlo viena iš keliolikos Ukrainos bendrovių, veikiančių nedideliame, bet augančiame karo turizmo sektoriuje.
Kad patektų į Ukrainą, jaunuolis nepaisė savo šeimos nuogąstavimų ir sėdo į lėktuvą, skrendantį į Moldovą, o po to jo laukė 18 valandų kelionė traukiniu.
Vaikinas, siekiantis tapti nuomonės formuotoju, kiekvieną kelionės žingsnį filmuoja ir skelbia savo kanale vaizdo įrašų platformoje „YouTube“, kur jį seka 115 tūkst. žmonių. Prieš tai jis jau dokumentavo savo kelionę į „siaubingiausią psichinę ligoninę“ JAV bei „pavojingiausią pasienį“ pasaulyje – tarp Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos.
Dalis pelno skiriama Ukrainos kariuomenei
Jau prieš didelio masto karą Ukraina kasmet priimdavo tūkstančius turistų, atvykstančių į Černobylį – pasaulio didžiausios atominės katastrofos, įvykusios 1986-aisiais, vietą.
Atsakydamas kritikams, kurie tokias keliones laiko makabriškomis ar amoraliomis, A. Blasco Ventasas tvirtina, kad jis elgiasi pagarbiai.
Jo vizitą organizavusi bendrovė „War Tours“ teigė, kad nuo sausio priėmė apie 30 klientų, daugiausia europiečių ir amerikiečių, kurie už visą ekskursiją moka nuo 150 iki 250 eurų.
Dalis pelno skiriama kariuomenei, sakė vienas iš bendrovės įkūrėjų Dmytro Nykyforovas, kuris tvirtino, kad ši iniciatyva yra „ne dėl pinigų, o dėl karo atminimo“.
Turizmo bendrovės „Capital Tours Kyiv“ vadovas Svitozaras Moisejevas teigė, kad pelnas yra nedidelis, tačiau apsilankymai turi edukacinę vertę.
„Tai tarsi vakcina, kad toks karas nepasikartotų“, – sakė jis.
Dažniausiai tokios ekskursijos vyksta Kyjive ir jo priemiesčiuose, kuriuose 2022-ųjų pradžioje Rusijos kariai vykdė žudynes.
Tačiau kai kurios bendrovės gali turistus nuvežti ir arčiau fronto. Pavyzdžiui, kelių dienų vizitas Pietų Ukrainoje kainuotų virš 3.000 Eur.
„Mūsų gyvenimai Vakaruose yra per daug patogūs“
Amerikietis Nickas Tanas, kuris dirba finansų sektoriuje vienoje iš Niujorko technologijų įmonių, buvo vienas iš tų, kurie norėjo nukeliauti giliau į šalį.
Tad liepos mėnesį jis išvyko į Charkivą, antrą didžiausią Ukrainos miestą, kurį nuolatos bombarduoja rusų pajėgos, esančios maždaug už 20 kilometrų.
„Tiesiog norėjau tai pamatyti, nes manau, jog mūsų gyvenimai Vakaruose yra per daug patogūs ir per daug lengvi“, – teigė šis 34 metų vyras.
Jis teigė, jog norėjo prie fronto prisiartinti dar labiau, tačiau su tuo nesutiko gidas.
Aštrių pojūčių mėgėjas sakė, kad jau buvo šokęs su parašiutu, reguliariai lanko bokso treniruotes ir reivo vakarėlius.
„Šokinėti iš lėktuvų, linksmintis visą naktį ir daužyti žmonėms veidus man nebepakako, – juokavo amerikietis. – Tad koks kitas geriausias dalykas? Važiuoti į karo zoną“.
Jo kelionės suglumino kai kuriuos nusiaubto Irpinės priemiesčio gyventojus, kuriems nuolat grėsmę kelia Rusijos oro antskrydžiai.
„Neseniai „Shahed“ dronas nukrito už 300 metrų nuo mano namų. Neturėčiau jokio noro tai patirti, – sakė 52 metų Ruslanas Savčukas. – Bet jei žmonės nori, tai jų teisė“.
R. Savčukas savanoriškai konsultuoja Irpinės pareigūnus turizmo strategijos klausimais.
„Netgi tokia sudėtinga tema kaip karas gali būti naudinga“, – sakė jis ir pridūrė, kad turistai gali generuoti naudingų pajamų vietos bendruomenėms.
„Kodėl norite matyti mūsų sielvartą?“
Michailyna Skoryk-Škarivska, Irpinės vietos tarybos narė ir buvusi Bučos mero pavaduotoja, teigė, kad dauguma gyventojų neprieštarauja „tamsiajam turizmui“, tačiau kai kurie iš jo gaunamą pelną laiko kruvinais pinigais.
„Pasitaiko kaltinimų: Ko jūs čia atvažiuojate? Kodėl norite matyti mūsų sielvartą?“ – pasakojo ji, prisimindama pokalbius su vietiniais gyventojais.
Mariana Oleskiv, Nacionalinės turizmo plėtros agentūros vadovė, sakė, kad karo turizmo plėtra kelia daug etinių klausimų, tačiau ši rinka neišvengiamai augs.
Jos agentūra rengia specifinius mokymus gidams, taip pat organizuoja Kyjivo regione esantiems memorialams lankyti skirtas keliones.
Didelio masto Rusijos invazija nulėmė staigią turizmo pramonės griūtį, tačiau šio sektoriaus pajamos šiais metais lenkia 2021-ųjų, kai pasaulyje siautė COVID-19, rodiklius.
Šis prieaugis didžiąja dalimi yra generuojamas vidaus turizmo, nes šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams vyrams dažniausiai draudžiama palikti šalį dėl karo padėties.
Ukraina užfiksavo net 4 mln. užsieniečių, praeitais metais įvažiavusių į šalį, teigė M. Oleskiv.
Šis skaičius dvigubai didesnis nei 2022-aisiais, tačiau daugiausiai prie jo prisideda keliautojai verslo tikslais.
Ukraina jau ruošiasi pokariniam periodui – pavyzdžiui, pasirašytos sutartys su bendrovėmi „Airbnb“ bei „TripAdvisor“.
„Karas atkreipė dėmesį į Ukrainą, todėl turime stipresnį prekės ženklą. Visi žino apie mūsų šalį“, – sakė M. Oleskiv.
