Kardiologas R. Kubilius: kodėl sveika lipti laiptais ir auginti pomidorus

Prof. Raimondas Kubilius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Kardiologas Raimondas Kubilius, LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, iš patirties sako matantis, kad tik sulaukę grėsmingo signalo – ūminio miokardo infarkto, žmonės pradeda rūpintis savo sveikata. Nepaisant, kad mokslininkai ir medikai nuolat primena apie širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnius bei nemedikamentinius būdus, galinčius padėti jų išvengti. VŽ podkaste profesorius pasakoja apie iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus ŠKL veiksnius ir ką daryti, kad širdis nesusirgtų.

Pasak prof. R. Kubiliaus, mokslininkai, kaupdami gausybę duomenų, nuolat ieško elgsenos būdų, kurie galėtų daryti įtaką žmogaus sveikatai. Antai šių metų pavasarį Europos kardiologų draugijos prevencijos kongrese pristatytas tyrimas, apėmęs 480.479 tiek sveikų, tiek sergančių širdies liga, įskaitant persirgusius miokardo infarktu nustatė, kad asmenys, kurie lipa laiptais užuot naudojęsi liftu, turi 39 % mažesnę tikimybę mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

„Lipimais laiptais buvo susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant širdies priepuolį, širdies nepakankamumą ir insulto išsivystymo riziką. Atrodo, tik vienas kasdienis veiksnys, o skaičiai įspūdingi ir daro pokytį“, – sako profesorius.

VŽ pašnekovo patirtis rodo, kad asmuo, patyręs ūminio miokardo infarktą, žymiai ryžtingiau priima sprendimus. Tik labai gaila, sako prof. R. Kubilius, kad sprendimą jie priima po perspėjančio signalo.

„Eidamas pas jus visąlaik pakalbinu tuos, kurie rūko prie laiptų, paklausiu, ar jie žino, kokį poveikį rūkymas kelia širdies kraujagyslių sistemai. Dalis nustemba, dalis padėkoja, dalis išplūsta, kad ne į savo reikalus kišuosi, bet tikiu, kad ir nuo to klausimo gali prasidėti pokytis. Aš irgi suprantu, kad per vieną vakarą pakeisti požiūrį į savo gyvenseną yra be galo sudėtinga, galbūt ir neįmanoma“, – kalba prof. R. Kubilius.

Paklaustas, kas apskritai laikytina sveika gyvensena, kurią nuolat linksniuoja mokslininkai bei gydytojai, pašnekovas sako, kad jį patį nustebino, jog mokslininkai nėra sutarę dėl sveikos gyvensenos apibrėžties:

„Vieni sako, kad atitikti sveikos gyvensenos reikalavimus pakanka, jei asmens kraujospūdis yra normalus, cholesterolis nepadidintas, jis yra 30–45 min. per dieną fiziškai aktyvus, neturi pilvinio nutukimo.

Kiti pabrėžia, kad to nepakanka, ir prideda, kad žmogus turi išmiegoti bent 6–7 val. per dieną ir neturėti antsvorio. Išties, mokslininkai nesutaria, kokie dar veiksniai turėtų būti įtraukti, bet turbūt galėtume paprastai sakyti, kad sveika gyvensena yra susikurta saugi aplinka, kurioje aš vykdau man priklausančius reikalavimus – kasdien suvaikščioti bent 45 minutes, papildomai negardinti maisto druska, nepiktnaudžiauti cukrumi, prisiminti, kad daugiau nei du kartus per savaitę valgoma raudona mėsa nėra sveika organizmui, rinktis augalinės kilmės maistą, nepiktnaudžiauti cukrumi, susilaikyti ir visiškai nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį.

Turbūt tokiais priešokiais galėtume apibrėžti, kad tai yra sveikos gyvensenos siekiamybė. Tiesa, dar labai svarbu, sulaukus 40-ies įsitraukti į visas valstybės siūlomas lėtinių ligų patikros programas“.

VŽ podkaste profesorius Raimondas Kubilius pasakoja ir apie tai, kokią įtaką širdies sveikatai turi Viduržemio jūros regiono dieta, apie miego bei judėjimo įtaką ŠKL bei kokį poveikį vyrų širdies sveikatai daro moterys.