Vilniaus rajone rastą unikalų lobį jau galima pamatyti muziejuje
Šių metų pradžioje Lietuvos kultūros paveldo departamentas (KPD) iš privataus asmens gavo pranešimą apie vertingas monetas, aptiktas su metalo detektoriumi, netoli Raišių kaimo, įmonės „Firma VITI“ sklype. O pavasarį radinio teritorijoje prasidėjo archeologiniai tyrimai.
Povilas Blaževičius, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas, pasakojo, kad tai buvo didžiausi archeologiniai tyrinėjimai lobio radimvietėje Lietuvoje. Buvo aptikta ir daugiau brangenybių, iš viso lobį sudaro 62 daiktai. Jie buvo perduoti saugoti muziejui.
„Kalbant apie lobio laikotarpį ir sudėtį, jis turbūt yra pats vertingiausias, įdomiausias ir didžiausias iš saugomų muziejuje“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė P. Blaževičius.
Atradimo istorija
Anonimu norėjęs išlikti asmuo VŽ pasakojo, kad netoli namų išėjo pasivaikščioti su metalo detektoriumi ir aptiko keletą radinių. Iš pradžių jis nesuprato kas tai, bet pasidomėjęs suprato, kad rado reikšmingą objektą Lietuvos pinigų istorijai ir informavo KPD. Vyras ir anksčiau buvo radęs vertingų daiktų, monetų, sagų, kuriuos perdavė paveldo saugotojams.
Konferencijoje P. Blaževičius pasakojo, kad, gavus informaciją apie radinį, dėl tolimesnių kasinėjimų bendradarbiavo muziejus, KPD, Archeologijos centras ir žemės savininkai. Archeologai tyrė 5.370 kv. m. dydžio plotą, kuriame buvo pasklidusios monetos. Pasak P. Blaževičiaus, turtai išsidėstė didelėje teritorijoje dėl žemdirbystės veiklos, kai ariant brangenybės pasklido į skirtingas vietas. Jis mano, kad dalį turtų atrasti ir susirinkti galėjo žemdirbiai XVIII-XX a.
Anot archeologo, netoli tirtos teritorijos galėjo būti gyvenvietė, apie tai liudija keramikos, varinių indų ir geležinių peiliukų liekanos, spynos fragmentas.
Neįprastas radinys
Tai ypatingas įvykis dar ir dėl to, kad pirmą kartą rastos Jogailos monetos su liūtu, kaldintos iki jam tampant Lenkijos karaliumi. Yra ir apkarpytų monetų.
Eduardas Remesas, Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatas, teigė, kad lobis išskirtinis dėl 5 apkarpytų Prahos grašių, tokių anksčiau Lietuvoje nebuvo. Kadangi Prahos grašių ir vietinių pinigų svoris ir vertė skyrėsi, pinigai buvo smulkinami. Dauguma kitų monetų buvo kaldintos Jogailos (1348–1434 m.) laikais, o sidabrinis žiedas taip pat galėjo būti naudojamas atsiskaitant už pirkinį.
Tarp turtų buvo ir keli sidabro lydiniai. E. Remesas aiškina, kad XIV a. už šias vertybes buvo galima nusipirkti gerą žirgą ir kalaviją. Numizmatas daro prielaidą, kad brangenybės priklausė kariui ir galėjo būti užkastos apie 1390 m. dėl pavojaus kryžiuočiams puolant Vilnių.
