„Ginklų ir sviesto“ dilema
Europos Sąjungos ekonomika susiduria su struktūrinėmis problemomis, prie kurių prisideda ir nepalankūs demografiniai pokyčiai. Visa tai mažina ekonomikos augimo potencialą ir kelia grėsmę europiečių pragyvenimo lygiui. ES ekonominiai iššūkiai atsispindi ir BVP augimo rodikliuose – pernai ES ekonomika paaugo mažiau nei 1%, o Vokietijos ekonomika jau keletą metų neišlipa iš recesijos. Europos ekonomikai grėsmę kelia ir aštrėjantys prekybos karai su JAV. Todėl blokui būtina ieškoti naujų ekonomikos augimo variklių.
Dar didesnį galvos skausmą Europos lyderiams kelia augančios saugumo grėsmės ir vis aktualesnis tampa gynybos išlaidų didinimo klausimas. Skaičiuojama, jog, tam, kad galėtų savarankiškai apsiginti nuo Rusijos, Europos šalys turėtų padidinti gynybos išlaidas nuo dabartinių 2% iki mažiausiai 3,5% BVP.
Atsakydama į šiuos iššūkius, ES jau numatė reikšmingas investicijas į gynybos sektorių – Europos Komisijos pirmininkė paskelbė apie 800 mlrd. Eur vertės gynybos finansavimo mechanizmą. Būsimasis Vokietijos kancleris inicijuos konstitucinius pakeitimus, kad išlaidoms gynybai nebūtų taikomi fiskaliniai ribojimai – tai atvers galimybes gynybos išlaidas didinti šimtais milijardų. Paradoksalu, tačiau būtent investicijos į gynybą ir su ja susijusias inovacijas gali padėti Europai ne tik sustiprinti savo saugumą, bet ir spręsti ekonomines problemas.
Europa – potencialus gynybos inovacijų centras
Nepaisant užsitęsusio nepakankamų investicijų į gynybą laikotarpio Europa turi išskirtines galimybes tapti pasauliniu gynybos inovacijų centru, auginančiu gynybos pramonės čempiones, sėkmingai konkuruojančias su JAV įmonėmis. ES stiprus ekonominės galios statusas ir dideli finansiniai pajėgumai suteikia galimybę reikšmingai investuoti į gynybos sektorių.
Šį potencialą lemia stipri pramonės ir technologijų bazė bei ilgametę patirtį turinčios gynybos ir technologijų įmonės. Išsilavinusi darbo jėga ir aukšto lygio tyrimų institutai taip pat sudaro palankias sąlygas plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).
Be to, kadangi kariniai veiksmai vyksta būtent Europoje, čia įsikūrusios įmonės turi išskirtines sąlygas greitai išbandyti ir pritaikyti naujus sprendimus. Galiausiai, vis labiau ryškėjanti egzistencinė grėsmė turėtų tapti svarbiu postūmiu investuoti į gynybos inovacijas. Kryptingos investicijos leistų ne tik stiprinti saugumą, bet ir skatintų ilgalaikį ekonomikos augimą bei aukštos pridėtinės vertės sektorių plėtrą, taip prisidedant prie bendro Europos konkurencinio pranašumo pasaulinėje rinkoje.
Gynybos investicijų maksimizavimas
Siekiant, kad Europos investicijos į gynybą taptų inovacijų ir produktyvumo katalizatoriumi, būtina žvelgti plačiau nei vien tik į gynybos įrangos įsigijimą iš kitų šalių. Kylio pasaulio ekonomikos institutas pastebi, kad net 80% gynybos įrangos europiečiai įsigyja ne iš ES tiekėjų, tačiau, jei bus laikomasi tokios pat strategijos, tai neatneš daug ekonominės naudos Europai. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas investicijoms į vietines pažangias gynybos įmones bei susijusių MTEP finansavimą.
Europos valstybės gynybos inovacijoms finansuoti skiria tik apie 4% gynybos biudžeto, kai JAV ši dalis sudaro net 14%. Tačiau ekonomistai teigia, kad būtent valstybės investicijos į MTEP gynybos srityje pritraukia papildomas privataus sektoriaus investicijas ir didina produktyvumo augimą šalyje. Minėtasis institutas skaičiuoja, kad padidinus gynybos išlaidas 1% nuo BVP, ilgainiui produktyvumas galėtų išaugti maždaug ketvirtadaliu procento.
Panašu, kad Europa gynybos srityje pagaliau jungia aukštesnę pavarą ir tai leis sustiprinti jos gynybinius pajėgumus. Tačiau jei pavyktų šią galimybę išnaudoti ir kaip katalizatorių ekonomikos augimui bei inovacijų plėtrai, tai galėtų tapti dar vienu Europos saugumo ir nepriklausomybės garantu.
Komentaro autorė – Laura Galdikienė, ConnectPay vyriausioji ekonomistė
