A. Kazlauskienė. Pirmoji pagalba biure – svarbiau, nei atrodo

Šių metų pavasarį mūsų iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 49% apklaustųjų labai svarbu, o dar 44% – greičiau svarbu, kad bendradarbiai ar šeimos nariai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą.

Tad itin didelė visuomenės dalis turi pagrįstų lūkesčių, kad bendradarbis, ištikus nelaimei, galėtų išgelbėti šalia esančio žmogaus gyvybę. Be to, karas Ukrainoje reikšmingą dalį Lietuvos gyventojų paskatino atkreipti dėmesį į gebėjimą suteikti pirmąją pagalbą.

Tai signalas įmonių vadovams dėl kelių priežasčių. Pirmoji – karas Ukrainoje mums kelia nerimą. Vieniems daugiau, kitiems mažiau, tačiau visi ieškome galimybių ir įrankių, kaip jį sumažinti. Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą yra vienas iš jų.

Tai rodo ir minėtas mūsų tyrimas – kas penktas šalies gyventojas, paskatintas geopolitinio neapibrėžtumo, jau dalyvavo ar ketina dalyvauti pirmosios pagalbos suteikimo mokymuose. Tokie netikėtumams pasirengę kolegos, tikėtina, jaučiasi kiek ramiau, o tai turi įtakos ir jų produktyvumui darbe – mažesnis nerimas mums leidžia dirbti efektyviau.

Antroji priežastis – pasirengimą galimiems netikėtumams galima išnaudoti ir kaip darbdavio įvaizdžio žinutę bei papildomą išskirtinumą rinkoje.

Darbdavio įvaizdžio komunikacijoje darbdaviai potencialiems kandidatams siekia parodyti, kuo darbas pas juos geriau patenkins kandidato poreikius nei pas kitus. Dažniausiai čia kalbama apie prasmę darbe, įgalinimą ir pan., tačiau teiginys, kad „visi tavo kolegos, įskaitant mane, žino, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą tau užspringus, pargriuvus ar patyrus kitą biuro darbuotojams labiau tikėtiną nelaimę“, greičiausiai surezonuos teigiamai, turint omeny išaugusį Lietuvos gyventojų dėmesį pirmajai pagalbai.

Be to, žinojimas, kad ekstremaliose situacijose darbuotojai gali pasikliauti vieni kitais, skatina bendruomeniškumo ir pasitikėjimo jausmą, stiprina komandinius ryšius.

Tiesa, jei pirmosios pagalbos darbe mokysimės tik dėl varnelės, teigiamą efektą vargu ar patirsime. Čia, kaip ir su bet kokiu naujai įgyjamu įgūdžiu, labai svarbi praktika. Jei vieną kartą biure surengsite mokymus, didelė tikimybė, kad po pusmečio žinios pasimirš.

Taip pat šis mūsų tyrimas parodė, kad pirmosios pagalbos mokymus bent kartą gyvenime yra perėję du trečdaliai šalies gyventojų, tačiau tik kas dešimtas buvo atsidūręs situacijoje, kai per pastaruosius trejus metus reikėjo suteikti pirmąją pagalbą. Ir absoliuti dauguma apklaustųjų sutinka, kad prireikus panaudoti žinias sutriktų ir išsigąstų, net jei ir būtų kažkada to mokęsi.

Todėl tokius mokymus biure rekomenduotina kartoti periodiškai ir visą procesą galima paversti vidine motyvacine programa. Pavyzdžiui, aktyviausius darbuotojus tituluoti pirmosios pagalbos ambasadoriais, kurie būtų įgalinti motyvuoti aplinkinius kolegas atkreipti dėmesį į šią iniciatyvą.

Galiausiai, atstovaujant draudimo bendrovei, būtina paminėti, kad darbuotojų gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą yra viena iš rizikų valdymo priemonių, galinti efektyviai padėti mažiems incidentams nepavirsti į dideles problemas. 

Komentaro autorė – Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė