Sprunka nuo pažangos
Šiandien, gegužės 7 d., Seime planuojama svarstyti Kelių įstatymo pakeitimus, kuriuose siūloma nuo birželio atsisakyti prievolės projektuojant dalį kelių naudoti informacinio modeliavimo metodą – BIM. Jis būtų netaikomas keliams, išskyrus sudėtingus atvejus: viadukus, estakadas, tiltus, dviejų lygių sankryžas, sankirtas, tunelius ir kt.
BIM (angl. Building Information Modeling), arba lietuviškai pastatų informacinis modeliavimas, mūsų šalyje pradėjo populiarėti daugiau nei prieš dešimtmetį, per statybų sektoriaus bendroves, eksportavusias paslaugas į Skandinaviją ir kitas šalis.
Tai procesas, kuriuo kuriama ir valdoma visa su objektu susijusi informacija visais jo gyvavimo ciklais: nuo pirminės koncepcijos iki nugriovimo. Architektui suprojektavus objektą ir sukūrus trimatę vizualizaciją, su šiuo projektu dirba visi, kurie dalyvauja jį statant.
Statybų sektoriaus atstovai už skaitmeninę pažangą kovėsi ne vienus metus – galiausiai 2015 m. Vyriausybė pritarė sektoriaus skaitmenizavimo iniciatyvai, pripažindama galimybę taip padidinti jo efektyvumą.
Nuo to laiko BIM statybose tapo kasdienybe. Pavyzdžiui, viešajame sektoriuje BIM privalomas nuo 2022 m., nes taip norima skatinti spartesnę technologinę pažangą ir procesų skaitmenizavimą statybose.
Dabartiniai Susisiekimo ministerijos vadovai sutinka su parlamentarų siūlymais pakeisti tvarką – BIM nebetaikyti keliams. Ramūnas Dilba, susisiekimo ministerijos kancleris, Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje neseniai tvirtino, kad dėl BIM kelių projektai brangsta, o projektavimas užsitęsia. Vardintas daugiau 70% pabrangimas, dėl BIM projektavimo terminas esą ilgėja nuo 9 iki 25 mėnesių ir pan.
Ministerijos ir valstybės įmonės „Via Lietuva“ (buv. Automobilių kelių direkcija) atstovai pritaria, kad BIM projektuojant kompleksinius kelių infrastruktūros objektus užtikrina aukščiausius projekto kokybės bei tikslumo reikalavimus, leidžia efektyviai naudoti išteklius visuose etapuose.
Tačiau, pasak jų, ne tokiems sudėtingiems projektams, t. y. keliams, BIM esą „gali būti vertinamas kaip perteklinis procesas“. Tvirtinama, kad šiuo atveju statybos ir eksploatacijos kokybę galima užtikrinti atliekant apžiūras ir tyrimus.
Verslininkai siūlymus atsisakyti BIM vadina klaida.
„Tai kainuos investuotojams, šalies verslui laiko sąnaudų ir turėsime problemų konkurencinėje kovoje. Tai darys įtaką darbo našumui, nemažins administracinės naštos ir kt. Pažanga mūsų valstybėje priklauso nuo to, kaip sugebame būti greitesni priimdami savo sprendimus. Noras atsisakyti BIM pasmerkia mus užmiršti tokias šio laikmečio aktualijas kaip „SMART City“, „Digital Twin“, DI, „ChatGPT“ ir kt.“, – sako Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas.
Pasak jo, yra kitas kelias – tiesiog viešuosius pirkimus organizuojančios institucijos gali reikalauti mažesnio detalumo projektuose.
Neigiamai siūlymą atsisakyti BIM sako vertinantis ir Kęstutis Vanagas, įmonės „YIT Lietuva“ vadovas. Pasak jo, projekto kokybei gal tai ir nepakenktų, tačiau papildomų rūpesčių verslui sukeltų daug, nes lieka mažiau galimybių išnaudoti BIM pranašumus – darbų efektyvumą bei skaidrumą.
O procesus kitkas – pertekliniai reikalavimai ir neapibrėžtumai. Verslininkas tvirtina, kad BIM turėtų būti taikoma vis plačiau ir privaloma kelių tiesimui bei rekonstrukcijai: tik taip galima žengti žingsnį pirmyn ir pakelti infrastruktūros projektus į aukštesnį lygmenį.
Susisiekimo ministerija VŽ aiškino, kad sprendimas atsisakyti BIM projektavimo procese neturės įtakos kelių kokybei, nes tai reglamentuoja kiti teisės aktai. Ministerijai pritaria ir jai pavaldžios „Via Lietuvos“ atstovai.
Verslininkai žvelgia giliau – pasak D. Gedvilo, BIM leidžia sumažinti klaidų ir automatizuoti statybos leidimų išdavimą. Su specialia programine įranga galima patikrinti, ar projektas atitinka urbanistinius, bendrojo ir detaliojo plano reikalavimus, išlaiko nustatytus atstumus ir t. t.
„Turėdami tvarkingus ir saugomus duomenis, galime automatizuoti statybų leidimų išdavimą. Šioje srityje pažengusios Europos Sąjungos valstybės taip gerina investicinę aplinką ir suteikia pranašumo“, – sako jis ir priduria, kad šiuo keliu eina Skandinavijos valstybės, Estija, Prancūzija, Nyderlandai ir t. t.
Nevisiškai aišku, kokiu keliu rengiasi eiti Susisiekimo ministerija ir valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“? Kodėl ministerijai prisireikė ardyti statybų sektoriaus skaitmenizavimo modelį, „išbraukiant“ iš jo kelius? Per daug pažangos?
LSA prezidentas svarsto, kad pasiūlymus teikiantys Seimo nariai gali būti paprasčiausiai suklaidinti, – tikėtina, kad juos kas nors neteisingai informuoja. Pasak jo, visada galima rasti teisingų sprendimų, įsiklausę į tuos, kurie žengia statybų sektoriaus priekyje, o ne bando išlikti rinkoje naudodami primityvias technologijas.
Galbūt išties derėtų atidžiau pažvelgti į šio sektoriaus atstovų siūlymus, užuot kirtus per technologinę pažangą, pirmiausia imti ir sumažinti perteklinius reikalavimus bei neapibrėžtumus.
