Brydės komercijos sąžalyne
Komercinio kyšininkavimo indekse „Trace Bribery Risk Matrix“ Lietuva šiemet užima 20-ą vietą tarp 194 vertintų valstybių.
Vieta – gana aukšta. Tiesa, yra ir proga pažvelgti į kaimynę, tiksliau – jos nugarą: Estija šiame indekse yra 11-a. Jos rizika įvertinta kaip „labai žema“ – kartu su Skandinavijos šalimis, Šveicarija, Naująja Zelandija ir kt.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) lapkričio ataskaitoje teigė, kad Lietuva turi veiksmingą teisinę ir institucinę sistemą kovoti su korupcija.
Sistemą turi, bet kaip (ar) ji veikia? Stodama į EBPO Lietuva įsipareigojo aktyviai užkirsti kelią piliečių ar įmonių kyšininkavimui užsienyje. Ekspertai pastebėjo, kad valdžios institucijos nekreipė dėmesio į kai kuriuos užsienio žiniasklaidoje paskelbtus įtarimus dėl galimų kyšininkavimo nusikaltimų, o kitų aktyviai netyrė.
Ne kažkas nuveikta ir „namuose“: dokumente, vertinančiame, kaip Lietuva laikosi tarptautinių įsipareigojimų kyšininkavimo prevencijos srityje, be kita ko, priekaištaujama ir dėl to, kad pačioje šalyje vis dar mažai turto konfiskuojama faktinių kyšininkavimo bylų sprendimo metu.
Be to, nėra veiksmingai išieškomos pajamos iš sandorių, kurie buvo laimėti dėl kyšių.
O kiek dar tokių sandorių neatskleista? Atrodo, kad ten – nearti dirvonai. Apklausa Lietuvoje parodė, kad 9% verslininkų korupcija išlieka rimta problema vykdant veiklą Lietuvoje.
Ko gero, vieša paslaptis, kad korupcionieriams gera „ganykla“ tampa savivaldybės – ne vienoje ir ne dviejose viešuosius konkursus „laimi“ tarybų narių draugai, o kai kur konkursai net ir neskelbiami.
2023 m. STT atnaujinto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022/2023“ rezultatai atskleidė, kad įmonių vadovų, kuriems teko duoti kyšį Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių, dalis sudaro apie 5% ir ji nesikeitė pastaruosius kelerius metus.
Tačiau kur kas didesnė dalis bendrovių vadovų (34%) 2022–2023 m. mano, kad kyšiai padėtų spręsti problemą, o kad duotų ir paimtų kyšį atitinkamai atsakė 28% ir 16% respondentų.
2022–2023 m. dažniausiai kyšių iš verslo atstovų reikalavo viešųjų pirkimų skyriai ar komisijos, savivaldybių administracijos bei statybų skyriai.
Pėdsakų kyšininkai paliko ir užsienyje: EBPO ataskaitoje pateikiami aštuoni komercinio kyšininkavimo užsienio valstybėse atvejai, kur Lietuvos asmenys ir (arba) įmonės įtariami davę kyšius.
„Kol kas nėra atvejų, kad mes būtume papuolę kur nors Vakarų Europoje. Gali būti, kad ten konkuruojame kaštais ar kitais veiksniais, tai nereikia duoti kyšio“, – aiškina Valdemaras Katkus, ekonomistas ir ilgametis EBPO bendradarbis.
Užtat šalyse, kurios „Trace Bribery Index“ stovi žemiau nei Lietuva, tokių atvejų yra ne vienas ir ne du.
Tačiau Lietuva, kaip pažymima EBPO vertinime, šiandien neturi nė vieno nuosprendžio dėl kyšininkavimo užsienyje.
Organizacijos dokumente siūloma, kad STT taptų komercinio kyšininkavimo užsienyje srities koordinuojančia institucija Lietuvoje. Kitaip tariant, STT turi būti atsakinga ne tik už vidaus kyšius – jiems turi būti priskirta ir kyšininkavimo užsienyje erdvė.
Ekonomistas akcentuoja, jog reikėtų verslininkams pirmiausia teikti informaciją, kad didesnės korupcijos šalyse yra rizika susidurti su kyšių kultūra, ką jau kalbėti apie Rusijos korupcijos erdvę, Lotynų Ameriką ir pan.
Esminės iš EBPO darbo grupės patvirtintų 49 rekomendacijų kyšininkavimo prevencijos srityje, kurias Lietuva turės įgyvendinti per dvejus metus ir už jas atsiskaityti minėtai darbo grupei, skelbia: skubiai ir aktyviai tirti įtarimus dėl kyšininkavimo užsienyje; pakeisti įmonių atsakomybės įstatymą, kad būtų panaikintas akcininkų kaltės svarstymas; palengvinti žalos atlyginimo pranešėjams procesą; reguliariai reikalauti turto konfiskavimo iš kyšį davusių asmenų; siūloma tobulinti teisės aktus dėl pranešėjų apsaugos ir pareigos valstybės tarnautojams pranešti apie korupcijos atvejus.
Rytis Ambrazevičius, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas, teigia, kad pažangios Lietuvos įmonės savo iniciatyva ir, vadovaudamosi gerosiomis valdysenos praktikomis, yra sukūrusios atitinkamas politikas, kurios padeda užkirsti kelią panašiems dalykams ir kuriose vienaip ar kitaip yra įtvirtintos nuostatos dėl papirkinėjimo, korupcijos bei panašių veiklų.
Pasak jo, jei reikalavimus sugriežtintų valstybė, tai „padėtų prie geresnės praktikos pritempti ir kitas įmones“.
VŽ nuomone, galbūt „pritempti“ padėtų ne tik griežtesni reikalavimai, bet ir kur kas griežtesnės, realios bausmės, iš esmės atgrasančios kišti nagus į korupcijos liūną. Nes kol kas viešumoje stebime, kaip kai kurie sučiupti (ir tai – tik pavieniai) kyšininkai – ir davėjai, ir gavėjai – gana lengvai išsisuka: susimoka baudas, graudžiai atgailauja, pasižada „daugiau taip niekada nedaryti“. Galbūt iki kito karto. Jei įklius.
REKOMENDUOJAME
