D. Palavenis. Estijos ir Latvijos gynybos pramonė: ką galėtume daryti geriau?
Estija
Estijos gynybos pramonės įmones, kurių yra virš 130, vienija 2009 m. įkurta Estijos gynybos ir aviacijos pramonės asociacija. Įmonių specializacija yra labai skirtinga, ir, ko gero, žinomiausia šios šalies gynybos pramonės įmonė būtų „Milrem“, gaminanti autonomines antžemines platformas bei planuojanti kurti naujo tipo lengvuosius tankus.
2019 m. buvo įkurtas Estijos gynybos klasteris, kurį sudaro virš 20 dalyvių. Jo tikslas skatinti inovacijas gynybos pramonėje bei kurti naujus, itin konkurencingus, produktus, bei iki 2029 m. dešimteriopai padidinti Estijos gynybos pramonės eksporto apimtis, t.y. iki 200 mln. Eur per metus. Klasteris leidžia stiprinti Estijos įmonių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) institucijų ir klientų bendradarbiavimą. Jo veikimą finansuoja įmonės (iki 2.000 Eur per metus), asociacija ir Europos regioninės plėtros fondas, skyręs 0,6 mln. Eur dotaciją. Klasteris veikia, kaip ES gynybos fondo bei nacionalinių programų kontaktinis asmuo, partnerių bei finansų ieškotojas, tematinių seminarų ir prekybos mugių organizatorius bei dalyvis.
Pagal kompanijų poreikius yra organizuojami ne mažiau kaip penki mokymai per metus, kuriuos veda tarptautiniai instruktoriai, yra parengti nuotoliniai kursai aktualiausiomis temomis, atliekami tikslinės rinkos tyrimai ir kuriamos įėjimo į naujas rinkas strategijos bei veiksmų planai. Klasterio dalyviai mano, jog perspektyviausios yra Persijos įlankos, Šiaurės ir Baltijos šalių bei JAV rinkos. Kuomet susiformuoja tikslinė interesų grupė kurianti specifinį produktą ar paslaugą, klasteris ją remia žiniomis, prieiga prie inovacijų ir kapitalo, kuria teigiamą įvaizdį bei siekia atverti naujas rinkas.
Estijos kompanija „Terramil“ gamina ne tik kryptines, šarvamušes minas, gebančias iš 50 metrų atstumo sunaikinti priešo techniką, t.y. pramušti 50 mm plieninę plokštę, bet ir priešpėstines valdomas bei prieštankines minas, taip pat įvairių tipų sprogdiklius.
Estijos gynybos ministerija kofinansuoja dalį projektų, kuriuose dalyvauja nacionalinės kompanijos, laimėjusios ES kvietimus. 2021 m. Estijos gynybos ministerijos kofinansavimo apimtis sudarė 0,5 mln. Eur - tai leido nacionalinėms kompanijoms dalyvauti 6 mln. Eur vertės projektuose.
Kasmet Estijos gynybos ministerija finansuoja nacionalines kompanijas, siekiančias išvystyti inovatyvius sprendimus gynybos srityje. Skiriamos dotacijos dydis gali sudaryti 25–45% bendros projekto vertės, o vienam projektui skiriama ne daugiau kaip 0,2 mln. Eur.
Estijoje formuojasi tradicija, kasmet teikti apdovanojimus, kuriais siekiama pagerbti šalies ir užsienio įmones, prisidėjusias prie krašto apsaugos.
Latvija
Daugiau kaip 100 Latvijos gynybos pramonės įmonių priklauso Latvijos saugumo ir gynybos pramonės federacijai, kuri buvo įkurta 2013 m. Joje veikia tematiniai komitetai, kurie palengvina narių sąveiką bei bendrų projektų įgyvendinimą. Galimai žinomiausios Latvijos gynybos pramonės kompanijos – „Bells“, „Edge Autonomy“, „Atlas Aerospace“, „Electronic Communications“, „VR cars“, „Brasa Defence Systems“.
Federacija 2017–2022 m. įgyvendino Latvijos gynybos ir saugumo klasterio projektą, kurį 85% apimtimi finansavo ES. Projekto metu buvo išvystytas skaitmeninis kompanijų katalogas, užsimezgė bendradarbiavimas su tyrimo institucijomis, buvo užmegzti B2B kontaktai su užsienio kompanijomis.
Latvijos gynybos ministerija kartu su federacija reguliariai organizuoja nacionalines gynybos pramonės dienas, kurių metu ne tik pristatomi išvystyti nacionaliniai sprendimai, bet yra diskutuojama aktualiomis temomis, pristatomi įstatyminiai pokyčiai, aptariamos naujos galimybės MTEP srityje bei būsimi ginkluotės įsigijimai. Ministerijos tinklapyje yra pateikiamos išsamios instrukcijos dėl JAV–Latvijos abipusės gynybos pirkimo sutarties įgyvendinimo. Tai leidžia Latvijos kompanijų atstovams geriau suvokti JAV rinką bei kaip į ją patekti.
Latvijos gynybos ministerija kasmet skiria iki 0,5 mln. Eur MTEP projektams gynybos srityje finansuoti, t.y. 50–75%. Projektams yra nustatomos plačios tematikos, o vertinimo kriterijai yra orientuoti į gaminio naujumą bei komercializavimo potencialą.
Tikėtina, kad šių metų pabaigoje Latvijoje įsigalios gynybos pramonės įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti tiekimo grandinių apsaugą. Antrinis šio įstatymo tikslas - sukurti vietinės karinės pramonės ekosistemą, kuri būtų konkurencinga regioniniu mastu. Įstatymo projekte didelis dėmesys skiriamas mokslo studijų programoms, susijusioms su trūkstamomis gynybos pramonės kompetencijomis, poreikiu kurti testavimo centrus. Įstatyme yra aprašyta valstybės strateginio bendradarbiavimo su įmonėmis opcija (taikoma projektams, kurių vertė viršija 25 mln. Eur), numatoma galimybė kurti valstybines gynybos pramonės įmones arba įsigyti jau veikiančių įmonių akcijų. Lygiagrečiai yra koreguojami mobilizacijos ir nacionalinio saugumo įstatymai.
Žinomiausias Latvijos karinės pramonės projektas 6x6 karinių šarvuotų transporterių „Patria“ gamybos lokalizavimas Cėsio mieste. Latvija su Suomijos kompanija 2021 m. pasirašė ilgalaikę sutartį dėl 200 vnt. transporterių įsigijimo už 200 mln. Eur sumą. Planuojama, kad visos transporto priemonės bus pagamintos ir sukomplektuotos iki 2029 m., o apie 60 mln. Eur liks vietos gamintojams. Tikimasi, kad šis projektas sustiprins vietos civilinę ir gynybos pramonę bei padės tvirtus pagrindus tolimesniam Latvijos gynybos pramonės augimui. Kadangi prie šio projekto prisijungė Vokietija, tikimasi, kad Cėsyje veikianti gamybos linija gamins techniką ir užsienio klientams.
Naudingi pastebėjimai Lietuvai
Nė viena iš Baltijos valstybių neskiria gynybos MTEP veikloms finansuoti NATO sutarto standarto – 2% nuo bendro šalies gynybos biudžeto. Tokiu, hipotetiniu atveju, Lietuvoje 2023 m. finansavimas MTEP gynybos srityje būtų galėjęs sudaryti 40 mln. Eur, tačiau realiai skiriama dešimtis kartų mažesnė suma. Tikėtina, kad esant didesniam visuomenės bei mokslo bendruomenės spaudimui finansavimas MTEP gynybos reikmėms būtų didesnis. Daugelį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigyjamos karinės įrangos Lietuvos kariuomenė gaus ne anksčiau, kaip po kelių metų, tad būtų racionalu pradėti galvoti apie vietos gamybos pajėgumų kūrimą ir MTEP potencialo vystymą.
Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, jog valstybės galvoja panašiai apie vietos gynybos pramonės pajėgumų kūrimo bei MTEP poreikį. Iš Estijos būtų galima pasisemti inovacijų skatinimo bei sąveikumo patirties, o iš Latvijos – gamyklinių pajėgumų plėtros.
Lietuvoje veikia net trys gynybos pramonę vienijančios asociacijos, kuomet Estijoje ir Latvijoje veikia po vieną. Tikėtina, kad esant tokiam susiskaldymui nėra galimybių gauti ES paramos asociacijų veiklai efektyvinti. Nesant galimybių paskatinti asociacijas Lietuvoje apsijungti, būtų prasminga galvoti apie unifikuotos informacijos dalijimosi platformos įdiegimą, siekiant palengvinti ir pagreitinti šios ekosistemos dalyvių komunikaciją.
Lietuvos sprendimų priėmėjams būtų tikslinga iš naujo įvertinti gynybos pramonės iniciatyvų koordinavimo sutelkimo poreikį vienos institucijos rankose. Šiuo metu nėra aiškumo, kokia ministerija kokias programas prižiūri.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra palikta nuošalyje nuo vykstančių procesų gynybos pramonės srityje. Reikiamos kompetencijos specialistų paruošimas reikalauja laiko, tad apie šiuos poreikius turi būti žinoma iš anksto.
Procesus koordinuojančioje ministerijoje ar Vyriausybės lygmenyje galėtų būti veikiantis forumas, leisiantis visoms ministerijoms, privatiems ir juridiniams asmenims bei kariuomenei tampriau sąveikauti ir dalintis informacija gynybos inovacijų bei pramonės kūrimo kontekste.
KAM būtų tikslinga sudaryti sąlygas išorės dalyviams siūlyti atlikti mokslinius tiriamuosius darbus gynybos srityje. Šiuo metu MTEP projektai vykdomi tik pagal ministerijos poreikį, taip nesudarant galimybių potencialiausiems sprendimams įgyti matomumą.
Estijos kompanijos gali gaminti minas ir sprogstamąsias medžiagas, kai tuo tarpu Lietuvoje dar nėra tokių sąlygų. Būtų naudingiau, kad Lietuvoje taikomi įstatymai šioje srityje nebūtų ribojantys daugiau, nei kiek leidžia ES nuostatos.
Tikslinga įvertinti Latvijos gynybos pramonės įstatymo nuostatas bei jų galimą aktualumą Lietuvai – pasiūlyta strateginio bendradarbiavimo opcija yra įdomus sprendimas, siekiant užsitikrinant ginkluotės tiekimo grandinių apsaugą. Panašu, kad „Patria“ šarvuočių gamybos bei priežiūros lokalizavimo opcija Cėsyje bus pasiteisinęs valstybinis sprendimas.
Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
