Grėsmių akivaizdoje – laiko patikrinti patarimai
Dar šio mėnesio pradžioje ekonomistai ir finansų ekspertai dalijosi gana optimistinėmis įžvalgomis: infliacija pažabota, nepasitvirtino ir pavasarį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) teiktos pranašystės pasaulio ekonomikai dėl galimo kietojo nusileidimo.
Tačiau spalio 7 d. Izraelyje prasidėjęs karas sujaukė besitvarkantį pasaulį ir į geresnių lūkesčių scenarijų grasina įmaišyti tamsesnių spalvų.
„Jei susidursime su bet kokiu konflikto eskalavimu ar išplitimu į visą regioną, susidursime su didelėmis pasekmėmis“, – „Financial Times" (FT) sakė Bruno Le Maire'as, Prancūzijos finansų ministras.
Jamie Dimonas, „JPMorgan“ vadovas, pavadino šį laiką „pavojingiausiu, kokį pasaulis matė per pastaruosius dešimtmečius“.
Pirmiausia, atrodo, kad tolesniam rytojui atidedamos viltys dėl palūkanų mažėjimo: remiantis nauja „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, Europos centrinis bankas (ECB) nemažins palūkanų normų dar iki 2024 m. rugsėjo. Ankstesnėse apklausose respondentai vis dar manė, kad skolinimosi išlaidos bus mažinamos jau kitų metų kovą.
ECB valdančiosios tarybos nariai Maroke vykusio TVF metinio susitikimo kuluaruose patvirtino, kad palūkanų norma (taikoma komercinių bankų indėliams euro zonoje) dabartiniame 4% lygyje, tikėtina, išsilaikys iki kitų metų antrojo pusmečio.
Stebint įsiplieskiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, nerimas pasaulyje kyla ir dėl galimai didėsiančių energijos kainų. Pirmiausia – naftos: manoma, kad jos laikytųsi aukščiau 100 USD už barelį. Iki spalio 7 d. prasidėjusio karo nafta kainavo apie 85 USD už barelį.
TVF mano, kad, 10% padidėjus naftos kainoms, pasaulinė infliacija po metų padidėtų maždaug 0,4 procentinio punkto, o ekonominis augimas sulėtėtų 0,15 proc. punkto.
Johanas Javeusas, SEB grupės vyresnysis ekonomistas, interviu „Verslo žinioms“ kalbėjo, kad kilus „Hamas“ inspiruotam kariniam konfliktui Izraelyje naftos kainos pašoko „labai greitai“ apie 8%, tačiau vėliau jos stabilizavosi ir nebeaugo.
Švedų ekonomisto nuomone, jei diplomatinėmis pastangomis pavyks pasiekti, kad konfliktas neišplistų į kitas Artimųjų Rytų teritorijas ir nebus sutrikdytas naftos tiekimas, tuomet „labiausiai tikėtina“, kad šis „baisus įvykis“ neturės didelio poveikio naftos kainai ir likusiam pasauliui.
Jeigu ji vis dėlto pakils (iki 130–140 USD už barelį), tuomet, pasak jo, „susidursime su daugybe problemų“. Ryškiausia tokių – spaudimas augti infliacijai (kuri jau judėjo link centrinių bankų pageidaujamų 2% lygio). Tad ir aukštos palūkanos išliktų ilgesnį laiką, nei tikimasi dabar, taip kartu slopindamos ekonominį atsigavimą.
Kokia ateitis piešiama Senajam žemynui? Ekonomistai ir finansų ekspertai mano, kad, net ir tęsiantis konfliktui, Europa toliau augs, tačiau lėčiau, nei tikėtasi: prognozuojama, kad euro zona šiemet patirs „lengvą recesiją“, nes kiek didesnį nuosmukį į pramoninį eksportą orientuotoje Vokietijoje atsvėrė palankesnė padėtis labiau į paslaugas ir turizmą orientuotose Ispanijoje ir Prancūzijoje.
Prieš porą dienų paskelbta, kad Vokietijos ZEW ekonominių nuotaikų indeksas pakilo nuo 3 metų žemumų. Naujoji jo vertė – didžiausia nuo šių metų balandžio, ir tai rodo, kad didžiausia Europos ekonomika atsitiesia po nuosmukio, stiprėjant lūkesčiams dėl tolesnio infliacijos lėtėjimo, o daugiau kaip trims ketvirtadaliams respondentų artimiausiu metu tikintis stabilių bazinių palūkanų euro zonoje.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ekonomistai artėjant 2024-iesiems įžvelgia Vidurio Europos ir Baltijos šalių ekonomikų atsigavimą, nes mažėjant infliacijai didėja realusis darbo užmokestis ir vartotojų pasitikėjimas, o viešąsias investicijas skatina ES lėšų išmokėjimas.
ERPB prognozuoja, kad 2023 m. Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse augimas vidutiniškai sudarys 0,5%, o 2024 m. paspartės iki 2,5%. Lietuvos BVP šiemet susitrauks 0,5%, o 2024 m. jau ūgtelės 1,5%.
Pasaulis išgyvena išties sudėtingus laikus, todėl dabar bet kokios ekonomikos raidos ar geopolitinių įvykių prognozės kaip niekad labiau primena būrimą iš kavos tirščių, jas vis pradedant nieko gero nežadančiu „jei“.
Tačiau, VŽ nuomone, į ekonomistų patarimus verslui vėl pravartu būtų įsiklausyti, juolab kad dauguma jų – laiko patikrinti ir pravertė įvairių krizių laikais. Sustiprėjusios geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo aplinkybėmis verslininkams patariama nieko nepalikti savieigai: stengtis būti lankstesniems ir pasirengusiems veikti, „jei kartais kas nors atsitiktų“. Svarbu nedelsti diversifikuoti tiekėjų (turėti daugiau nei vieną) ir kontroliuoti sąnaudas. O priklausantiems nuo energijos šaltinių siūloma iš anksto užsitikrinti, kad už ją mokate ir mokėsite jums žinomą, sutartą kainą.
