Su direktoriaus marškiniais negimstama
Vyrų ir moterų, užimančių vadovaujamas pozicijas, proporcija keičiasi kur kas lėčiau, negu tikėtasi. Ir ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Priežasčių daugybė: karjeros ir šeimos dilema, neigiamas kolegų požiūris, nevienodos darbo sąlygos ir atlygis, nepasitikėjimas savimi. Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.
Vis dėlto padėtis, tegul ir iš lėto, keičiasi. Bent jau vidurinės grandies vadovių skaičius auga. Bet dažnai ten ir užstringama: aukščiausias laiptelis užleidžiamas vyrams. Neretai – savo noru: pasiūlius moteriai kandidatuoti į vadovės poziciją, ji įprastai sako, kad jai dar reikia kokių 3 metų patirties, o vyras su tokiomis pačiomis kompetencijomis drąsiai bando laimę.
Kaip rašė VŽ, JAV bendrovės „Visier“ atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 42% vyrų ir tik 29% moterų norėtų eiti C lygio pareigas. Taigi C lygmens (CEO, CIO, CFO ir kt.) vadovių ypač trūksta. Skaičiuojama, kad Lietuvoje CEO postą užima tik 30% moterų. Todėl natūralu, kad ir valdybose jų yra gerokai mažiau nei vyrų.
Europos Komisija užsimojo šią proporciją keisti įvesdama kvotas – bent jau listinguojamų įmonių valdybose. Nors kai kurie ekspertai įžvelgia tokio sprendimo teigiamų pasekmių, vis dėlto didžioji dalis verslininkų bei vadovų pasisako prieš dirbtinį reguliavimą. Leitmotyvas – mažėtų galimybė pasirinkti profesionaliausius valdybos narius, nes atvejų, kai pasirinkimą apribos kvota, nestigs. Šiam teiginiui pritaria ir dabartinės valdybų narės ar pirmininkės, kurios griežtai pasisako prieš atranką pagal lytį.
Praktika rodo, kad tokios kvotos nepasiteisina ir yra priverstos žlugti. Štai prieš kelis dešimtmečius aukštosiose mokyklose buvo įvesta tvarka, kad kiekviename kurse būtų po lygiai vaikinų ir merginų. Dėl tokio reikalavimo filologijos fakultetuose į vieną vietą pretendavo po keliolika merginų, o vaikinai įstojo visi. Inžinerinėse specialybėse padėtis buvo priešinga. Ką tokios kvotos davė? Ogi tai, kad įstoję be jokios konkurencijos studentai jau po pirmos sesijos į auditorijas nebegrįžo – nesugebėjo išlaikyti egzaminų. Po kelerių metų kvotų buvo atsisakyta.
Kitas ypač lėtai besikeičiantis dalykas – vyrų ir moterų atlyginimų žirklės, kurios dar yra gana plačios. Vis dėlto teigiamų poslinkių yra ir čia. Šiemet moterims mokamas vidutinis darbo užmokestis augo 68-iose iš 77-ių sričių, o vyrų – 60-yje, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Bet yra tik 8 veiklos sritys, kuriose šiuo metu moterys gauna aukštesnį atlygį. Tačiau bendrai vyrai Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį uždirba 12% daugiau. Rugpjūtį – šio mėnesio atlyginimų duomenys buvo analizuojami – vidutinis vyrų gaunamas darbo atlygis siekė 2.072 Eur, moterų – 1.848 Eur.
Darbuotojai portale „Rekvizitai.lt“ gali pasižiūrėti, koks vyrų ir moterų atlygio skirtumas yra jų įmonėse. Tendencija – kuo didesnis atlyginimas, tuo ir atotrūkis platesnis. Anksčiau, dar laukinio kapitalizmo laikais, ne vienas vadovas viešai deklaravo, kad vyrai privalo uždirbti daugiau, nes jų pareiga – išlaikyti šeimą, o dabar pasitelkiami kitokie argumentai. Pavyzdžiui, šie, kad įmonėse IT skyriaus darbuotojai gauna didesnį atlyginimą, o jų dauguma – vyrai. Atlygio skirtumas atsiranda dar ir dėl to, kad vadovaujamas pozicijas dažniau užima vyrai. Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių.
VŽ nuomone, būtina sudaryti vienodas sąlygas siekti karjeros, o jei žmogus – nesvarbu, vyras ar moteris, – dvejoja, ar kandidatuoti į vadovaujamą poziciją, verta paskatinti tai daryti. Bent pabandyti, nes įmonėje užsiauginti vadovai ne tik yra lojaliausi, bet ir geriausiai ją pažįsta. O jeigu naujasis vadovas pasijuto, kad vis dėlto ne savo rogėse sėdi, jam turėtų būti sudaromos sąlygos grįžti į ankstesnes pareigas.
Nes ne kiekvienas sukurtas būti vadovu, ne kiekvienas to ir nori.
REKOMENDUOJAME
