T. Povilauskas. Ar nenuvils prekybininkų kalėdinė prekyba?

Rugsėjį Valstybės duomenų agentūros skelbti vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai parodė, kad lietuvių lūkesčiai dėl savo finansinės padėties ir toliau yra istoriškai geri. Tik 11% apklaustųjų teigė, kad per artimiausius dvylika mėnesių jų finansinė padėtis pablogės. Prieš metus prastenės finansinės padėties tikėjosi daugiau negu trečdalis apklaustųjų. Toks teigiamas gyventojų nusiteikimas yra geras ženklas prekybininkams ir paslaugų teikėjams dėl galimos pirkėjų elgsenos metų pabaigoje. Apskritai lietuvių optimizmas stebina, ypač lyginant mūsų ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų lūkesčius. Visgi nenustebintų, kad, jeigu eksporto rinkose padėtis toliau prastėtų, tokių teigiamų nuotaikų kitų metų pradžioje nebebus.

Teigiamus Lietuvos gyventojų lūkesčius veikiausiai palaiko trys veiksniai: stabili darbo rinka, daugiau negu dešimtadaliu per metus padidėjęs vidutinis darbo užmokestis ir mažėjanti infliacija. Vargu ar kažkuris iš šių kintamųjų iki metų pabaigos smarkiai pablogės. Didesnių pokyčių, matyt, galime sulaukti tik kitų metų pradžioje.

Infliacija Lietuvoje sparčiai traukiasi labiausiai dėl energetikos produktų kainų korekcijos. Rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje buvo 4,1%, spalį ji bus tik kiek didesnė negu 3%. Apskritai didelės prekių kainų infliacijos laikas eina į pabaigą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Ir tai susiję ne tik su tuo, kad tiekimo grandinių problemų nebeliko ir kad gaminių savikaina sumažėjo, bet ir su šiemet mažėjusia Vakarų pasaulio gyventojų perkamąja galia. Mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis apimtis rugpjūtį buvo 2% mažesnė negu pernai. Lietuvoje nuosmukis buvo mažesnis – vos 1%.

Pernai tokiu metu visiems mums buvo neramu dėl to, kokios elektros, gamtinių dujų, šildymo, kuro kainos bus žiemą. Šiemet kol kas viskas daug ramiau. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šildymo laikotarpiu vidutiniškai Lietuvoje bus bent 20% mažesnė negu prieš metus. Elektros kaina bent iki metų pabaigos taip pat bus daug kuklesnė negu pernai. Degalų kaina neturėtų būti didesnė už praėjusių metų kainą. Ir visa tai žada mažesnes negu prieš metus gyventojų išlaidas energetikos produktams. Žinoma, jeigu žiema nebus istoriškai šalta.

Paskelbtas 2024 m. biudžeto projektas turėjo nuraminti nemažai gyventojų. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės kiek daugiau negu 12%, vaiko pinigai augs 10,5%, net 20% didės maksimalus neapmokestinamųjų pajamų dydis, 10% – minimali mėnesio alga. Tokie pokyčiai yra gerokai didesni, negu yra prognozuojama infliacija kitąmet. Šie planuojami pokyčiai yra palankūs tiems prekybininkams ir paslaugų teikėjams, kurių klientams tokios pajamos yra pagrindinės.

Didesnes negu vidutines pajamas gaunantiems asmenims kitais metais valdžia labai dosnesnė nebus. Viena vertus, didesnių pajamų gavėjams 2021–2022 m. infliacijos žaizdos buvo mažesnės. Be to, pastaraisiais metais sparčiai augo didesnių pajamų gavėjų. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį jau beveik 80.000 dirbančiųjų mėnesio draudžiamosios pajamos buvo didesnės negu 5.000 Eur (po mokesčių tai būtų daugiau negu 3.000 Eur). Daugiausiai tai 34–44 metų amžiaus asmenų pajamos.

Vidutinių ir didesnių pajamų gavėjams kur kas svarbiau sulaukti žinučių iš Europos Centrinio Banko, kad palūkanų normų didinimo laikotarpis baigiasi. Būtent per metus padidėjusios  paskolų palūkanos yra tas išlaidų šaltinis, kuris išplukdo gerokai daugiau eurų negu prieš metus. Tokiems asmenims, turintiems būsto paskolas ir ypač jas ėmusiems neseniai, daugiau išlaidauti metų pabaigoje nepavyks. Tiesa, turinčių būsto paskolas namų ūkių Lietuvoje yra iki 20%.  

Mažesnis turinčių paskolas namų ūkių vartojimas ir didesnis taupymas yra tai, ko siekia Europos Centrinis Bankas, norėdamas grąžinti infliaciją iki pageidaujamo 2% lygio vidutiniu laikotarpiu. Taip, tai nepatinka nei namų ūkiams, nei prekybininkams, tačiau niekas nenori ir ilgai besitęsiančios didelės infliacijos.

Nepamirškime to, kad, vis labiau didėjant indėlių palūkanų normoms, pradeda sparčiai augti ir gyventojų palūkanų pajamos. Tiesa, svarbu suprasti, kad gyventojų indėlių proporcijos nėra vienodos: maždaug 20% gyventojų gali turėti iki 90% visų indėlių. Dažniausiai daugiau indėlių turi vyresnio amžiaus asmenys. Tokių asmenų ribinis polinkis vartoti nėra toks didelis kaip jaunesnio amžiaus ir turinčių paskolas asmenų. Be to, kuo daugiau terminuotųjų indėlių, tuo mažiau galimybių neapgalvotiems pirkiniams. Tai dar viena svarbi ir ne tokia palanki žinia prekybininkams.    

Dar viena neigiama tendencija prekybininkams – silpstanti būsto rinka. Rugsėjį būsto sandorių skaičius vėl smuko iki 2012 metų lygio, ir atsigavimo iki metų pabaigos nebus. Dėl to statybinių medžiagų, baldų, buitinės įrangos ir visų kitų prekių, kurių reikia įsirengiant būstą, paklausa artimiausiais mėnesiais neturėtų didėti. Tačiau visa tai žada didesnių nuolaidų galimybes, nes konkuruoti dėl pirkėjų dėmesio ir pinigų reikės labiau. 

Atsakymas, ar nenuvils prekybininkų kalėdinė prekyba, priklauso nuo turimų lūkesčių. Racionalu tikėtis, kad metinis mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis apimties pokytis lapkritį ir gruodį bus minimaliai teigiamas. Tačiau toks rezultatas galėtų būti, jeigu tik iki lapkričio ekonominių žinių srautas pasaulyje nenusidažys dar tamsesnėmis spalvomis.

 Komentaro autorius – Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas