G. Ilekytė. Ar dirbtinis intelektas atims iš manęs darbą?

Šių metų „Eurovizijos“ konkurse per atstovų iš Estijos pasirodymą scenoje pats užgrojęs fortepijonas priminė Kurto Vonneguto romaną „Pianola“ (angl. „Player Piano“). Jame vaizduojamas pasaulis, kuriame automatizacija išstūmė žmones. Pagrindine romano ašimi tampa pianinas, kuriam nereikia atlikėjo, nes jis gali skambėti be žmogaus pagalbos. Romano utopinis pasaulis šiandien tampa vis tikroviškesnis.

Spartus progresas dirbtinio intelekto (DI) srityje ne tik žavi, bet ir kelia klausimų. Kaip tai paveiks mūsų profesijas? Kurios iš jų taps nebereikalingos, o kurios išliks? Kaip tai pakeis kasdienes užduotis, kurias atliekame darbe?

Prieš pusmetį pristatytas pokalbių robotas „ChatGPT“ įrodė savo gebėjimus ne tik pritraukdamas daugiau nei 170 mln. vartotojų, bet ir neblogais balais išlaikydamas egzaminus universitete. „ChatGPT“ jau naudoja verslas – jis pasitelkiamas ir rašant programinius kodus, ir ruošiant teisinius dokumentus. Anksčiau prognozuota, kad DI dar ilgai neišstums iš darbo rinkos tų, kurių darbe reikia kūrybiškumo, analitinio mąstymo. Jei ir buvo kalbama apie rizikas, jos galiojo tiems darbuotojams, kurie atlieka rutinines, kritinio mąstymo nereikalaujančias užduotis.

„ChatGPT“ pritaikymo pavyzdžiai rodo, kad DI galimybės pažengusios kur kas toliau. Gerai ištreniruotiems pokalbių robotams kritinio mąstymo ar kūrybiškumo stoka netrukdo generuoti rašto darbų, parengti sutarčių ar sudaryti mitybos planų. Jiems nebūtina išmanyti anatomijos, kad galėtų pateikti rekomendaciją dėl paciento gydymo. Bandydami suprasti, kaip DI gali paveikti darbo rinką, į jo pritaikymo galimybes turėtume žvelgti kur kas plačiau. Neseniai „Goldman Sachs“ atlikta analizė parodė, kad DI gali pakeisti maždaug 300 mln. darbuotojų. Jis taip pat paveiks du trečdalius iš maždaug 900 esamų profesijų, o darbuotojams teks išmokti prisitaikyti ir įvaldyti naujas technologijas.

Šiuo metu su rizika, kad darbo pobūdis gali pasikeisti, susiduria ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai, pavyzdžiui, teisininkai, auditoriai, verslo konsultantai, programuotojai ar kūrybinio sektoriaus atstovai. „ChatGPT“ ir kitų DI modelių panaudojimas įvairiose srityse jau dabar duoda gana stebinamų rezultatų.

Tačiau žvelgdami į praeitį galime daryti išvadą, kad technologijos ne tik atima, bet ir padeda sukurti naujų darbo vietų. DI eroje reikės vis daugiau specialistų, kurie perprastų ir prižiūrėtų naująsias technologijas. Jau šiuo metu pastebima auganti paklausa vadinamiesiems „užklausų“ inžinieriams, kurie formuluoja klausimus pokalbių robotams ir siekia gauti kuo tikslesnį atsakymą.

Kai kurioms profesijoms DI gali padėti atgimti iš naujo. Mokinių ir studentų naudojimasis pokalbių robotais ragins taikyti naujus mokymo ir testavimo metodus. O mokytojai ir dėstytojai, pasitelkę DI galimybes, užtruks trumpiau tikrindami užduotis ir rašto darbus. Atsiras daugiau galimybių paįvairinti mokymosi procesą, jis turėtų tapti dinamiškesnis. Tikėtina, kad nemažai daliai darbuotojų DI padės greičiau atlikti užduotis ir padidins jų produktyvumą. Remiantis „Goldman Sachs“ skaičiavimu, per ateinančius 10 metų dėl DI įtakos produktyvumui pasaulio BVP išaugs papildomais 7 procentiniais punktais.

Įžengę į naują erą turime nepamiršti, kad tie darbuotojai, kurie naujas technologijas įvaldo greičiausiai, ir laimi labiausiai. Negana to, išlaisvinti iš nuobodžių ir mąstymo nereikalaujančių užduočių, turėsime daugiau laiko hobiams ar poilsiui. Tad į šį etapą turime žiūrėti kaip į dar vieną galimybę mums visiems.

Komentaro autorė – Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė

Komentarai