I. Skiauterienė. Išdarbinimas: investicija į verslo ateitį žmonijos senėjimo kontekste

Naujų talentų pritraukimas – sritis, šiandien kelianti nemenkų iššūkių verslui. Nieko nenustebinsime pasakydami, kad tinkamų vadovų ir darbuotojų paieškai bei atrankai skiriamos išties didelės investicijos. Vis dėlto globalūs ekonomikos pokyčiai, technologinė pažanga, vis labiau ryškėjančios visuomenės senėjimo tendencijos ir stiprėjančios verslo socialinės atsakomybės tradicijos skatina didelį dėmesį skirti sričiai, kuri iki šiol buvo nemenkai apleista – darbuotojų išdarbinimui. Pažangiausių pasaulio įmonių valdysenos pavyzdžiai rodo – investicija į atsisveikinimą su talentingais specialistais atsiperka ir tampa vis svarbesne verslo strategijos dalimi.

Ekonominių iššūkių kontekste, klausimas, kas atsakingas už tai, kaip darbuotojui seksis palikus darbo vietą, tampa vis aktualesnis. Deja, bet Lietuvoje išdarbinimas vis dar neretai asocijuojasi su teisinių dokumentų sutvarkymu, todėl pamatyti tikrąją vertę sunku. Iš tiesų išdarbinimas yra žymiai platesnis procesas, visų pirma, skirtas padėti atleidžiamiems darbuotojams, suteikiant jiems emocinę paramą, žinias ir įgūdžius, reikalingus sėkmingai naujo etapo pradžiai.

Pažangiausių įmonių pavyzdžiai rodo, kad tinkamas atsisveikinimas su darbuotojais yra investicija, ir lygiai tokia pat svarbi, kaip ir talentų paieška ar adaptacija naujame darbe. Įvairūs rinkos tyrimai nesunkiai pagrindžia šio proceso naudą, siekiant užtikrinti teigiamą darbuotojų patirtį, įmonės reputaciją darbo rinkoje, socialinę atsakomybę, grindžiamą ne žodžiais, o veiksmais.

Išdarbinimo poreikis ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu, kai daugybė žmonių prarado savo darbus. Žmogiškųjų išteklių valdymo asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, 2020 m. net 72% JAV organizacijų atleistiems ar atleidžiamiems darbuotojams siūlė pasinaudoti išdarbinimo paslaugomis. HR bendrovės UKG Darbuotojų instituto apklausos metu buvo nustatyta, kad 89% darbuotojų, kuriems buvo suteiktos išdarbinimo paslaugos COVID-19 metu, apie buvusį darbdavį atsiliepė daug pozityviau.

Pasaulinio išdarbinimo aljanso tyrimo metu nustatyta, kad 80% darbuotojų, kuriems buvo suteikta išdarbinimo paslauga persikvalifikavimo į kitą darbą srityje, naują darbą sugebėjo susirasti vos per šešis mėnesius. Tai pagrindžia ir dar vieną svarbią išvadą – neretai papildomomis išlaidomis laikomas išdarbinimo procesas iš tiesų verslui ne tik padeda išlaikyti reputaciją, bet ir sumažinti kaštus, padedant darbuotojams naująjį darbą gauti daug greičiau ir sklandžiau.

Išdarbinimo svarbą jau seniai suprato senosios Europos valstybės. Europos personalo valdymo asociacijos apklausos duomenimis, apie 30% Europos įmonių teikia išdarbinimo paslaugas atleidžiamiems darbuotojams. Tačiau šis rodiklis labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Giliausios tradicijos – Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, kur vyrauja ilgamečiai, brandūs verslai. Skandinavijos šalyse ši paslauga aktyviai veikia jau ištisus dešimtmečius, o įmonės, atliekančios masinius atleidimus, išdarbinimo paslaugomis naudotis įpareigotos net teisiškai.

Nors Lietuvos organizacijose gerosios praktikos ir dėmesio šiai sričiai vis dar skiriama per mažai, reikia pripažinti, kad tai, kas anksčiau mūsų šalyje buvo įprasta tik užsienio kapitalo įmonėms arba didelėms organizacijoms, šiandien pamažu skinasi kelią vis platesniuose Lietuvos verslo sektoriuose.

Pagrindinė klaida – menkas dėmesys žmonėms

Daugiau nei du dešimtmečius dirbant su įvairaus pobūdžio išdarbinimo situacijomis Lietuvoje ir nuolat stebint globalias tendencijas matyti, kad daugiausia iššūkių kyla ir klaidų padaroma masinių atleidimų metu. Tokiose situacijose įmonės ima rūpintis atleidimų biudžetu, susikoncentruoja į kaštų mažinimą, neretai pamirštami žmonės, kurie lieka dirbti, nors jų darbo krūvis automatiškai didėja. Tad svarbia išdarbinimo užduotimi čia tampa darbo krūvio paskirstymas, pagalba likusiai komandai priimti pokyčius, siekis išlaikyti jų motyvaciją ir galimybę efektyviai tęsti darbus.

Vis dėlto, neretai ir vieno, organizacijai ypač svarbaus žmogaus, pavyzdžiui, padalinio vadovo ar žmogiškųjų išteklių specialisto, turėjusio glaudų ryšį su darbuotojais, atleidimas gali būti itin sudėtingas. Čia iššūkiu tampa siekis išlaikyti pozityvų santykį su svarbiu darbuotoju, būsimu įmonės ambasadoriumi, o tai yra labai svarbi organizacijos reputacijos ir darbdavio įvaizdžio dalis.

Nuotolinio darbo kultūra – dar vienas iššūkis išdarbinimui. Lietuvoje, kur šiandien kuriasi daug jaunų įmonių ir tarptautinių paslaugų centrų, neretai vyrauja dažna darbuotojų kaita, paprastai santykis su nutolusiais padaliniais būna ne toks stiprus, o atleidimai labiau formalūs, skiriant jiems mažiau vadovybės dėmesio ir HR komandos palaikymo. Tai klaida, nes nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai gali jaustis labiau izoliuoti ir atskirti nuo kolegų, todėl jiems dažnai reikalinga dar stipresnė emocinė parama. Tarptautinės korporacijos jau dabar ieško būdų, kaip išdarbinimo paslaugą teikti darbuotojo gimtąja kalba, prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir skirtumų, nes skirsis ir tokių darbuotojų darbo paieškos strategijos, ir įsidarbinimo galimybės.

Tendencija – aktualumas tik didės

Milžinišku greičiu besivystančios technologijos vis didesnį dėmesį išdarbinimo srityje skatina sutelkti darbuotojų perkvalifikavimui ir perkėlimui į naujas darbo vietas. Organizacijoms atsisakant tam tikrų darbo pozicijų, darbuotojams atsiranda poreikis keisti kvalifikaciją, pereiti į naujas pramonės šakas, prisitaikyti prie naujų darbo reikalavimų. Visa tai – išdarbinimo sritis.

Išdarbinimas ypač svarbus ir senėjančios visuomenės kontekste, nes tai tampa pagrindiniu įrankiu, galinčiu padėti vyresnio amžiaus darbuotojams, susiduriantiems su diskriminacija darbo rinkoje dėl savo amžiaus. Išdarbinimo programos tokiems žmonėms gali padėti atnaujinti įgūdžius, parengti naujas darbo paieškos strategijas, kurios būtų veiksmingesnės dabartinėje darbo rinkoje. Daugeliui darbuotojų artėjant prie pensinio amžiaus išdarbinimo programos gali padėti įsivertinti išėjimo į pensiją galimybes, pvz., galimybes dirbti ne pilną darbo dieną. Akivaizdu, kad darbuotojų amžiui didėjant, darbdaviai taps vis labiau atsakingi ir už tokiems darbuotojams formuojamus naujus įgūdžius, ir už išteklių, reikalingų finansiniam saugumui užtikrinti, sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei palaikyti, suradimą.

Pasauliui vis dramatiškiau susiduriant su darbuotojų stygiumi, išdarbinimas tampa vis aktualesne tema. Nebejotina, kad su šia investicija teks susidurti kiekvienai organizacijai, siekiančiai sėkmingai veikti nuolatinių negailestingų pokyčių sąlygomis.

Komentaro autorė – Ina Skiauterienė, Vadovų paieškos ir konsultavimo įmonės „MPS Baltic“ vadovė

Komentarai