Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

7
  • 2023-04-10T16:10:50+03:00

    drama queen ignored- visa karjera pasidare is amzino pezejimo kad dangus griuna :)

  • 2023-04-10T16:45:09+03:00

    Kaip ūkininkams nebūna gerų metų, taip Roubini neišeina iš meškų rinkos. Jam geriausia investicija būtų į pampersų įmonę

  • 2023-04-10T17:00:56+03:00

    kas link nuvertejimo, tai sako teisybe. Bet krizes tai nesukels. FED ir ECB isleis bankams likvidumo paskolas, kad bankai neuzsilenktu apskaitydami nuostoli is obligaciju nuvertejimo. Tie pinigai juk nebuvo pavogti. Tos obligacijos bus ispirktos, reikia tik pralaukti 10-20 metu. Ir infliacijos tai nedidins, nes i vartojima tie pinigai nenueis. Cia ne Covid stimulu paketai, kurie tiesiai nuejo i vartojima. Jo, nedare bankai stress testu, bet o ka? Butu padare, nustoje pirkti JAV, ES saliu obligacijas. Is ko politikai butu finansave praejusi baliu? Kiek Trumpas pinigu ismete, noredamas buti perrinktas.

    • 2023-04-11T10:49:23+03:00

      Ar ne? Pasižiūrėk į lietuviškus pensijų fondus, kurie investuoja į obligacijas. Visi minuse nuo 2022.01.01 dienos. Roubinis teisus: fondų valdytojams nepadėjo nei turimi 3 magistrai. Pvz. Invaldos turto išsaugojimo fondas (turto IŠSAUGOJIMO) giliame minuse. Koks turi būti genijus, kad turto išsaugojimo fonde sukištumei pinigus į >1metai aktyvus? Turtą išsaugo tik money market fondai, kurie investuoja į

    • 2023-04-11T14:40:41+03:00

      būtent. "Kai 2022 m. dėl kylančios infliacijos obligacijų pelningumas padidėjo, dešimties metų trukmės vyriausybiniai vertybiniai popieriai prarado daugiau vertės (–20%) nei S&P 500 indeksas (–15%) ir atpirkimo ožiais liko visi, turintys ilgalaikių fiksuoto pajamingumo aktyvų doleriais ar eurais." Na, jei tiksliau atpirkimo ožiais liko tie būsimi pensininkai, kas patikėjo, jog konservatyviausi įmanomi pensijų fondai niekaip negali prarasti 15-20%, čia tik su akcijom taip būna. O vietiniai pensijų fondų valdytojai mums įrodė - jie gali ! Ačiū už kelių tūkst. eur vertės pamokas dar netapusiems pensijų fondų klientais mano vaikams, o mano išvada - mokytis pirmiausia reiktų tiems, kas imasi valdyti kitų turtą.

  • 2023-04-11T13:04:44+03:00

    Na taip Roubini savame stiliuje :)

  • 2023-04-13T09:59:06+03:00

    Tikslus, Esamos situacijos apibendrinimas. Kuodis nepraščiau informuoja. Pasigendame recepto. Ar receptai išrašomi po skrodimo :) tipo taigi sakiau, kad taip reikia daryti...

RUBRIKOS NAUJAUSI

Įžvalgos
2025-10-31 09:52
E. Leontjeva. Kai valstybės greitis svarbesnis už pinigus

Naujoji hibridinė ataka priminė mūsų laikams itin svarbų valdžios gebėjimą – veikti laiku ir greitai. Jo stokojame ne tik užtikrindami saugumą, bet ir visose valdymo srityse. Tačiau kada girdėjote, kad kas nors šauktų: „Valstybei reikia greičio“? Užtat nuolat girdime: „Trūksta pinigų!“ Bet pinigų kiekis ižde ir valstybės greitis nebūtinai susiję – kartais jie net vienas kitam prieštarauja.

4
Įžvalgos
2025-10-30 11:37
H. Stelmokaitis. Saugosite investicijas į darbuotojus – gausite baudą

Atmintinė apie konkurencijos ribojimus darbo rinkose skelbia būtent tokią žinutę. Tačiau nėra įmonės vadovo, kuris neužduotų klausimo – o kaipgi apsaugoti investicijas į verslą? Konkurencijos taryba nurodo – draudžiama saugoti savo darbuotojus nuo viliojimo į įmones, gaunančias paslaugas, pas konkurentus ar apskritai bet kur. Kita vertus, abstrakčiai teigia – „jei tikrai reikia, tai galima“. Kur yra riba tarp darbuotojų teisės dirbti kur nori ir darbdavio teisės apsaugoti savo investicijas į darbuotojus?

Įžvalgos
2025-10-22 12:25
D. Misiūnas. Lietuvos inovacijų paradoksas: viską turim, bet proveržio nėra

Neseniai paskelbta, kad šių metų ekonomikos Nobelio premija atiteko mokslininkams Joeliui Mokyrui, Peteriui Howittui ir Philippe’ui Aghionui, paaiškinusiems, kaip inovacijos tampa pagrindiniu ekonomikos pažangos varikliu. Tai daugeliui tapo dar vienu priminimu – investicijos į inovacijas šiandien tampa ne pasirinkimu, o būtina sąlyga šalies konkurencingumui, žmonių gerovei ir saugumui.

6
Įžvalgos
2025-10-21 10:40
D. Vilčinskas. Rizika kaip viešasis interesas: plėtros banko vaidmuo

Šiomis savaitėmis Lietuvoje įvyko iš pažiūros procesinis, bet savo poveikiu reikšmingas pokytis: Seime po svarstymo priimtas Nacionalinio plėtros banko pakeitimo įstatymas. Be kitų dalykų, juo stiprinamas ILTE nuosavas kapitalas ir užtikrinamos lankstesnės valdomų lėšų panaudojimo galimybės. Tai leis lanksčiau ir didesnėmis apimtimis finansuoti projektus, plėsti skatinamojo finansavimo veiklą – įtvirtinant nacionalinio plėtros banko poziciją rinkoje, kurioje iki šiol tokio banko iš esmės nebuvo.

Įžvalgos
2025-10-20 13:24
R. Metsola. Europa mažina biurokratijos naštą, kad būtų dar atviresnė verslui

Prieš šešiolika mėnesių daugiau nei 400 mln. europiečių dalyvavo didžiausiame nacionalines sienas peržengiančiame demokratiniame procese pasaulyje. Jų žinia buvo labai aiški – Europa turi supaprastinti savo veikimą. Ji turi dirbti geriau, reaguoti sparčiau ir veikti efektyviau. Šią žinią gavome. Įsiklausėme ir imamės veiksmų, kad Europa taptų dar atviresnė verslui.

1
Įžvalgos
2025-10-18 17:46
E. Prasadas. Ar pasaulio ekonomika yra tokia atspari, kaip atrodo?

Nors pasaulio ekonomika pasirodė stebėtinai atspari JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų karo ir kitų rimtų iššūkių akivaizdoje, pamatai ima trūkinėti. Spalio 2025 m. atnaujintame „Brookings-FT TIGER“ (Tracking Indexes for the Global Economic Recovery – Pasaulio ekonomikos atsigavimo stebėjimo indeksai) tyrime atskleidžiama, kad kai kuriais atžvilgiais ekonominis kraštovaizdis atrodo palankus, tačiau kitais atžvilgiais neramus, o namų ūkių ir verslo pasitikėjimą slegia netikrumas dėl prekybos politikos, politiniai sukrėtimai daugelyje šalių ir geopolitinis nepastovumas.

1
Įžvalgos
2025-10-11 10:38
S. Lisauskas. Kai verslo reputacija sudega ant klaidų laužo

Civilinės atsakomybės draudimas verslo kontekste yra neatsiejamas nuo nuostolių ir žalų amortizacijos – finansinės apsaugos, jei dėl įmonės veiksmų ar klaidų nukenčia trečiosios šalys. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad tokių žalų mastai pamečiui auga. 2024 m. verslo civilinės atsakomybės žaloms kompensuoti skirta suma mūsų bendrovėje šoktelėjo beveik 1,5 karto, palyginti su ankstesniais metais, ir viršijo 2,48 mln. Eur.

Įžvalgos
2025-10-07 10:13
G. Kaminskaitė-Salters. Koks planas (au)ginti valstybę?

Su šituo klausimu atėjome iki kryžkelės, kur esame priversti susimąstyti ne tik apie ekonominius, kultūrinius, technologinius, bet ir apie egzistencinius mūsų valstybės pasirinkimus. Pasaulis keičiasi greičiau, nei spėjame prisitaikyti, o tai, kas anksčiau atrodė nekvestionuotina būtinybė – laisvė, vakarietiškos vertybės, išsivysčiusio pasaulio vienybė – tampa diskusijų objektu. Kaip tokiame kontekste galime ne tik sustiprinti Lietuvos gynybą, bet ir išlaikyti jos konkurencingumą?

3
Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija