M. Jundulas. Darbas poilsiaujant: ar verta rizikuoti?

Įpusėjus pandemijai, kai kurie darbdaviai pradėjo diegti darbostogų (angl. workation) formatą. Darbostogos – tai atostogų ir darbo derinimas iš bet kurio pasaulio krašto. Dažniausiai žmonėms jos siejasi su atostogomis, tačiau per jas visi darbai yra užmirštami, o darbostogose, atvirkščiai, tenka dirbti nuotoliniu būdu.

Darbostogų koncepcija sulieja darbo ir poilsio sąvokas į vieną. O nykstant riboms tarp darbo ir poilsio valandų, kyla grėsmė emocinei ir fizinei sveikatai.  Todėl mūsų įmonėje galioja ne darbostogų, bet lankstaus darbo politika. Žmonės gali dirbti nuotoliu ir Lietuvoje, ir užsienyje, tačiau darbostogos neturi atstoti tikrų atostogų.

Lankstaus darbo politika suteikia darbuotojams galimybę dirbti biure, namuose ar kitoje vietoje. Tuo pačiu susitarta ir dėl aiškių taisyklių, pavyzdžiui, iš užsienio galima dirbti ne daugiau dviejų mėnesių per metus. Aiškiai apibrėžta ir geografinė erdvė bei laiko zona. Laiko skirtumas su Baltijos šalimis neturi viršyti dviejų valandų. Tuomet nenukenčia įmonės darbo ritmas, klientų ir kolegų poreikiai.

Esame apsibrėžę keturis lankstaus darbo principus, kurių pirmasis sako, jog biuras išlieka mūsų įmonės gyvenimo ašimi. Tai yra tarytum uostas, kur susitinkame komandiniam darbui, bendravimui ir susitikimams. Reguliarūs komandų susitikimai padeda išlaikyti ryšį ir žmogišką šilumą, kuri labai svarbi komandiniam darbui.

Lankstumas keičia mūsų mąstymą, lūkesčius ir darbo būdus bei priemones. Svarbu, kad dirbant nuotoliu būtų saugu ir patogu ne tik pačiam kolegai, bet ir jo komandai bei klientams. Jei darbai einasi sklandžiai, nėra svarbu, ar žmogus yra Osle, Vilniuje ar Kanaruose.

Mūsų įmonės užsakymu „NielsenIQ“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų kaip svarbią vertybę darbe išskiria darbdavių pagarbą darbuotojų asmeniniam laikui.

Laikomės nuostatos, kad yra laikas dirbti ir yra laikas ilsėtis. Ši nuostata reiškia ne tik pagarbą kolegų atostogoms, tačiau ir darbo valandoms. Ne paslaptis, kad dirbant iš namų ar kitos nutolusios vietos yra didelė rizika „pamesti“ darbo valandas. Tad labai svarbu ir darbuotojams, ir vadovams laikytis susitarimo, kad skambučiai, susitikimai, laiškai planuojami tik darbo valandomis, po kurių liekantis laikas yra asmeninis ir netrukdomas.

Jau praėjo laikai, kuomet darbas po darbo valandų buvo vertinamas kaip darbuotojo privalumas. Šiandien tai kelia susirūpinimą dėl pažeisto darbo krūvio ir poilsio balanso. Dirbant nuotoliu yra didelė rizika paaukoti savo asmeninio laiko valandas darbui, todėl dirbantiems iš namų itin svarbi asmeninė disciplina, padedanti susikurti reikiamą darbo ir poilsio rutiną.

Darbdavio interesas yra pailsėję, produktyvūs ir motyvuoti darbuotojai, todėl vadovų pareiga – padėti darbuotojams išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir stiprinti atsparumą. Taigi, pagarba asmeniniam ir atostogų laikui yra būtiniausias aspektas.

Norint užtikrinti produktyvų ir sklandų komandos darbą, darbuotojų emocine sveikata būtina rūpintis nuolat. Ir nors paprastai susidūrusi su sunkumais, nežinomybe ir stresu visuomenė atsigręžia į sau artimiausius žmones, šiandien dideles viltis darbuotojai deda ir į savo darbdavius.

Tinkamas psichologinis balansas įmonėje padeda darbuotojams pasijusti saugiems, dirbti efektyviau ir kartu siekti užsibrėžtų tikslų.

 Komentaro autorius – Marius Jundulas, „Gjensidige“ generalinis direktorius