D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Publikuota: 2022-09-20
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Circle“ vyriausiasis strategijos pareigūnas ir pasaulinės politikos vadovas

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus kredito kortelėmis, jeigu ne „Uber“? Statiškuose veiklos sektoriuose, kuriuose maža konkurencijos, pokyčiams paskatinti prireikia būtent naujų konkurentų ir technologijų. Negana to, jeigu bus tinkamai valdomi, tokie pokyčiai nebūtinai turi kelti grėsmę jau esantiems veikėjams, nes ir jie gali diegti naujas technologijas ir verslo modelius, kad patenkintų tuos vartotojų lūkesčius, kuriuos tenkina naujokai.

Tos pačios jėgos veikia bankininkystės ir finansų sektorius. Kaip „Uber“ ir „Lyft“ sukūrė naują užsakomojo vartotojų mobilumo modelį, taip besikuriantis blokų grandinėmis paremtų finansinių paslaugų pasaulis paskatino bankininkystę ir atsiskaitymus mobiliaisiais įrenginiais, taip pat programinę įrangą veikiančias kapitalo rinkas. Jeigu mobilioji ir elektroninė bankininkystė naudojama jau kurį laiką, tai kriptovaliutų atsiradimas suteikia galimybes naujiems naudotojų kontrolės ir prieigos lygmenims, kuriems pakanka net asmeninės skaitmeninės piniginės.

Galiausiai ten, kur daugiau galimybių rinktis, išlošia vartotojai. Kai monopolis priklausė tradiciniams taksi, jie dažnai tiesiog pravažiuodavo pro automobilius stabdančius tam tikro kūno sudėjimo keleivius, atsisakydavo važiuoti į skurdžius ar pavojingus rajonus. Jeigu naujieji varžovai nebūtų išplėtę prieigos prie mobilumo ir finansinių paslaugų, tokia praktika ir toliau būtų gyvavusi.

Panašiai teritorijose, kuriose gyventojų tankis per mažas arba namų ūkių pajamos nepakankamai didelės, kad vertėtų statyti tradicinius fizinius bankų filialus, seniai egzistavo bankininkystės paslaugų dykumos. Daugeliui net tokia kasdienė veikla, kaip čekio išgryninimas, vis dar kainuotų, jei ne mobiliųjų indėlių programėlių atsiradimas. Tai rodo, kaip ilgainiui susilieja naujai kuriamos technologijos ir nusistovėję verslo modeliai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Įvertinant tai, kad sparčiai augančios finansinių technologijų bendrovės ištrynė ribas, kur baigiasi fiziniai pastatai ir prasideda finansinės paslaugos, daugelis komentuotojų apibūdino šį susiliejimą kaip nulinės sumos žaidimą, kuriame net centriniams bankams gresia pavojus, jog juos iš sosto išstums naujieji skaitmeniniai pinigai. Vis dėlto kambro sprogimui prilygstantis kriptovaliutų, blokų grandinėmis paremtų operacijų ir finansinių technologijų išpopuliarėjimas turėtų būti vertinamas labiau kaip galimybė, o ne grėsmė.

Šiuo metu mažiausiai 105 centriniai bankai, atstovaujantys valstybėms, kurių BVP siekia 95% pasaulinio BVP, peržiūri centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBSV) kūrimo privalumus ir riziką. Vis dėlto pasaulinėse skaitmeninių valiutų lenktynėse svarbiausia ne pervedama vertė, o „bėgiai“ – priemonės, kuriomis bus perteikiama toji vertė tarp šalių, ypač kertant valstybių sienas. Įvesti CBSV nenumačius šių priemonių reikštų konstruoti greitaeigį traukinį nepaklojus bėgių arba nesukūrus stočių tinklo.

Net plačiai paplitusio išmaniųjų telefonų junglumo, mokėjimų ir tarpbankinių pervedimų (traukinys) vis tiek turės reguliariai sustoti ir įvertinti sandorio šalių riziką, patvirtinti operacijos įvykdymą ir t. t. Nenumačius šių tarpininkų vaidmenų, CBSV tiesiog paspartintų vidutinio dydžio bankų (kurie taptų visiškai nereikalingi) eliminavimą, tačiau niekaip neprisidėtų prie pasaulyje žiojinčios finansinės įtraukties spragos užkamšymo. Štai čia blokų grandinėmis paremta bankininkystė galėtų palikti savo pėdsaką.

Susiklosčiusioje situacijoje bankai dažnai pakliūva į spąstus, kai yra nedidelis skaičius „aprobuotų“ technologijų teikėjų, kurie vykdo netiesioginio aptarnavimo, organizavimo ir kontrolės ir tiesioginio aptarnavimo operacijas. Taip daugelis bankų dirba priklausomi nuo sistemai svarbių ir visų akivaizdoje besislepiančių įstaigų malonės (Jungtinėse Amerikos Valstijose į šią kategoriją patenka darbo užmokesčio apskaitos teikėjai). Būtent mažų ir vidutinių bankų kliovimasis šiomis firminėmis, analoginėmis ir pažeidžiamomis technologijomis pastato juos į pralaimėtojų padėtį didžiausių bankų atžvilgiu, o jų verslo modeliai tuomet atrodo kaip netobuli taksi, pasirodžius pavežėjo iškvietimo programėlėms.

„JPMorgan Chase“, priešingai, turi 12 mlrd. USD skaitmeninės transformacijos biudžetą ir itin kvalifikuotą blokų grandinių specialistų komandą („Onyx“), kuriai jau pavyko apdoroti mokėjimus tarp aplink žemę skriejančių palydovų naudojantis išmaniųjų sutarčių technologija. Šis pasiekimas išryškina pervedimams skirtų priemonių svarbą. „JPMorgan“, kuri kadaise buvo viena didžiausių kriptovaliutų peikėjų, suvokė, kaip rizikinga būtų atsisakyti potencialiai transformacinį poveikį turinčios naujos technologijos.

Vis dėlto daug klausimų lieka neatsakyti. Ar mažiau finansinių ir technologinių pajėgumų turinčioms institucijoms pavyks neatsilikti? Kaip bankai ir bankininkystė prisitaikys prie ateities, kurioje naudojantis patikimu kodu tarp skirtingų valstybių akimirksniu įvykdomi pervedimai? Ar atvirojo kodo finansų rinkos infrastruktūros atsiradimas taps visa paveikiančiu ardančiu ir skatinančiu atsisakyti finansinio tarpininkavimo veiksniu, o gal šios technologijos kaip tik suvienodins žaidimo taisykles?

Be abejonės, kriptovaliutos ir blokų grandinės susiduria su prekių ženklo sklaidos problema, kurią nemaža dalimi lemia jų siejimas su itin technišku leksikonu ir nesuvokiamu žargonu. Tačiau vieną dieną netrukus pagrindinė technologija atsidurs antrame plane, kur ji tiesiog leis vykdyti „bėgių“, kuriais vertė juda po visą pasaulį, naujovinimą visos sistemos mastu. Šis pokytis bus susijęs su mokėjimo ir bankininkystės sistemos laisvu pasirinkimu, o ne pakeitimu.

Asmeniniai čekiai nepakeitė popierinių pinigų, o veikiau padidino vertę, suteikdami žmonėms galimybę saugiau nustatyti mokėjimo galiojimo terminą, užuot nešiojusis su savimi grynuosius. Galbūt dar svarbiau tai, kad jie taip pat gerina sąveikumą finansų sistemoje per maršrutų parinkimo ir sąskaitų numerių standartus.

Panašiai ateityje maršrutai ir sąskaitų numeriai bus laikomi skaitmeninėse piniginėse, turinčiose kone visišką pasaulinę prieigą prie gerai reguliuojamų ir visuomet pasiekiamų finansinių paslaugų. Vieni vadina tai vertės internetu, kiti – interneto trečiąja karta, arba „Web3“. Kad ir kaip pavadinsime, kad ir kokie vyks rinkos pakilimai ir nuosmukiai, ši proveržio inovacija niekur nedings.

Tokias inovacijas reikėtų skatinti, plėtoti ir pritaikyti. Tai turėtų daryti ir pasaulio tradicinės finansinių paslaugų bendrovės, ir vyriausybės, kad, atsiradus „Web3“ naujosioms „Amazon“, jos neliktų praeityje.

Komentaro autorius – Dante Alighieri Disparte, „Circle“ vyriausiasis strategijos pareigūnas ir pasaulinės politikos vadovas 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

J. Červiakovskis. Valstybės dilema: kompensacijos ar investicijos į vandentvarką

Elektros kainų šuolis sukėlė šoką ne tik eiliniams vartotojams, bet ir verslo įmonėms bei viešajam sektoriui.

Nuomonės
2022.10.03
Farsas su kliedesių prieskoniu 20

Nors Putinas jau nusibraižė „padidintos“ Rusijos žemėlapį, civilizuotas pasaulis jam siunčia tvirtą žinią:...

Nuomonės
2022.10.03
J. Dedela. Lietuvoje smulkiam ir vidutiniam verslui išlikti yra sunkiausia Europoje 6

Lietuvos verslo išlikimo rodiklis – žemiausias Europoje: pirmųjų metų neišgyvena daugiau nei kas trečias, o...

Nuomonės
2022.10.02
V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku