D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios
Tos pačios jėgos veikia bankininkystės ir finansų sektorius. Kaip „Uber“ ir „Lyft“ sukūrė naują užsakomojo vartotojų mobilumo modelį, taip besikuriantis blokų grandinėmis paremtų finansinių paslaugų pasaulis paskatino bankininkystę ir atsiskaitymus mobiliaisiais įrenginiais, taip pat programinę įrangą veikiančias kapitalo rinkas. Jeigu mobilioji ir elektroninė bankininkystė naudojama jau kurį laiką, tai kriptovaliutų atsiradimas suteikia galimybes naujiems naudotojų kontrolės ir prieigos lygmenims, kuriems pakanka net asmeninės skaitmeninės piniginės.
Galiausiai ten, kur daugiau galimybių rinktis, išlošia vartotojai. Kai monopolis priklausė tradiciniams taksi, jie dažnai tiesiog pravažiuodavo pro automobilius stabdančius tam tikro kūno sudėjimo keleivius, atsisakydavo važiuoti į skurdžius ar pavojingus rajonus. Jeigu naujieji varžovai nebūtų išplėtę prieigos prie mobilumo ir finansinių paslaugų, tokia praktika ir toliau būtų gyvavusi.
Panašiai teritorijose, kuriose gyventojų tankis per mažas arba namų ūkių pajamos nepakankamai didelės, kad vertėtų statyti tradicinius fizinius bankų filialus, seniai egzistavo bankininkystės paslaugų dykumos. Daugeliui net tokia kasdienė veikla, kaip čekio išgryninimas, vis dar kainuotų, jei ne mobiliųjų indėlių programėlių atsiradimas. Tai rodo, kaip ilgainiui susilieja naujai kuriamos technologijos ir nusistovėję verslo modeliai.
Įvertinant tai, kad sparčiai augančios finansinių technologijų bendrovės ištrynė ribas, kur baigiasi fiziniai pastatai ir prasideda finansinės paslaugos, daugelis komentuotojų apibūdino šį susiliejimą kaip nulinės sumos žaidimą, kuriame net centriniams bankams gresia pavojus, jog juos iš sosto išstums naujieji skaitmeniniai pinigai. Vis dėlto kambro sprogimui prilygstantis kriptovaliutų, blokų grandinėmis paremtų operacijų ir finansinių technologijų išpopuliarėjimas turėtų būti vertinamas labiau kaip galimybė, o ne grėsmė.
Šiuo metu mažiausiai 105 centriniai bankai, atstovaujantys valstybėms, kurių BVP siekia 95% pasaulinio BVP, peržiūri centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBSV) kūrimo privalumus ir riziką. Vis dėlto pasaulinėse skaitmeninių valiutų lenktynėse svarbiausia ne pervedama vertė, o „bėgiai“ – priemonės, kuriomis bus perteikiama toji vertė tarp šalių, ypač kertant valstybių sienas. Įvesti CBSV nenumačius šių priemonių reikštų konstruoti greitaeigį traukinį nepaklojus bėgių arba nesukūrus stočių tinklo.
Net plačiai paplitusio išmaniųjų telefonų junglumo, mokėjimų ir tarpbankinių pervedimų (traukinys) vis tiek turės reguliariai sustoti ir įvertinti sandorio šalių riziką, patvirtinti operacijos įvykdymą ir t. t. Nenumačius šių tarpininkų vaidmenų, CBSV tiesiog paspartintų vidutinio dydžio bankų (kurie taptų visiškai nereikalingi) eliminavimą, tačiau niekaip neprisidėtų prie pasaulyje žiojinčios finansinės įtraukties spragos užkamšymo. Štai čia blokų grandinėmis paremta bankininkystė galėtų palikti savo pėdsaką.
Susiklosčiusioje situacijoje bankai dažnai pakliūva į spąstus, kai yra nedidelis skaičius „aprobuotų“ technologijų teikėjų, kurie vykdo netiesioginio aptarnavimo, organizavimo ir kontrolės ir tiesioginio aptarnavimo operacijas. Taip daugelis bankų dirba priklausomi nuo sistemai svarbių ir visų akivaizdoje besislepiančių įstaigų malonės (Jungtinėse Amerikos Valstijose į šią kategoriją patenka darbo užmokesčio apskaitos teikėjai). Būtent mažų ir vidutinių bankų kliovimasis šiomis firminėmis, analoginėmis ir pažeidžiamomis technologijomis pastato juos į pralaimėtojų padėtį didžiausių bankų atžvilgiu, o jų verslo modeliai tuomet atrodo kaip netobuli taksi, pasirodžius pavežėjo iškvietimo programėlėms.
„JPMorgan Chase“, priešingai, turi 12 mlrd. USD skaitmeninės transformacijos biudžetą ir itin kvalifikuotą blokų grandinių specialistų komandą („Onyx“), kuriai jau pavyko apdoroti mokėjimus tarp aplink žemę skriejančių palydovų naudojantis išmaniųjų sutarčių technologija. Šis pasiekimas išryškina pervedimams skirtų priemonių svarbą. „JPMorgan“, kuri kadaise buvo viena didžiausių kriptovaliutų peikėjų, suvokė, kaip rizikinga būtų atsisakyti potencialiai transformacinį poveikį turinčios naujos technologijos.
Vis dėlto daug klausimų lieka neatsakyti. Ar mažiau finansinių ir technologinių pajėgumų turinčioms institucijoms pavyks neatsilikti? Kaip bankai ir bankininkystė prisitaikys prie ateities, kurioje naudojantis patikimu kodu tarp skirtingų valstybių akimirksniu įvykdomi pervedimai? Ar atvirojo kodo finansų rinkos infrastruktūros atsiradimas taps visa paveikiančiu ardančiu ir skatinančiu atsisakyti finansinio tarpininkavimo veiksniu, o gal šios technologijos kaip tik suvienodins žaidimo taisykles?
Be abejonės, kriptovaliutos ir blokų grandinės susiduria su prekių ženklo sklaidos problema, kurią nemaža dalimi lemia jų siejimas su itin technišku leksikonu ir nesuvokiamu žargonu. Tačiau vieną dieną netrukus pagrindinė technologija atsidurs antrame plane, kur ji tiesiog leis vykdyti „bėgių“, kuriais vertė juda po visą pasaulį, naujovinimą visos sistemos mastu. Šis pokytis bus susijęs su mokėjimo ir bankininkystės sistemos laisvu pasirinkimu, o ne pakeitimu.
Asmeniniai čekiai nepakeitė popierinių pinigų, o veikiau padidino vertę, suteikdami žmonėms galimybę saugiau nustatyti mokėjimo galiojimo terminą, užuot nešiojusis su savimi grynuosius. Galbūt dar svarbiau tai, kad jie taip pat gerina sąveikumą finansų sistemoje per maršrutų parinkimo ir sąskaitų numerių standartus.
Panašiai ateityje maršrutai ir sąskaitų numeriai bus laikomi skaitmeninėse piniginėse, turinčiose kone visišką pasaulinę prieigą prie gerai reguliuojamų ir visuomet pasiekiamų finansinių paslaugų. Vieni vadina tai vertės internetu, kiti – interneto trečiąja karta, arba „Web3“. Kad ir kaip pavadinsime, kad ir kokie vyks rinkos pakilimai ir nuosmukiai, ši proveržio inovacija niekur nedings.
Tokias inovacijas reikėtų skatinti, plėtoti ir pritaikyti. Tai turėtų daryti ir pasaulio tradicinės finansinių paslaugų bendrovės, ir vyriausybės, kad, atsiradus „Web3“ naujosioms „Amazon“, jos neliktų praeityje.
Komentaro autorius – Dante Alighieri Disparte, „Circle“ vyriausiasis strategijos pareigūnas ir pasaulinės politikos vadovas
Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.
