L. Boguševičius. Valdininkai vėl pamiršo, kad Lietuva – ne tik Gedimino prospektas

Kalbu apie Turto banko paskelbtus planus įengti 500 elektros krovimo stotelių prie pastatų, kuriuos bankas valdo. Kitaip tariant, prie ministerijų, jų padalinių, įvairaus plauko departamentų, tarnybų ir kitų įstaigų.

Tikslas, žinoma, kilnus: padėti Lietuvai tapti žalesne ir užtikrinti, kad valdžios vyrai ir moterys po kelerių metų persėstų į elektromobilius. Taip valdžia rems ekologišką transportą ir savo pavyzdžiu skatins atsisakyti priklausomybės nuo naftos produktų bei mažinti oro taršą.

Tik štai valdžios institucija, kurdama įspūdingus planus, vėl pamiršo – Lietuva yra kur kas didesnė nei Gedimino prospektas. Miegamųjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių gyventojai, akimis palydėję tą pavyzdį rodantį elektromobilį, toliau galės tik mostelėti ranka ir sėsti į varomą dyzeliu ar benzinu. Nes stoteles valdžia pasistatys sau, o jiems teks toliau sukti į įprastas degalines.

Daugiabučių rajonuose stotelių elektromobiliams krauti kaip nebuvo, taip nėra.

Žinoma, Turto bankas gali elgtis su savo lėšomis taip, kaip mano esant reikalinga. Tačiau jis vis dar priklauso valstybei – ir pabandykime įsivaizduoti valstybės vertą požiūrį į investicijas infrastruktūrai. Pradėkime nuo sumos ir paskaičiuokime.

Turto bankas žada investuoti 5 mln. Eur ir pasirūpinti 500 stotelių įrengimu. Bet yra stotelių, kainuojančių gerokai pigiau nei 10.000  Eur už vienetą. Paprasčiausia, tvirtinama prie elektros stulpo, kainuoja vos 500 Eur. Pridėkime dar kokį 100 Eur už darbus – čia dar nepradėjus derėtis, beje, – ir už minėtus įspūdingus 5 milijonus galime nusipirkti 8.300 stotelių.

Taip, 16-a kartų daugiau.

Ir dar labai svarbu: tokios stotelės būtų įrengtos ne prie ministerijų, kur jas naudos tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Tūkstančiais pigesnių stotelių būtų būtų galima naudotis visą parą, o per tokį laiką pasikrauna 3-4 elektromobiliai. Vieno krovimo užtenka keturioms dienoms, tad viena stotelė laisvai aptarnautų mažiausiai 15 elektromobilių.

Toliau matematika irgi paprasta: 8.300 stotelių aptarnautų per 120.000 elektromobilių – gerokai daugiau, nei Lietuvoje iš viso yra.

Jei manysime, kad viena transporto priemone naudojasi vidutiniškai keturių žmonių šeima, – kalbame apie pusę milijono žmonių, kurie prie savo namų gautų kokybišką ir patikimą įkrovimo infrastruktūrą. Ir ji kainuotų tiek pat, kiek prie valdžios įstaigų planuojamos sustatyti įkrovimo stotelės.

Taip, tokie skaičiai kaip fantastikos filmo scenarijaus dalis – bet infrastruktūra yra kritinė perėjimo prie elektromobilių grandis.

Ir, taip, šiandien jos neturi paklausos – lygiai kaip benzino poreikius automobilizmo aušroje puikiausiai užtikrindavo juo prekiavusios vaistinės.

Bet kokybiška, visiems prie namų prieinama infrastruktūra yra būtina, jei po kelerių metų norime žengti koja kojon su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir džiaugtis švaresne aplinka. Ir net išlaikymas šių stotelių pernelyg daug nekainuotų – papildomi pora centų už įkrautą kilovatvalandę leistų tiek išlaikyti, tiek prižiūrėti tinklą.

O įrengę ją ne šalia valdžios pastatų, o prie paprastų žmonių namų, parodytume kur kas svaresnį pavyzdį: valstybė ne tik rūpinasi ekologija, bet, pirmiausia, tarnauja savo piliečiams ir mokesčių mokėtojams. Ir tik po to – nuoširdžiai savo gerove besirūpinantiems valdininkams.

Komentaro autorius - Laurynas Boguševičius, automobilių prekybos bendrovės „Deals On Wheels“ įkūrėjas ir vadovas