Koziris abejonių fone
Nepaprastoji padėtis Lietuvoje, įvesta prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, galioja iki rugsėjo 15 d. Menkstantį užsieniečių domėjimąsi mūsų šalies rinka verslininkai aiškina būtent tokios padėties režimu.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) skelbiasi turinti žinių ne iš vienos įmonės, kad užsakymų apimtys joms mažėja. Pasak Manto Gudo, LPK viceprezidento, įmonių partneriai iš Vakarų, matydami menamą riziką, o gal kartais ir konkurentų paskatinti, ima kalbėti, kad Lietuvoje neramu, nes valstybė informuoja apie pavojų, todėl jų vadovybė siekia diversifikuoti tiekimo riziką.
Nepaprastoji padėtis, kuri signalizuoja apie tam tikrą riziką, pradeda kenkti ir užsienio investicijoms – tai atbaido ne tik renkantis vietą investicijoms, bet ir svarstant Lietuvoje esančių įmonių įsigijimą ar plėtrą. Įmonės tampa ne tik mažiau patrauklios, bet ir pigesnės negu prieš karą. Dar baiminamasi, kad nupirkta įmonė gali būti sunaikinta karo veiksmų.
Asociacijos „Investors’ Forum“ (IF) skelbiamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad antrąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, užsienio verslas gerokai nuosaikiau vertino plėtros galimybes Lietuvoje. Pasak Rolando Valiūno, IF valdybos pirmininko, užsienio investuotojai dažnai net nesigilina, ką reiškia nepaprastoji padėtis. Jiems užtenka apie ją išgirsti ir tai jau asocijuojasi su karu ar buvimu arti jo. Todėl Lietuvą neretai jie ir apeina.
VŽ ne kartą rašė, kad atitinkamos institucijos, atsakančios už šalies įvaizdį, galėtų sparčiau ir aktyviau padirbėti, skleisdamos svetur informaciją, kad Lietuvoje veiklos nestoja, šalis gyvena įprastą gyvenimą, užsienio investuotojai, turistai yra laukiami ir saugūs etc.
Juolab kad Lietuvos verslo padangėje randasi optimistinių žinių. Štai ilgalaikio turto nuomos UAB „Lietpak investicija“ greta veikiančio „Lietpak“ gamybos pastato Čekoniškių kaime statys dar vieną. Bendrovė per 2021–2022 m. numatė įgyvendinti technologijų plėtros ir atnaujinimo projektų už 10 mln. Eur.
„2021 m. tenka susidurti su iššūkiais tiekimo grandinėje, smarkiai išaugusiomis žaliavų ir energetikos kainomis, darbuotojų trūkumu, tačiau „Lietpak“ ir toliau tęs numatytas investicijas į efektyvesnes ir draugiškesnes aplinkai technologijas. Papildomai nagrinėjame galimybes investuoti į saulės elektrines, ruošiame techninį projektą“, – teigia Pranas Kiznis, „Lietpak“ valdybos pirmininkas.
UAB „Homanit Lietuva“ pernai gruodį Vilniaus rajone, Pagiriuose, pradėjo pirmąjį etapą – tyrimų centro, sandėlio bei administracinio pastato, o šiemet – ir gamyklos pastato statybas. Medžio plaušo plokščių gamybos kompleksas vertinamas maždaug 175 mln. Eur, anksčiau buvo skelbiama, kad gamykloje bus sukurta apie 440 naujų darbo vietų.
Greta gamybos pastato „Homanit Lietuva“ rekonstruoja sveikatingumo kompleksą, kuris bus paverstas svečių namais.
Yra naujienų ir iš laisvųjų ekonominių zonų (LEZ): Panevėžio LEZ teritorijoje nekilnojamojo turto vystymo UAB „Gedstos NT“ užsakymu projektuojamas 5.000 kv. m pastatas inovatyvių metalinių dangtelių gamybai.
Pavyzdžių yra ir daugiau: UAB „Technoringas“, kurios veikla – specializuota mažmeninė prekyba, rekonstruoja pastatą, kuriame gamins oro filtrus – dažykloms, ventiliacijos sistemoms, ligoninėms ir laboratorijoms, maisto, farmacijos, metalo, medžio apdirbimo įmonėms, laivams, energetikos įmonėms ir pan.
Trijų fizinių asmenų valdoma didmeninės prekybos biriomis ir skystosiomis trąšomis, grūdais, sėklomis ir pašarais UAB „Agroconsult LT“ planuoja užsiimti kompleksinių skystųjų trąšų gamyba. Gamybos liniją numatoma įdiegti įmonei priklausančiuose gamybos ir sandėliavimo paskirties statiniuose Užusalių kaime, Jonavos rajone.
Sąrašą galima būtų pratęsti, tačiau minėti pavyzdžiai siunčia aiškų signalą – šalis gyvena įprastą gyvenimą.
Ar tokios naujienos sklinda svetur? Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina plečianti komercijos atašė tinklą, siekdama padėti Lietuvai būti geriau matomai pasaulyje ir patrauklesnei investuotojams.
VŽ nuomone, platesnis tų atašė tinklas gal ir gerai, svarbu, kad jis tikrai būtų veiklus ir produktyvus. Tik kodėl reikėjo laukti tiek mėnesių, per kuriuos ir užsienio investicijos nukeliavo pro šalį, ir verslas dalį užsakymų iš partnerių prarado, ir turistų srautai sumenko? Žinant apie užsieniečių baimes ir abejones, o žinoma buvo jau ankstyvą pavasarį, įvairioms už tai atsakingoms institucijoms jau tada reikėjo imtis formuoti Lietuvos, kaip saugios ES ir NATO šalies, įvaizdį ir svarbiausia – skelbti apie tai visiems kraštams.
REKOMENDUOJAME
