Nežinia gimdo baimes

Nepaprastoji padėtis Lietuvoje, įvesta prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, galioja iki rugsėjo 15 d. Menkstantį užsieniečių domėjimąsi mūsų šalies rinka verslininkai aiškina būtent tokios padėties režimu.

Pasak Manto Gudo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento ir UAB „Metalistas Group“ valdybos pirmininko, verslo organizacijos nežino, ar nepaprastosios padėties režimas yra būtinas. Tačiau, anot jo, priimantiems sprendimus dėl šios padėties įvedimo ar pratęsimo turėtų būti žinomos ir verslui kylančios problemos.

„Nepaprastoji padėtis Lietuvos verslo įmonių partneriams iš Vokietijos ar Prancūzijos kelia nerimą, kas gi pas mus vyksta? Ar mes įtraukti į karą? Ar tokia grėsmė labai reali? Matydami menamą riziką, o gal kartais ir konkurentų paskatinti, užsienio pirkėjai ima kalbėti, kad mūsų šalyje neramu, nes valstybė informuoja apie pavojų, todėl jų vadovybė siekia diversifikuoti tiekimo riziką. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, iš Lietuvos partnerio anksčiau pirkusi didžiąją dalį produkcijos, dabar pirks tik dalį“, – aiškina LPK viceprezidentas.

Jis teigia turintis žinių iš ne vienos įmonės, kad užsakymų apimtys joms mažėja. Todėl kyla klausimas, ar, priimant sprendimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, įvertinami padariniai – mažėjantis eksportas, mažiau pajamų, galimos prastovos ir panašiai.

Nepaprastoji padėtis, kuri signalizuoja apie tam tikrą riziką, pradeda kenkti ir užsienio investicijoms – tai atbaido ne tik renkantis vietą investicijoms, bet ir svarstant Lietuvoje esančių įmonių įsigijimą ar plėtrą. Įmonės tampa ne tik mažiau patrauklios, bet ir pigesnės negu prieš karą. Dar baiminamasi, kad nupirkta įmonė gali būti sunaikinta karo veiksmų.

Asociacijos „Investors’ Forum“ (IF) skelbiamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas taip pat signalizuoja, jog antrąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, užsienio verslas gerokai nuosaikiau vertino plėtros galimybes Lietuvoje. Rolandas Valiūnas, IF valdybos pirmininkas, sako girdintis politikų teiginius, kad neva nepaprastoji padėtis nei gyventojų, nei kitų gyvenimo sferų nepaveikė. O tai nėra tiesa.

Pasak jo, užsienio investuotojai dažnai net nesigilina, ką reiškia nepaprastoji padėtis. Jiems užtenka apie ją išgirsti ir tai jau asocijuojasi su karu ar buvimu arti jo. Todėl Lietuvą neretai jie ir apeina.

„Mano siūlymas būtų negalvoti, kad galiojanti nepaprastoji padėtis neveikia užsienio investicijų, kurios dabar mums reikalingos kaip grynas oras“, – pabrėžia pašnekovas.

Po gana tuščio atvykstamojo turizmo pavasario lietuviška kryptis kiek atsigauna, tačiau sektorius ir toliau balansuoja ties išgyvenimo riba. Kai kuriems užsienio keliautojams vis dar sunku identifikuoti, kurioje šalyje yra fronto linija. Jiems karas vyksta „kažkur Rytų Europoje“. Ypač Lietuvos ir kaimyninių šalių baidosi Europos pietiečiai – italai, portugalai, kiek mažiau prancūzai. Tiesa, turizmo agentūrų atstovai teigia, kad padaugėjo keliautojų iš JAV – srautai pasiekė priešpandeminį lygį.

Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė, sako, kad daugelis atvykstamojo turizmo bendrovių šiuo metu pasiekia tik 20%   apyvartos, buvusios iki pandemijos. „Trūksta valstybinės paramos, bendro požiūrio, kaip pagelbėti šiam sektoriui. O pagelbėti jam būtina, nes jau dabar trūkinėja turizmo verslo grandinės: prarasta daug darbo vietų, nėra aptarnaujančiojo personalo, trūksta autobusų, ypač vairuotojų, daug gidų susirado kitus darbus“, – vardija Ž. Gavelienė.

Jos nuomone, jei šiam nukentėjusiam verslui neskiriama valstybės finansinė pagalba, bent jau turėtų būti sudaromos sąlygos dalyvauti parodose, ieškoti naujų rinkų.

O ką į verslo godas atsako valstybinės institucijos? Štai Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) į VŽ klausimus, ar yra įvertinti galimi praradimai dėl nepaprastosios padėties šalies ekonomikai, ar planuojama nepaprastąją padėtį atšaukti ir ar ministerija teikia tokį siūlymą, neatsakė.

„Iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas verslas yra perkančiųjų organizacijų vertinamas kaip nepatikimas ar rizikingas“, – tvirtinama ministerijos atsakyme.

Kartu EIM primena apie verslui skirtų finansinių priemonių paketą. Tai Inovacijų agentūros programa, kurios metu lietuviškos įmonės mokosi dirbti su tarptautiniais pirkimais, dalyvauti konkursuose ir siekti laimėti užsienio valstybių užsakymus. Žadama galimybė verslui pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatinėmis paskolomis įsigyjant tam tikrų kategorijų transporto priemones – vilkikus ar jų priekabas ir t. t.  

EIM tikina plečianti komercijos atašė tinklą, siekdama padėti Lietuvai būti geriau matomai pasaulyje ir patrauklesnei investuotojams.

Visa tai gražiai skamba popieriuje, tik nėra atsakymo į klausimą, kas gi buvo daroma iki šiol, visus penkis mėnesius, kad užsieniečiai – verslininkai, turistai – būtų pakankamai informuoti apie Lietuvą, išsklaidant baimes ir abejones. Galbūt iš peties padirbėjo diplomatinės atstovybės, komercijos atašė, kurių tinklas vis plečiamas ir plečiamas?

O gal prie realijų prisitaikė oficialiais „Lietuvos turizmo vartais“ pasivadinusi VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ (KL)? Olga Gončarova, laikinai einanti įstaigos direktorės pareigas, balandį aiškino, kad jau pirmąją įvykių, sukrėtusių pasaulį, savaitę aiškiai išsakė poziciją, kad Lietuva kelionėms – saugi šalis, kad KL smerkia karą. 

„Dabar kaip niekada svarbu kalbėti apie tai, kad Lietuvoje veiklos nestoja, gyvename įprastą gyvenimą ir laukiame užsienio svečių mūsų nuostabioje šalyje“, – pabrėžė O. Gončarova.

Iš tikrųjų tai labai svarbu, jei iš tikrųjų būtų daug dirbama ta linkme. Tačiau jau tada verslas teigė, kad padėtis nuo to negerėja. Praėjus keliems mėnesiams – tas pats.

Pasidairę pavasarį po KL puslapį sužinojome, kad „Mes mylime krepšinį“, „Gintaras – mūsų auksas“, ką nuveikti, ką paragauti pan. Dabar, liepos pabaigoje, randame tą pačią informaciją. Žinoma, ji irgi reikalinga, tačiau vien to jau negana – kitos realijos, todėl reikia efektyvesnių veiksmų. O ir tą patį puslapį užsieniečiams dar reikia susirasti. 

Kur Lietuvos, kaip saugios NATO ir ES šalies, įvaizdis? Ankstesniais metais krūvos pinigų buvo išleistos šalies įvaizdžiui kurti, tačiau dažniausiai dauguma kampanijų pasibaigdavo įvairiais skandalais – nekokybiška produkcija, plagiatu ir pan. Ir kaskart vis būdavo žadami nauji stebuklai, kurie sprogdavo kaip muilo burbulai, ištaškydami ir valdiškas lėšas.

Nėra požymių, kad valdiškos institucijos būtų surėmusios pečius, siekdamos išsklaidyti užsieniečių baimes dėl Lietuvos. Tuo derėtų pasirūpinti ne tik turizmo politikos formuotojams, bet ir Užsienio reikalų ministerijai su visomis ambasadomis, EIM su visais komercijos atašė, įstaigomis „Investuok Lietuvoje“ ir KL bei kt.

O kol kas galime tik pasiguosti, kad viena iš saugumo garantijų, kuri galbūt pagelbėtų susidaryti saugios šalies įvaizdį, – NATO viršūnių susitikimas, numatomas kitąmet Vilniuje.