R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?
Pirmiausia verta pastebėti, kad šiame metiniame pranešime buvo jautriai ir tiksliai atspindėta dabartinė geopolitinė padėtis, aiškiai įvardyti trys svarbiausi užsienio politikos prioritetai šiuo metu: remti Ukrainos kovą už laisvę, priešintis Rusijos agresijai ir stiprinti Lietuvos saugumą. Optimistiškai nuteikė ir tai, kad bent jau šioje kalbos dalyje G. Nausėda išvengė mėginimų kritikuoti Vyriausybę. Laikome tai palankiu signalu tarptautinei investuotojų bendruomenei, kad dėl svarbiausių užsienio politikos prioritetų aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos yra visiškai vieningos.
Deja, to vieningumo liko kiek mažiau kalbai pakrypus apie ekonominius ir diplomatinius santykius su Kinija, virš kurių pastaruoju metu susitelkė ganėtinai niūrūs debesys po to, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Čia nesiimame vertinti šio sprendimo ar trajektorijos, kurią įgijo santykiai su Kinija. Tačiau šis pasažas privertė suklusti, mat jis dar kartą išryškino, jog kai kuriais svarbiais tarptautinės politikos klausimais prezidento ir Ministrų kabineto nuomonės skiriasi. O tai – jau kiek mažiau palankus signalas tarptautiniam kapitalui, svarstančiam galimybę savo investicijas nukreipti į Lietuvą.
Apskritai, nors metinis pranešimas pasirodė ganėtinai taktiškas ir valstybės vadovui beveik pavyko išvengti fechtavimosi su Vyriausybe, kurio pastaraisiais metais netrūko, šiuo visam pasauliui įtemptu laikotarpiu vienybės ir sutelktumo kalboje galėjo būti kiek daugiau. Puikiai suprantame, kad metiniame pranešime svarbu kalbėti apie pagrindinius iššūkius, atkreipti dėmesį ne tik į pasiekimus, bet ir laukiančius darbus. Tačiau dabar kaip niekad iki šiol visuomenei, verslui ir pasauliui svarbu girdėti, kad mūsų šalis nūdienos išbandymus pasitinka dėdama visas pastangas būti vieninga.
Tuo tarpu pranešime baksnojimo pirštu netrūko, nors kritika vykdomajai šalies valdžiai daugeliu atvejų buvo taktiškai maskuojama pastabomis apie bendrą padėtį Lietuvoje. Vis dėlto, šiuo atveju būtų buvę ir teisinga, ir pravartu prisiminti, kad tokių išbandymų, kokius pastaraisiais metais teko patirti, mūsų valstybė nėra regėjusi, ko gero, nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Ir daugelį šių iššūkių įveikėme puikiai.
Beprecedentė pabėgėlių krizė pernai įveikta sėkmingai. Lietuva užėmė tvirtas tarptautinės politikos lyderės pozicijas, demonstruodama aiškią ir ryžtingą poziciją karo Ukrainoje, santykių su Rusija ir Baltarusija, Taivano klausimais. Tai nenutiko savaime, o priminti šiuos pasiekimus sau patiems ir verslo bendruomenei būtų buvę naudinga.
Kita vertus, palankių žinių prezidento kalboje taip pat nestigo. Aiškiai nuskambėjo strateginė šalies ekonominės politikos ambicija – siekti didelės pridėtinės vertės kūrimo, kuris padėtų išvengti vidutinių pajamų spąstų. Suprantama, tam būtina kurti mokslo žiniomis grindžiamą, inovacijoms atvirą ir jas kuriančią ekonomiką, vykdant skaitmenizavimą ir skatinant mokslo bei tyrimų plėtrą. Apie tai ir apie būtinybę mokesčių politikos priemonėmis sudaryti sąlygas gerai apmokamoms darbo vietoms kurti stambiausius ir aktyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ kalba ne vienerius metus.
Džiaugiamės, kad aukščiausios valdžios atstovai taip pat vis garsiau ima kalbėti, jog Lietuva nebėra ir nenori būti pigios darbo jėgos šalis – ši mintis aiškiai nuskambėjo metiniame pranešime. Kita vertus, investuotojai, kuriuos siekiame pritraukti veikti Lietuvoje, privalo turėti sąlygas kurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Čia verta prisiminti tą aplinkybę, kad asociacijai „Investors‘ Forum“ priklausančios įmonės savo darbuotojams moka vidutiniškai 2,5 karto didesnį atlyginimą negu šalies vidurkis, ir tokių bendrovių skaičius galėtų gerokai išaugti įvykdžius mokesčių reformą bei užtikrinus mokesčių sistemos skaidrumą, paprastumą, konkurencingumą. Būtinybė nebevilkinti permainų taip pat buvo tvirtai išreikšta G. Nausėdos kalboje.
Prezidentas apžvelgė ir švietimo bei sveikatos apsaugos sistemų, viešojo sektoriaus iššūkius bei neatidėliotinų permainų šiose srityse svarbą: klausimus, kuriuos „Investuotojų forumas“ taip pat nuosekliai kelia ir siūlo galimus sprendimus politikams ne vienerius metus. Taigi, nors metinį pranešimą kai kuriais požiūriais galima kritikuoti, svarbiausią gerą žinią gavome: aukščiausia šalies valdžia įsiklauso į verslo bendruomenės poreikius ir siūlymus. Taip, sisteminiai pokyčiai turėtų būti vykdomi spartesniu tempu. Tačiau diskusija apie juos aukščiausiame lygmenyje jau suteikia vilties, kad ekonomikai būtinos permainos – ne už kalnų.
Komentaro autorė – Rūta Skyrienė, Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė
