A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo
Vyriausybė deklaruoja, kad vykdomu duomenų atvėrimu paskatins verslą kurti naujus produktus bei paslaugas, o tai kartu prisidės ir prie naujų darbo vietų atsiradimo.
O metinėje Vyriausybės veiklos ataskaitoje matome, kiek per metus atverta duomenų rinkinių ir kad pagal šį rodiklį Lietuva išsiveržė į ES lyderių dešimtuką. Deja, ataskaita niekaip neatspindi, kiek atverti duomenis paskatino verslą kurti paslaugas ir darbo vietas.
Nenuostabu, nes toks rezultatas ir nebuvo pasiektas. Dar blogiau, taip tiesiog negalėjo nutikti, nes atverti rinkiniai iš esmės yra beverčiai, o konceptualių politikos pokyčių neįvyko ir netgi buvo prieštaringų veiksmų.
Dar 2021 metų pradžioje ministerija kvietė verslo organizacijų atstovus pasitarti dėl duomenų atvėrimo ir prašė pateikti informaciją, kokius duomenis reikėtų atverti. Verslas, entuziastingai atsiliepęs į kvietimą, pateikė išsamų sąrašą, tačiau galiausiai nei vienas iš jame esančių pasiūlymų nebuvo įvykdytas, kaip ir nepateikta jokio grįžtamojo ryšio, kokia rekomendacijų ir išdėstytų poreikių perspektyva.
Tiesa, per metus ministerijų tarnautojai išgrynino atvirų duomenų apibrėžimą. Nepaisant verslo organizacijų pateiktų sėkmingų duomenų atvėrimo pavyzdžių Europoje, Lietuvoje atviriems duomenims pritaikytas apibrėžimas, kad tai – viešai prieinami, nuasmeninti duomenys, net ir juridinių asmenų atveju.
Kartu pateikiama ir nauja sąvoka „prieinami duomenys“ – „viešai neprieinami duomenys, kurie atskleidžiami perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus konkrečiam pareiškėjui jo prašymu“. Išvertus į suprantamą kalbą, tai reiškia, kad nenuasmeninti duomenys irgi yra prieinami, tačiau už juos reikia susimokėti.
Natūraliai kyla klausimas, kam buvo reikalingos diskusijos prieš metus, jeigu ministerija neturėjo ketinimų atverti nenuasmenintų įmonių duomenų? Ir ar tikrai Lietuva gali skirti metus laiko tam, kad apibrėžtų, jog nenuasmeninti įmonių duomenis yra ne atviri, o ne viešai „prieinami“? Lieka neatsakytas klausimas, ką daryti ir tokioms organizacijoms kaip „Sodra“ ar „Regitra“, kurios jau yra atvėrusios nenuasmenintus įmonių duomenis. Juos verslas jau naudoja kurdamas paslaugas, tačiau lieka neaišku, ar jie nebus užverti ir neprieinami neviešai.
Pasiūlyti verslui kurti paslaugas, naudojant statistinius duomenis, yra tas pats, kas tikėtis kulinarinio šedevro iš kirvio. Ataskaitose tai galima vadinti sriuba, tačiau realiai tai vis tiek tėra metalo skonio vanduo. Tokiais principais dirbant toliau, drąsiai belieka Statistikos departamentą pervadinti Atvirų duomenų departamentu ir reforma būtų baigta. O tai, beje, ir nutiko, tik pasirinktas kitas pavadinimas.
Per metus neišsklaidytos abejonės ir dėl verslo aiškiai identifikuotos bei ministerijai iškomunikuotos problemos – kol valstybė, turėdama išskirtines sąlygas, varžosi kurdama duomenimis grįstas paslaugas, tol privataus kapitalo sukurtoms paslaugoms atsirasti yra be galo sudėtinga. Ilgą laiką dalintus pažadus dėl biudžetinės įstaigos vainikavo Vyriausybės sprendimas pertvarkyti Registrų centrą į akcinę bendrovę. Galima suprasti norą plėsti funkcijas ir gauti pajamų iš komercinių paslaugų. Sunkiau suprasti laiko deginimą apsimestinėms diskusijoms. Tai kelia abejonių ne tik dėl valstybės efektyvaus darbo supratimo, bet ir dėl gebėjimų išlaikyti skaidrų bei rezultatyvų dialogą su verslu.
Nenuasmenintų įmonių duomenų atvėrimas būtų iš esmės palengvinęs ir sankcijų įgyvendinimą. Latvija jau prieš metus atvėrė naudos gavėjų duomenis be milijoninių investicijų ir ilgai kurtų sudėtingų sistemų.
O Lietuvoje netgi žiniasklaidai, kuri turi prieigą prie Registrų centro sistemų, surinkti reikiamą informaciją yra taip pat sunku, kaip plaukti pelkėje. Panašios problemos ryškėja ir dėl poveikio aplinkai duomenų, kurie šiuo metu yra kaupiami įvairiose organizacijose. Jie reikalingi finansų ir kitoms institucijoms, kurios jau turi įgyvendinti reikalavimus vertinti įmones pagal jų „žalumą“ arba nori tą daryti savanoriškai, siekdamos mažinti poveikį aplinkai.
Rinka įkaitusi nuo poreikių, tačiau šių duomenų atvėrimo principai – dar labai lėtai apmąstomi ministerijų koridoriuose. Turėdamas atvirus duomenis verslas maksimaliai greitai ir be papildomų mokesčių mokėtojų pinigų jau būtų sukūręs tam reikalingas aplikacijas.
Reikia tikėtis, kad ši viešai politikų deklaruojama duomenų atvėrimo euforija nevirs tiesiog mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamomis investicijomis į brangią IT infrastruktūrą, programinę įrangą, įvairių kompetencijos centrų kūrimą, verslui beprasmių duomenų rinkinių atvėrimą ir kaupiamų duomenų komercializavimą valstybės lygiu.
Būdų, kaip atverti duomenis ir nepažeisti BDAR bei valstybės organizacijų finansinių interesų, yra, pavyzdžių taip pat. Reikia tik noro, kūrybiškumo, efektyvaus dialogo ir vienodų sąlygų visiems, kuriantiems duomenimis grįstas komercines paslaugas.
Komentaro autorius – Andrius Bogdanovičius, duomenų analizės įmonės „Scorify“ vadovas.
