A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo

Publikuota: 2022-05-18 08:57
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Scorify“ vadovas

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai įsivaizduojamo ir aptariamo ateities įvykio tikimybė yra nykstamai maža. Jis puikiai tinka aptariant Vyriausybės programą ir jos nuveiktus darbus atvirų duomenų srityje. Per metus Vyriausybės bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuose atveriant duomenis kol kas labiausiai dėmesį traukia tik priešprieša tarp keliamų tikslų ir įgyvendinamų veiksmų.

Vyriausybė deklaruoja, kad vykdomu duomenų atvėrimu paskatins verslą kurti naujus produktus bei paslaugas, o tai kartu prisidės ir prie naujų darbo vietų atsiradimo. 

O metinėje Vyriausybės veiklos ataskaitoje matome, kiek per metus atverta duomenų rinkinių ir kad pagal šį rodiklį Lietuva išsiveržė į ES lyderių dešimtuką. Deja, ataskaita niekaip neatspindi, kiek atverti duomenis paskatino verslą kurti paslaugas ir darbo vietas. 

Nenuostabu, nes toks rezultatas ir nebuvo pasiektas. Dar blogiau, taip tiesiog negalėjo nutikti, nes atverti rinkiniai iš esmės yra beverčiai, o konceptualių politikos pokyčių neįvyko ir netgi buvo prieštaringų veiksmų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dar 2021 metų pradžioje ministerija kvietė verslo organizacijų atstovus pasitarti dėl duomenų atvėrimo ir prašė pateikti informaciją, kokius duomenis reikėtų atverti. Verslas, entuziastingai atsiliepęs į kvietimą, pateikė išsamų sąrašą, tačiau galiausiai nei vienas iš jame esančių pasiūlymų nebuvo įvykdytas, kaip ir nepateikta jokio grįžtamojo ryšio, kokia rekomendacijų ir išdėstytų poreikių perspektyva.

Tiesa, per metus ministerijų tarnautojai išgrynino atvirų duomenų apibrėžimą. Nepaisant verslo organizacijų pateiktų sėkmingų duomenų atvėrimo pavyzdžių Europoje, Lietuvoje atviriems duomenims pritaikytas apibrėžimas, kad tai – viešai prieinami, nuasmeninti duomenys, net ir juridinių asmenų atveju. 

Kartu pateikiama ir nauja sąvoka „prieinami duomenys“ – „viešai neprieinami duomenys, kurie atskleidžiami perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus konkrečiam pareiškėjui jo prašymu“. Išvertus į suprantamą kalbą, tai reiškia, kad nenuasmeninti duomenys irgi yra prieinami, tačiau už juos reikia susimokėti.

Natūraliai kyla klausimas, kam buvo reikalingos diskusijos prieš metus, jeigu ministerija neturėjo ketinimų atverti nenuasmenintų įmonių duomenų? Ir ar tikrai Lietuva gali skirti metus laiko tam, kad apibrėžtų, jog nenuasmeninti įmonių duomenis yra ne atviri, o ne viešai „prieinami“? Lieka neatsakytas klausimas, ką daryti ir tokioms organizacijoms kaip „Sodra“ ar „Regitra“, kurios jau yra atvėrusios nenuasmenintus įmonių duomenis. Juos verslas jau naudoja kurdamas paslaugas, tačiau lieka neaišku, ar jie nebus užverti ir neprieinami neviešai.

Pasiūlyti verslui kurti paslaugas, naudojant statistinius duomenis, yra tas pats, kas tikėtis kulinarinio šedevro iš kirvio. Ataskaitose tai galima vadinti sriuba, tačiau realiai tai vis tiek tėra metalo skonio vanduo. Tokiais principais dirbant toliau, drąsiai belieka Statistikos departamentą pervadinti Atvirų duomenų departamentu ir reforma būtų baigta. O tai, beje, ir nutiko, tik pasirinktas kitas pavadinimas.

Per metus neišsklaidytos abejonės ir dėl verslo aiškiai identifikuotos bei ministerijai iškomunikuotos problemos – kol valstybė, turėdama išskirtines sąlygas, varžosi kurdama duomenimis grįstas paslaugas, tol privataus kapitalo sukurtoms paslaugoms atsirasti yra be galo sudėtinga. Ilgą laiką dalintus pažadus dėl biudžetinės įstaigos vainikavo Vyriausybės sprendimas pertvarkyti Registrų centrą į akcinę bendrovę. Galima suprasti norą plėsti funkcijas ir gauti pajamų iš komercinių paslaugų. Sunkiau suprasti laiko deginimą apsimestinėms diskusijoms. Tai kelia abejonių ne tik dėl valstybės efektyvaus darbo supratimo, bet ir dėl gebėjimų išlaikyti skaidrų bei rezultatyvų dialogą su verslu.

Nenuasmenintų įmonių duomenų atvėrimas būtų iš esmės palengvinęs ir sankcijų įgyvendinimą. Latvija jau prieš metus atvėrė naudos gavėjų duomenis be milijoninių investicijų ir ilgai kurtų sudėtingų sistemų. 

O Lietuvoje netgi žiniasklaidai, kuri turi prieigą prie Registrų centro sistemų, surinkti reikiamą informaciją yra taip pat sunku, kaip plaukti pelkėje. Panašios problemos ryškėja ir dėl poveikio aplinkai duomenų, kurie šiuo metu yra kaupiami įvairiose organizacijose. Jie reikalingi finansų ir kitoms institucijoms, kurios jau turi įgyvendinti reikalavimus vertinti įmones pagal jų „žalumą“ arba nori tą daryti savanoriškai, siekdamos mažinti poveikį aplinkai. 

Rinka įkaitusi nuo poreikių, tačiau šių duomenų atvėrimo principai – dar labai lėtai apmąstomi ministerijų koridoriuose. Turėdamas atvirus duomenis verslas maksimaliai greitai ir be papildomų mokesčių mokėtojų pinigų jau būtų sukūręs tam reikalingas aplikacijas.

Reikia tikėtis, kad ši viešai politikų deklaruojama duomenų atvėrimo euforija nevirs tiesiog mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamomis investicijomis į brangią IT infrastruktūrą, programinę įrangą, įvairių kompetencijos centrų kūrimą, verslui beprasmių duomenų rinkinių atvėrimą ir kaupiamų duomenų komercializavimą valstybės lygiu. 

Būdų, kaip atverti duomenis ir nepažeisti BDAR bei valstybės organizacijų finansinių interesų, yra, pavyzdžių taip pat. Reikia tik noro, kūrybiškumo, efektyvaus dialogo ir vienodų sąlygų visiems, kuriantiems duomenimis grįstas komercines paslaugas.

Komentaro autorius – Andrius Bogdanovičius, duomenų analizės įmonės „Scorify“ vadovas.

 

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Spec. aptarnavimo zona Rusijai? 1

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
05:50
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku