Tarp kainų girnų

Praėjus kiek mažiau nei dviem mėnesiams nuo karo, gerokai paveikusio visą metalo pramonę, Ukrainoje pradžios padėtis stabilizavosi tik nežymiai, sako Mantas Gudas, UAB „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas. 

Šio sektoriaus įmonės dabar aktyviai ieško metalo visomis įmanomomis kryptimis. Raminta Skirmantienė, UAB „Plamega“ generalinė direktorė, sako, kad pasiūlos geografiją plečia Lenkijoje pradėjusios veikti gamyklos, siūlančios priimtinas kainas. Pati bendrovė yra sulaukusi pasiūlymo importuoti metalus iš Kazachstano ir Armėnijos, tačiau kol kas į šį pasiūlymą žiūri atsargiai – pirmiausia nori išbandyti kokybę. Tomas Jaskelevičius, UAB „Arginta Engineering“ vadovas, perspėja: Kazachstane metalo gamyklų nėra daug, tad tikėtina, kad tai būtų kontrabandinis metalas iš Rusijos. Taip rizikuojama pažeisti sankcijų režimą.

Pasak bendrovės vadovo, pasiūlos lyg ir netrūksta – galima rinktis ne tik iš itališko, vokiško, suomiško, tačiau ir korėjietiško, turkiško ir japoniško metalo. Tad žaliavos jau galima rasti ir netgi rinktis, bet iškilo kita problema – metalo kainos. Pasak verslininkų, jos netgi galėtų kristi, jei ne tarpininkai – jų vertybėmis abejoja vis daugiau verslų. Metalą naudojančių įmonių atstovai tikina, kad tarpininkai įžvelgė momentą ir siekia pasipelnyti, pasinaudodami susidariusia padėtimi. 

Linas Karžinauskas, aliuminio ir stiklo konstrukcijų bei ventiliuojamų fasadų projektavimo ir gamybos UAB „KG Constructions“ generalinis direktorius, teigia, kad darbai galėtų vykti stabiliau, jeigu perpardavėjai nebūtų įsikibę į aukštas kainas. 

„Azijoj kaina krenta, o mūsų mažoje rinkoje vyksta, mano manymu, daugeliu atvejų spekuliaciniai žaidimai. Tą galiu labai drąsiai pasakyti, nes mes tą matome“, – VŽ teigia bendrovės vadovas. Anot jo, tuo naudojasi ir kai kurie didieji žaidėjai, bet veikimas ypač būdingas mažiesiems.

Yra atvejų, kai tiekėjai atsisako parduoti už iš anksto sutartas kainas ir reikalauja didesnės sumos. Panašu, kad tokie „veikėjai“ nesusimąsto dėl savo reputacijos, o gyvena (ar mėgina taip gyventi) „šios dienos“ nauda. Todėl neturėtų stebėtis, kad su tokiais „gudročiais“ įmonės paprasčiausiai atsisakys bendradarbiauti.

Tačiau net ir atmetus spekuliacijų atvejus verslininkai pripažįsta: kelis kartus išaugusios metalo kainos yra nauja realybė – kainos išaugo visoje Europoje.

Artimiausiu metu ne tik nesitikima jų kritimo, atvirkščiai – prognozuojama, kad metalas dar brangs. Mat dėl karo Ukrainoje vietinės metalo gamyklos nepradės veikti, o Rusijos metalas į prekybą negrįš, dėl to pasiūla išliks maža. Be to, aukštą savikainą išlaiko brangūs energetiniai resursai, naudojami metalų gamyboje. Kainas sukelia ir dideli logistikos kaštai, taip pat bendrovių investicijos į žaliąjį kursą – plieno be iškastinio kuro gamybą. 

Metalo kainų kilimas atsilieps ir statybos sektoriui – aliuminio fasadas naujiems pastatams tampa brangus, užsakovams veikiausiai neapsimokės investuoti. Todėl, pasak L. Karžinausko, pauzė statybos sektoriuje veikiausiai neišvengiama. Ir dėl to sunkiausia bus mažosioms kompanijoms, taip pat toms, kurios neturi eksporto arba yra prastai diversifikavusios savo įplaukas. 

„Mes visi, absoliučiai visi turėsime laiko pamąstyti, kas toliau“, – sako jis. 

Jam pritariantys verslininkai perspėja – dingsta konkurencinis pranašumas, kurį Lietuvos eksportuotojai Europos rinkose turėjo pirkdami pigesnį metalą ir patirdami mažesnes darbo sąnaudas. Jau dabar pastebima, kad užsakymų gamybos įmonėms mažėja – verslininkai sako, kad šalys, kurios ilgalaikes sutartis jau pasirašė, turės iš naujo vertinti pokyčius ir bandyti tas sutartis persiderėti, o tos, kurios nepasirašė sutarčių, lauks, kol situacija nusistovės. ?Kol tai vyks, gamybos įmonės turės laukti, o tai joms brangiai kainuoja dėl aukštų fiksuotų kaštų. Jei šis laikotarpis užsitęs, kaštai bus mažinami darbo vietų, nuomos ir kitų išlaidų sąskaita. Dėliojant niūriausią scenarijų prognozuojama griūtis, galinti nušluoti daug stiprių kompanijų.

VŽ nuomone, šioje bręstančioje krizėje svarbus ir valstybės vaidmuo: verslai prašo, kad jų klausytųsi ir suteiktų sąlygas indeksuoti viešuosius pirkimus, sutartis, kaip yra Skandinavijoje. Vyriausybės prašoma skubiai parengti planą priemonių, kurios geriausiai pasiteisino pandeminiu laikotarpiu, – visų pirma, prastovų kompensavimo, kad darbo vietos ir darbuotojų kvalifikacija būtų išsaugoti iki tol, kol rinkos ir tiekimo grandinių trukdžiai vėl stabilizuosis.