Tarp kainų girnų

Publikuota: 2022-04-19
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Lietuvos metalo pramonės įmonės teigia, kad, dar neatsitokėjus nuo žaliavų stygiaus, dabar tenka kautis jau antrajame kėlinyje: kainos kyla, o kai kurie tiekėjai dar ir nepraleidžia progos pasipelnyti pasinaudodami situacija. Ateitis atokvėpio nežada, tad manoma, kad teks kreiptis pagalbos į valstybę.

Praėjus kiek mažiau nei dviem mėnesiams nuo karo, gerokai paveikusio visą metalo pramonę, Ukrainoje pradžios padėtis stabilizavosi tik nežymiai, sako Mantas Gudas, UAB „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas. 

Šio sektoriaus įmonės dabar aktyviai ieško metalo visomis įmanomomis kryptimis. Raminta Skirmantienė, UAB „Plamega“ generalinė direktorė, sako, kad pasiūlos geografiją plečia Lenkijoje pradėjusios veikti gamyklos, siūlančios priimtinas kainas. Pati bendrovė yra sulaukusi pasiūlymo importuoti metalus iš Kazachstano ir Armėnijos, tačiau kol kas į šį pasiūlymą žiūri atsargiai – pirmiausia nori išbandyti kokybę. Tomas Jaskelevičius, UAB „Arginta Engineering“ vadovas, perspėja: Kazachstane metalo gamyklų nėra daug, tad tikėtina, kad tai būtų kontrabandinis metalas iš Rusijos. Taip rizikuojama pažeisti sankcijų režimą.

Pasak bendrovės vadovo, pasiūlos lyg ir netrūksta – galima rinktis ne tik iš itališko, vokiško, suomiško, tačiau ir korėjietiško, turkiško ir japoniško metalo. Tad žaliavos jau galima rasti ir netgi rinktis, bet iškilo kita problema – metalo kainos. Pasak verslininkų, jos netgi galėtų kristi, jei ne tarpininkai – jų vertybėmis abejoja vis daugiau verslų. Metalą naudojančių įmonių atstovai tikina, kad tarpininkai įžvelgė momentą ir siekia pasipelnyti, pasinaudodami susidariusia padėtimi. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Linas Karžinauskas, aliuminio ir stiklo konstrukcijų bei ventiliuojamų fasadų projektavimo ir gamybos UAB „KG Constructions“ generalinis direktorius, teigia, kad darbai galėtų vykti stabiliau, jeigu perpardavėjai nebūtų įsikibę į aukštas kainas. 

„Azijoj kaina krenta, o mūsų mažoje rinkoje vyksta, mano manymu, daugeliu atvejų spekuliaciniai žaidimai. Tą galiu labai drąsiai pasakyti, nes mes tą matome“, – VŽ teigia bendrovės vadovas. Anot jo, tuo naudojasi ir kai kurie didieji žaidėjai, bet veikimas ypač būdingas mažiesiems.

Yra atvejų, kai tiekėjai atsisako parduoti už iš anksto sutartas kainas ir reikalauja didesnės sumos. Panašu, kad tokie „veikėjai“ nesusimąsto dėl savo reputacijos, o gyvena (ar mėgina taip gyventi) „šios dienos“ nauda. Todėl neturėtų stebėtis, kad su tokiais „gudročiais“ įmonės paprasčiausiai atsisakys bendradarbiauti.

Tačiau net ir atmetus spekuliacijų atvejus verslininkai pripažįsta: kelis kartus išaugusios metalo kainos yra nauja realybė – kainos išaugo visoje Europoje.

Artimiausiu metu ne tik nesitikima jų kritimo, atvirkščiai – prognozuojama, kad metalas dar brangs. Mat dėl karo Ukrainoje vietinės metalo gamyklos nepradės veikti, o Rusijos metalas į prekybą negrįš, dėl to pasiūla išliks maža. Be to, aukštą savikainą išlaiko brangūs energetiniai resursai, naudojami metalų gamyboje. Kainas sukelia ir dideli logistikos kaštai, taip pat bendrovių investicijos į žaliąjį kursą – plieno be iškastinio kuro gamybą. 

Metalo kainų kilimas atsilieps ir statybos sektoriui – aliuminio fasadas naujiems pastatams tampa brangus, užsakovams veikiausiai neapsimokės investuoti. Todėl, pasak L. Karžinausko, pauzė statybos sektoriuje veikiausiai neišvengiama. Ir dėl to sunkiausia bus mažosioms kompanijoms, taip pat toms, kurios neturi eksporto arba yra prastai diversifikavusios savo įplaukas. 

„Mes visi, absoliučiai visi turėsime laiko pamąstyti, kas toliau“, – sako jis. 

Jam pritariantys verslininkai perspėja – dingsta konkurencinis pranašumas, kurį Lietuvos eksportuotojai Europos rinkose turėjo pirkdami pigesnį metalą ir patirdami mažesnes darbo sąnaudas. Jau dabar pastebima, kad užsakymų gamybos įmonėms mažėja – verslininkai sako, kad šalys, kurios ilgalaikes sutartis jau pasirašė, turės iš naujo vertinti pokyčius ir bandyti tas sutartis persiderėti, o tos, kurios nepasirašė sutarčių, lauks, kol situacija nusistovės. ?Kol tai vyks, gamybos įmonės turės laukti, o tai joms brangiai kainuoja dėl aukštų fiksuotų kaštų. Jei šis laikotarpis užsitęs, kaštai bus mažinami darbo vietų, nuomos ir kitų išlaidų sąskaita. Dėliojant niūriausią scenarijų prognozuojama griūtis, galinti nušluoti daug stiprių kompanijų.

VŽ nuomone, šioje bręstančioje krizėje svarbus ir valstybės vaidmuo: verslai prašo, kad jų klausytųsi ir suteiktų sąlygas indeksuoti viešuosius pirkimus, sutartis, kaip yra Skandinavijoje. Vyriausybės prašoma skubiai parengti planą priemonių, kurios geriausiai pasiteisino pandeminiu laikotarpiu, – visų pirma, prastovų kompensavimo, kad darbo vietos ir darbuotojų kvalifikacija būtų išsaugoti iki tol, kol rinkos ir tiekimo grandinių trukdžiai vėl stabilizuosis.  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 8

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku