Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

  • 2022-03-14T08:12:31+02:00

    Kad pasiūla iš Rusijos ir Baltarusijos užsidarė tai aišku, bet, kad paklausa mažės dėl stojančių projektų tai irgi faktas. Žinoma, tai negalioja skiedrai. Šildytis visada reikės.

  • 2022-03-14T10:32:12+02:00

    O dėl FSC sertifikato, kurio Rusija, Baltarusija ir Ukraina neturi, ir be kurio iš tokios medienos pagamintos produkcijos niekam negalėsi parduoti, pirkimų nepaveiktų? Ar vien draudimas išvežti veikia?

  • 2022-03-14T14:27:29+02:00

    Medienos turetume patys apsirupinti siuo laikotarpiu ir vietiniai kirtimai turetu augti. Aisku, kaina kils

  • 2022-03-14T15:26:24+02:00

    Kvailas straipsnis. Pirmas trejetas - Lenkija, Rusija, Baltarusija. Spėjame iš trijų kartų iš kur mediena Lenkijoje? Teisingai, iš Ukrainos. Vadinasi, horizontaliai dar turėsime medienos trūkumą Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Taigi, mūsų medžio pramonei teks pakovoti už lietuviška žaliavą su kitomis ES valstybėmis. Tai jau ne 20 proc. kainos pokytis tai tikrai, artėja kainų fejerverkai.

    • 2022-03-15T10:12:58+02:00

      Spėlioti neverta, geriau pasižiūrėti statistiką. Lenkijos medienos importas iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos sudaro tik apie 7-10% viso Lenkijos medienos importo.

  • 2022-03-14T15:40:08+02:00

    Taigi Kinija neperka mūsų medienos jau keli mėnesiai. Tai turėjo susikaupti, kame problemos?

RUBRIKOS NAUJAUSI

Įžvalgos
2025-10-21 10:40
D. Vilčinskas. Rizika kaip viešasis interesas: plėtros banko vaidmuo

Šiomis savaitėmis Lietuvoje įvyko iš pažiūros procesinis, bet savo poveikiu reikšmingas pokytis: Seime po svarstymo priimtas Nacionalinio plėtros banko pakeitimo įstatymas. Be kitų dalykų, juo stiprinamas ILTE nuosavas kapitalas ir užtikrinamos lankstesnės valdomų lėšų panaudojimo galimybės. Tai leis lanksčiau ir didesnėmis apimtimis finansuoti projektus, plėsti skatinamojo finansavimo veiklą – įtvirtinant nacionalinio plėtros banko poziciją rinkoje, kurioje iki šiol tokio banko iš esmės nebuvo.

Įžvalgos
2025-10-20 13:24
R. Metsola. Europa mažina biurokratijos naštą, kad būtų dar atviresnė verslui

Prieš šešiolika mėnesių daugiau nei 400 mln. europiečių dalyvavo didžiausiame nacionalines sienas peržengiančiame demokratiniame procese pasaulyje. Jų žinia buvo labai aiški – Europa turi supaprastinti savo veikimą. Ji turi dirbti geriau, reaguoti sparčiau ir veikti efektyviau. Šią žinią gavome. Įsiklausėme ir imamės veiksmų, kad Europa taptų dar atviresnė verslui.

1
Įžvalgos
2025-10-18 17:46
E. Prasadas. Ar pasaulio ekonomika yra tokia atspari, kaip atrodo?

Nors pasaulio ekonomika pasirodė stebėtinai atspari JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų karo ir kitų rimtų iššūkių akivaizdoje, pamatai ima trūkinėti. Spalio 2025 m. atnaujintame „Brookings-FT TIGER“ (Tracking Indexes for the Global Economic Recovery – Pasaulio ekonomikos atsigavimo stebėjimo indeksai) tyrime atskleidžiama, kad kai kuriais atžvilgiais ekonominis kraštovaizdis atrodo palankus, tačiau kitais atžvilgiais neramus, o namų ūkių ir verslo pasitikėjimą slegia netikrumas dėl prekybos politikos, politiniai sukrėtimai daugelyje šalių ir geopolitinis nepastovumas.

1
Įžvalgos
2025-10-11 10:38
S. Lisauskas. Kai verslo reputacija sudega ant klaidų laužo

Civilinės atsakomybės draudimas verslo kontekste yra neatsiejamas nuo nuostolių ir žalų amortizacijos – finansinės apsaugos, jei dėl įmonės veiksmų ar klaidų nukenčia trečiosios šalys. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad tokių žalų mastai pamečiui auga. 2024 m. verslo civilinės atsakomybės žaloms kompensuoti skirta suma mūsų bendrovėje šoktelėjo beveik 1,5 karto, palyginti su ankstesniais metais, ir viršijo 2,48 mln. Eur.

Įžvalgos
2025-10-07 10:13
G. Kaminskaitė-Salters. Koks planas (au)ginti valstybę?

Su šituo klausimu atėjome iki kryžkelės, kur esame priversti susimąstyti ne tik apie ekonominius, kultūrinius, technologinius, bet ir apie egzistencinius mūsų valstybės pasirinkimus. Pasaulis keičiasi greičiau, nei spėjame prisitaikyti, o tai, kas anksčiau atrodė nekvestionuotina būtinybė – laisvė, vakarietiškos vertybės, išsivysčiusio pasaulio vienybė – tampa diskusijų objektu. Kaip tokiame kontekste galime ne tik sustiprinti Lietuvos gynybą, bet ir išlaikyti jos konkurencingumą?

3
Įžvalgos
2025-10-03 10:30
B. Badre. Globalizacija mirė, bet planetarizacija dar negimė

1985 m. lapkritį per pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Ženevoje JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas pasišalino iš oficialių posėdžių ir pasikalbėjo privačiai. Tik po daugelio metų sužinojome, ką jie aptarė. M. Gorbačiovas laidų vedėjui Charlie Rose'ui papasakojo, kad R. Reaganas jam uždavė stulbinamą klausimą: „Ką darytumėte, jei Jungtines Valstijas staiga užpultų kas nors iš kosmoso? Ar padėtumėte mums?“ M. Gorbačiovas atsakė: „Be jokios abejonės“, o R. Reaganas jam atsakė: „Mes taip pat.“ Nors abi supervalstybės buvo įsitraukusios į branduolinio ginklavimosi varžybas ir žvelgė viena į kitą per visą Europą, jos vis dar galėjo įsivaizduoti susivienijimą prieš bendrą egzistencinę grėsmę.

1
Įžvalgos
2025-10-02 11:41
O. Verikas. Antidroninė gynyba Lietuvoje – būtinybė, ne pasirinkimas

Šiuolaikiniai kariniai konfliktai parodė, kad bepiločiai orlaiviai tapo vienu svarbiausių ginklų. Jie gali paralyžiuoti energetikos, transporto, komunikacijų infrastruktūrą, kelti grėsmę žmonėms ir net destabilizuoti valstybės valdymą. Pastaraisiais mėnesiais nustatyti oro erdvės pažeidimai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse rodo, kad tai ne teorinė, o reali grėsmė. Tradicinė ginkluotė nebėra pakankama – būtina moderni antidroninė gynyba.

Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija