M. Janėnas. Medienos pasiūlos ir kainos prognozė pavasariui

Publikuota: 2022-03-13
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
UAB „Medžio bitės“ direktorius ir bendraturtis

Pavasaris – statybų spartėjimo metas, todėl statybinių medžiagų poreikis šiais mėnesiais tradiciškai sparčiai auga. Tarp jų didelę dalį sudaro mediena ir jos gaminiai, kurių nemažą dalį Lietuva importuodavo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Kaip Rusijos agresija Ukrainoje paveiks medienos rinką Lietuvoje?

Dažniausias šios dienos klausimas mums – medienos ir medžio produkcijos tiekėjams: „Kaip keisis medienos gaminių kainos per artimiausius tris mėnesius?“. Beje, dėl ilgesnio laikotarpio net klausti nedrįstama, nes dėl situacijos neapibrėžtumo prognozuoti būtų labai netikslu. Kai man tokį klausimą pateikdavo prieš mėnesį, atsakydavau, kad pora pandemijos metų šokinėjusios medienos gaminių kainos šiemet jau nusistovėję ir per ketvirtį gali kiltis palyginti nedaug – iki 10%. Tačiau šiandien tokioms optimistinėms prognozėms pagrindo jau nėra.

Štai mūsų ir mūsų kolegų pavyzdys: Rusijoje buvome užsakę medienos pusgaminių galutiniams produktams gaminti, bet vasario paskutinį savaitgalį pranešė, kad visas transportavimas iš Rusijos stabdomas, nes vairuotojai net už kurą negali atsiskaityti – neveikia mokėjimo kortelės.

Kita priežastis – Rusijos tiekėjai dėl momentinės infliacijos ir rublio vertės dramatiško kritimo dešimtimis procentų pakėlė medienos kainą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Rusijos ir Baltarusijos mediena visuomet buvo pigesnė nei kitų gretimų valstybių. Bet per septynerius veiklos metus nuolat susidurdavome su svyruojančia šių gamintojų produkcijos kokybe, todėl iš šių šalių pastaruoju metu importuodavome tik apie 3–4% parduodamų gaminių, o didžioji dalis jų atkeliaudavo iš Skandinavijos ir Baltijos valstybių. Šią mažą dalį, kurios jau akivaizdžiai nebus, keičiame produkcijos importu iš Skandinavijos šalių.

Tačiau Lietuva sunaudodavo daug ir tokios medienos iš minėtų šalių, iš kurios pagaminti gaminiai galėjo būti ne aukščiausios kokybės arba tai buvo žaliavinė mediena tam tikrai produkcijai gaminti. Šie importuotojai ir jų produktų pirkėjai pajus didžiausią stygių ir poveikį kainai.

Pirmiausia, tai statybų pramonė, kuriai reikia įvairios kokybės ir rūšies medienos. Pavyzdžiui, maumedis iki šiol importuotas tik iš Rusijos. Maumedžio mediena dėl žinomo ilgaamžiškumo ir atsparumo aplinkos poveikiui ypač dažnai naudojama terasų grindims, lauko apdailai. Didelė tikimybė, kad maumedžio produkcijos per kelis mėnesius Lietuvoje gali visai nelikti. Beje, žinotina, kad paprastai medienos, ypač prieš pavasarį, sandėliuose sukaupiama bent 1–3 mėnesiams, todėl gali būti, kad didžiausią jos trūkumą patirsime praėjus šiam laikotarpiui, artėjant vasarai. Rusijoje tiekėjai dažnai reikalaudavo išankstinių mokėjimų, todėl dabar šioje šalyje Lietuvos verslininkų yra nupirkta ir paruošta ar baigiama ruošti transportavimui medienos gaminių už šimtus tūkstančių eurų. Matyt, dalis jos jau yra pakeliui į Lietuvą ir ją pasieks.

Atskira kalba dėl tiekimų iš Ukrainos. Iki Rusijos naujos invazijos Lietuvos medienos gaminių gamintojai iš šios šalies atsiveždavo nemažai kietmedžio ir kitų lapuočių, pavyzdžiui, parketui gaminti. Karas kol kas Ukrainą visiškai „uždarė“.

Nors yra ženklų, kad net esant tokioms aplinkybėms kai kurios rūšies medienos produkcijos stygiaus šalyje galime nepajusti. Jau šiandien Lietuvos medienos importuotojai ieško sprendimų, kuo pakeisti rusišką medieną. Mes, kaip ir daugelis kolegų, papildomų tiekėjų ieškome Skandinavijos šalyse, net Vokietijoje. Panašu, kad Rusijos eksportuotojus rasime kuo pakeisti, bet akivaizdu, kad, suveikus pasiūlos ir paklausos dėsniui, visos medienos kaina kils, o santykinai labiausia – žemesnės kokybės medienos ir jos gaminių. Mat Skandinavijos mediena visuomet buvo kokybiškesnė ir brangesnė nei Rusijos ar Baltarusijos. Tiesa, kaip minėjau, kai kurios medienos, kaip maumedžio, mūsų rinkoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, laikinai gali nelikti.

Tačiau bendraujant su medienos gaminių pirkėjais aiškėja, kad, kaip buvo ir per įsiplieskiančią pandemiją, taip ir šiandien, o ir netolimoje ateityje jiems svarbiausia ne kaina, o laiku apsirūpinti reikalingais gaminiais ar žaliavomis, kad nestotų statyba ar gamyba, kurioje reikalinga mediena, pavyzdžiui, baldų detalėms gaminti. Jie projektų nestabdo, nes turi įsipareigojimus klientams ir jų nenori nuvilti net žvangant ginklams. Priešingai, dabar sulaukiame gerokai daugiau nei paprastai tokiu metu išankstinių užsakymų apsirūpinti medienos gaminiais, nors ir taip kovas „medinukams“ jau būdavo karštas mėnuo.

Didelį poveikį Rusijos miško pramonei darys ne tik apribojimai eksportuoti medieną, bet ir menkstanti galimybė ją kirsti, gaminti gaminius ir paruošti juos eksportuoti. Mat draudimas į Rusiją įvežti aukštosios technologijos gaminius paliečia ir didžiųjų Rusijos kompanijų miško ruošoje naudojamą modernią techniką, net šiuolaikinius pjūklus ar oblius, nes juose yra elektronikos detalių, kurioms galioja eksporto ribojimai. Apie tokios įrangos ir dalių joms tiekimo sustabdymą Rusijai jau paskelbė Suomijos ir Vokietijos miško pramonės įrangos gamintojai. Tiesa, manoma, kad per ilgesnį laiką analogiškos įrangos Rusijos įmonės galės nusipirkti Kinijoje. Beje, Kinija pastaraisiais metais buvo pagrindinė rusiškos medienos rinka – Rusija į šią šalį eksportuoja apie 75% visos medienos.

Kad Rusija ir Baltarusija nėra svarbiausios ar vienintelės medienos tiekėjos Lietuvai liudija ir pastarųjų metų skaičiai. Asociacijos „Lietuvos mediena“ duomenimis, kurie paremti Lietuvos statistikos informacija, 2020 m. kaip ir metai prieš tai, medienos ir jos gaminių daugiausia įvežta iš Lenkijos – už 312 mln. Eur, Baltarusijos – 221 mln. Eur, Latvijos – 147 mln. Eur, Rusijos – 129 mln. Eur, Vokietijos – 109 mln. Eur, Švedijos – 80 mln. Eur, Suomijos – 68 mln. Eur, Italijos – 64 mln. Eur. Bet, kaip minėjau, iš Rytų daugiausia veždavo medienos žaliavą ar menkesnės kokybės medienos produkciją.

Apibendrinant iš tiekėjų, partnerių ir klientų gaunamą informaciją galima teigti, kad situacija dėl apsirūpinimo mediena Lietuvoje nėra kritiška ir ateitis nepiešiama pesimistinėmis spalvomis. Tiesa, ateities – 2–3 mėnesių – projektams reikia skaičiuoti bent 15–25% didesnę medienos kainą, nei matome šiandien.

Komentaro autorius - Martynas Janėnas, UAB „Medžio bitės“ direktorius ir bendraturtis

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku