R. Vilpišauskas. ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos problema

Publikuota: 2022-02-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Rusijos sukelta nauja saugumo Europoje krizė atkreipė dėmesį į galimas jos eskalacijos pasekmes ES šalių energetiniam saugumui. Jei Rusija vėl imtųsi karinės agresijos, o Vakarai į tai reaguotų plačiomis ekonominėmis sankcijomis Rusijos įmonių ir bankų atžvilgiu, sankcijos turėtų tiesioginį poveikį ir atsiskaitymams už ES šalims tiekiamas gamtines dujas, jų tiekimo sutrikimams ir potencialiai dar didesnei kainai. Be to, tokiu atveju ir pati Rusija gali dar labiau apriboti gamtinių dujų tiekimą Europai, net jei tai neigiamai paveiktų jos kaip verslo partnerės reputaciją. Juk net tarptautinių institucijų atstovai yra pripažinę, kad praėjusį pusmetį Rusija manipuliavo gamtinių dujų tiekimu Europai, taip padidindama jų kainą.

Ši situacija vėl priminė ES šalims, kokias strategines rizikas kelia didelė jų priklausomybė nuo energetinių išteklių tiekimo iš Rusijos ir kaip svarbu tęsti jos mažinimo būdų paiešką. Tuo labiau kad ši priklausomybė sunkiai dera su ES žaliojo kurso ambicingais tikslais. 

Deja, diskusijos ES dėl to, kas investiciniais tikslais turėtų būti laikoma žaliąją energetika ir Vokietijos siekis į šį sąrašą įtraukti gamtines dujas, rodo, kad šios šalies verslas ir politikai neskuba mažinti priklausomybės nuo tiekimo iš Rusijos taip sparčiai, kaip prieš dešimtmetį nusprendė atsisakyti atominės energetikos. Vokietijos energetinių ryšių su Rusija svarba, kaip pastebėjo ne vienas analitikas, lemia šios šalies koalicinės vyriausybės, tiksliau, joje dominuojančių socialdemokratų atsargią laikyseną agresija grasinančios Rusijos atžvilgiu.

Dabartinė saugumo krizė atskleidė ir dar keletą svarbių dalykų. Vienas jų – JAV lyderystės svarba, sprendžiant esminius Europos saugumo klausimus. Ji matoma ne tik Vakarams reaguojant į Rusijos šantažą, bet ir imantis iniciatyvos pasirūpinti alternatyviais papildomų suskystintų gamtinių dujų tiekimo ES šalims šaltiniais, pavyzdžiui, inicijuojant pokalbius apie tai su Kataru. Būtent JAV ėmė rūpintis ES energetiniu saugumu, o tik vėliau tuo susirūpino ir Europos Komisija, pavyzdžiui, pradėjusi pokalbius su Azerbaidžanu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kitas svarbus dalykas – šios krizės akivaizdoje Lietuvoje gali triumfuoti tie, kas inicijavo ir palaikė SGD terminalo Klaipėdoje įrengimą. Dabar Lietuvos gyventojai ir verslas gali jaustis santykinai ramiau svarstydami, kokias pasekmes galėtų turėti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos per Baltarusiją nutraukimas. 

Žinoma, Vakarų sankcijos Baltarusijos ir Rusijos įmonėms ekonomiškai žalingos ne tik joms, bet ir Vakarams. Tai iliustruoja ir užsitęsusi baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą sustabdymo istorija. Tačiau šių nuostolių pagrindinė priežastis yra ne Vakarų valstybių elgesys, o autoritarinių valstybių valdančiųjų agresija prieš savo ir kitų šalių gyventojus.

Deja, Rusija ir Kinija vis agresyviau bando perrašyti daugiau nei pusę amžiaus galiojančias tarptautines normas, kurios įpareigoja visas Jungtinių Tautų nares gerbti kitų šalių teritorinį vientisumą ir suverenumą. Toks agresyvus elgesys yra aiškus signalas ES, kad ji turi siekti mažinti sąsajas su šiomis valstybėmis, kurios gali būti išnaudojamos, darant spaudimą per verslo ryšius ES šalims. Nuo to ekonominius praradimus patirs visos pusės, tačiau, galvojant strategiškai, ekonominiai praradimai gali būti ne pati didžiausia potenciali blogybė.

Galiausiai, verta atkreipti dėmesį į Latvijos gynybos ministro A. Pabriko interviu „Financial Times“ išsakytą mintį. Ne, ne tą apie „amoralius ir hipokritiškus“ Vokietijos santykius su Rusija. Apie tai, kad Švedijos bankų ir kitų investuotojų taikoma tvaraus verslo samprata apriboja su gynybos pramone dirbančių įmonių galimybes pritraukti lėšų. 

Iš tiesų, Vakaruose socialinė verslo atsakomybė siejama ne tik su etišku socialiniu elgesiu ir aplinkos tausojimu, bet ir nedalyvavimu su karine pramone susijusiose veiklose. Norma iš principo teisinga, tačiau ar ji tinkama tokioje situacijoje, kai tik įtikinamas atgrasymas gali sulaikyti potencialų agresorių nuo karo veiksmų Europoje, dabar tampa ne vien retoriniu klausimu.

 

Komentaro autorius - Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku