D. Acemoglu. Bitkoino ištakos

Pinigai priklauso nuo pasitikėjimo. Jie priimami mainais į prekes ir paslaugas tik todėl, kad žmonės yra įsitikinę, jog ateityje kiti žmonės juos priims. Tai galioja tiek JAV doleriui, tiek auksui. Tvirtinti, kad tokios kriptovaliutos kaip bitkoinas tėra žaidimas su pasitikėjimu (arba spekuliacinis burbulas, kaip kad teigė daug ekonomistų) reiškia ignoruoti jų populiarumą.

Ir vis dėlto kriptovaliutoms trūksta stabilaus institucinio pamato, kuris reikalingas siekiant palaikyti visuomenės pasitikėjimą jomis. Todėl tas pasitikėjimas pakyla ir vėl nuslūgsta paversdamas kriptovaliutas trapiomis ir kintamomis, kaip kad puikiai parodė didžiuliai bitkoino vertės svyravimai.

Maža to, kadangi bitkoinas ir kitos kriptovaliutos veikia pagal „atlikto darbo įrodymo“ sistemą, jų operacijas reikia nuolat patvirtinti ir įrašyti į decentralizuotą registrą (šiuo atveju, jis yra paremtas blokų grandine). Taigi reikia, kad milijonai kompiuterių nuolat veiktų atnaujindami ir tvirtindami tokias operacijas – atlikti tokį darbą skatina galimybė gauti naujai uždirbtą bitkoiną.

Šiuo metu atliekant tokias „kasimo“ operacijas sunaudojama daugiau energijos nei jos reikia vidutinio dydžio šalims, kaip antai Malaizijai ar Švedijai. Dabar, kai pasaulis suprato klimato kaitos keliamus pavojus (ir kol kas menką mūsų atsaką į jį), toks didelis švaistymas turėtų labai sumažinti bitkoino patrauklumą.

Ir vis tik, nepaisant bitkoino vertės nepastovumo, trapumo ir didžiulio išmetamo anglies dvideginio kiekio, daugybei žmonių bitkoinas yra patrauklus dėl penkių veiksnių: jo politinio pagrindo, nusikalstamos veiklos, kurią galima vykdyti jį naudojant, bitkoino teikiamo senjoražo, šio amžiaus technologinio optimizmo ir troškimo greitai pralobti tuo metu, kai beveik nėra kitų viliojančių ekonominių galimybių. Apsvarstykime kiekvieną jų pradėdami nuo paskutinio.

Gyvename menkstančių ekonominių perspektyvų laikotarpiu. Netgi koledžo diplomą turintys darbuotojai nebegali būti tikri, kad turės stabilų darbą su geru nuolat augančiu atlyginimu. Kai ekonominių galimybių taip mažai, greito praturtėjimo schemos atrodo ypač viliojančios. Nenuostabu, kad dabar yra visa pramonės šaka, skirta pasakyti žmonėms, kad jie irgi gali atrasti aukso gyslą investuodami į bitkoiną. Į kriptovaliutų rinką teka pinigai, nes milijonai žmonių JAV ir visame pasaulyje mano galintys gauti reikšmingą grąžą.

Kalbos apie didžiulę mėgėjų ir mažmeninių investuotojų grąžą iš kriptovaliutų atitinka mūsų nuo technologijų išprotėjusį laikotarpį. Mums nuolat sakoma, kad technologinis išradingumas kuria šviesesnę ateitį. Ir iš pirmo žvilgsnio nėra kaip paneigti, kad bitkoinas yra tikras technologinių inovacijų stebuklas. Sukurti tokią sudėtingą decentralizuotą sistemą, galinčią funkcionuoti be jokios priežiūros ar vyriausybės reikalavimų, reikėjo daugybės kūrybiškumo ir tikro meistriškumo.

Dar vienas bitkoino patrauklumą didinantis veiksnys yra senjoražas arba papildoma perkamoji galia, kurią suteikia (paprastai vyriausybėms) pinigų pertekliaus kontrolė. Kai JAV vyriausybė išleidžia į rinką naują valiutą, ji gali ją panaudoti sumokėti už paslaugas arba padengti savo skolas. Galimybė gauti senjoražą yra labai patraukli ir tikriausiai tai iš dalies paaiškina, kodėl šiuo metu biržoje yra prekiaujama daugiau nei 1.600 kriptovaliutų. Bitkoino atveju centralizuotos valdžios nebuvimas reiškia, kad senjoražas yra paskirstomas ir tai skatina užsiimti kasyba (kuria dabar užsiima daugiau nei milijonas žmonių visame pasaulyje).

Specializuotas paklausos šaltinis gali padėti naujai valiutai patikimai įsitvirtinti. Bendrai kriptovaliutoms ir konkrečiai bitkoinui tokią tvirtą atramą suteikia nusikaltėlių pasaulis. Pačioje pradžioje bitkoino paklausą išpūtė tamsiojo interneto tinklalapiai, kaip antai Šilko kelias, kuriame sudaromi įvairūs neteisėti sandoriai. Kai kuriais skaičiavimais, iki šiol nusikalstama veikla sudaro beveik pusę operacijų su bitkoinu.

Kiekvienas iš šių keturių veiksnių dirbtinai išpūtė bitkoiną. Akivaizdu, kad iš bitkoino besipelnantys žmonės neišspręs mūsų visuomenės ekonomikos bėdų. Neišspręs ir į realų pasaulį perkeltos vyraujančios technooptimistinės nuotaikos. Kad ir kokios naudos gaunama paskirstant senjoražą per kriptovaliutų kasybą, ją daugiau nei nusveria daugybė iššvaistomos energijos.

Taigi lieka politinis argumentas. Ar bitkoinas mus išlaisvins nuo perdėtos valstybės įtakos ekonomikai? Ne visai.

Iš tiesų, JAV federalinio rezervo bankas kartais elgiasi paslaptingai, o finansinė pagalba Volstrytui per 2008-ųjų finansinę krizę buvo teisingai vertinama kaip vidinė ir buvo naudinga bankams ir bankininkams bei buvo dalijama paprastų žmonių sąskaita. Todėl noras sumažinti perteklinę politikų ir politikos formuotojų galią yra suprantamas.

Tačiau bitkoinas nėra išeitis. Jis atitinka naivią liberalizmu grįstą ideologiją, kurioje vienišas genijus kovoja su pasipūtusia valstybe, kad atskleistų atskiro asmens meistriškumą. Išties žmogus (arba žmonės), kuris (-ie) realiame pasaulyje sukūrė bitkoiną ir parašė įkvepiantį manifestą, prisidengdamas (-mi) Satoshi Nakamoto pseudonimu, nusipelno vizionieriaus vardo labiau nei Johnas Galtas (Ayn Rand knygos „Maištingasis Atlantas“ („Atlas Shrugged“) veikėjas).

Tačiau pati vizija yra gryna fantazija. Rizika, kad Vakarų vyriausybės sukels nevaldomą infliaciją ar pakenks tarptautinei monetarinei sistemai yra nepaprastai maža. Šiandien reali egzistencinė grėsmė yra susijusi su politine poliarizacija, demokratijos išpainiojimu ir demokratinių politinių sistemų negebėjimu kontroliuoti ekonominio elito bei autoritariškų politikų.

Nauja valiuta šių problemų neišspręs. Iš tiesų reikia priemonių, kurios užtikrintų, kad politikai, biurokratai ir Silicio slėnio bei Volstryto magnatai elgtųsi atsakingai. Tam reikia piliečių demokratinio dalyvavimo ir aktyvaus pilietiškumo. Tokios gudrybės kaip bitkoinas tik atitraukia nuo realių darbų, kuriuos būtinai reikia padaryti.

Komentaro autorius — Daronas Acemoglu, Masačusetso technologijos instituto ekonomikos profesorius Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.