R. Vilpišauskas.Vokiškojo stabilumo žavesys ir trūkumai

Publikuota: 2021-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Retai Lietuvoje tiek dėmesio skiriama rinkimams kokioje kitoje Europos šalyje, kiek buvo skirta rugsėjo 26 d. vykusiems parlamento rinkimams Vokietijoje. Viena vertus, tai neturėtų stebinti. Vokietijos ekonominis svoris, jos kaip prekybos ir investicijų partnerės svarba kitoms ES šalims, įskaitant Lietuvą, yra didžiulė. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2014 m. sustiprėjo Vokietijos svarba ir Europos saugumo srityje. Lietuvai ypač reikšminga Vokietijos prisiimta atsakomybė vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje. Be to, būtent Vokietijos vaidmuo būdavo lemiamas suvaldant pastarojo dešimtmečio krizes, su kuriomis susidūrė ES, – euro zonos, pabėgėlių ir pandemijos krizes. ES ir NATO gyvybingumas yra ypač svarbūs saugant ir Lietuvos valstybingumą.

Kita vertus, ypač didelės intrigos rinkimai Vokietijoje nesukūrė. Nors rinkiminės kampanijos metu girdėjosi radikaliųjų partijų ir iš kairės, ir dešinės raginimai radikaliai keisti šalies užsienio politikos kryptį – išstoti iš NATO, gerinti santykius su ir Rusija, ir Kinija ir pan., – jie nesulaukė didelio rinkėjų palaikymo. Rinkimus laimėjo partijos, kurių siūlymai iš esmės atitinka tai, ką galima būtų vadinti stabilumo politika, išskyrus Žaliųjų partijos drąsesnius siūlymus griežtinti šalies poziciją santykiuose su Rusija ir Kinija. Be to, daugiausia dėmesio visos pagrindinės partijos skyrė šalies vidaus reikalams – būsto prieinamumo, mokesčių bei investicijų klausimams.

Didžiausios intrigos šiuose rinkimuose buvo dvi. Pirma, kuri iš iki šių rinkimų kartu valdančiojoje koalicijoje dirbusių partijų – krikščionys demokratai su savo tradicine sąjungininke Bavarijoje ar socialdemokratai – laimės daugiau vietų parlamente.

Antra, kokios sudėties koalicija galiausiai bus suformuota, nes dar prieš rinkimus buvo aišku, kad šį kartą prireiks trijų partijų daugumos valdančiajai koalicijai suburti. Tačiau vien tai, kad nė viena partija neturės daugumos naujai išrinktame parlamente ir teks formuoti net trijų partijų koaliciją, stiprins vykdomos politikos tęstinumą. Ieškant bendrų vardiklių derybose dėl koalicijos potencialiems jos dalyviams teks nugludinti aštresnius programinius nesutarimus, o tai stiprins centristinį politikos pobūdį ir jos stabilumą.

Tad ir po šių parlamento rinkimų Vokietijos vyriausybės veiksmus lems derybiniai koalicijos partnerių kompromisai, nepamirštant ir savo rinkėjų nuotaikų, o ne strateginis šalies vidaus, Europos ir pasaulio iššūkių apmąstymas ir aktyvesnis veikimas, sprendžiant juos. Pastarojo jau senokai pasigenda daugelis Vokietijos partnerių ES ir NATO. Tiesa, šalies skiriami ištekliai gynybos reikalams bei dalyvavimas tarptautinėse operacijose per pastaruosius metus didėjo, kaip rodo ir minėtas vadovavimas NATO batalionui Lietuvoje.

Tačiau Vokietijos skiriama dalis gynybos reikalams nesiekia 2% šalies BVP, o karinių pajėgų atnaujinimo poreikiai derinami su siekiu daugiau investuoti į šalies susisiekimo, ypač skaitmeninę, infrastruktūrą, aplinkos taršos mažinimą, kartu nepamirštant rūpintis šalies viešųjų finansų tvarumu. Politikams tradiciškai rūpintys verslo interesai santykiuose su išorės pasauliu, įskaitant eksporto rinkas autoritarinėse valstybėse, taip pat mažina staigesnių pokyčių santykiuose su Rusija ir Kinija tikimybę.

Tad vieniems Vokietija ir toliau atrodys pagrindinis stabilumą Europoje ir transatlantinėje bendruomenėje palaikantis veikėjas, žingsnis po žingsnio padedantis rasti kompromisinius sprendimus, reaguojant į šiuolaikinius iššūkius. Kitiems tai bus panašiau į stagnaciją ar perdėtą neryžtingumą. Tačiau, įvertinant galimas alternatyvas Vokietijai ir jos partneriams, tas politinis jos stabilumas gal ir nėra toks blogas.

Komentaro autorius — Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 170

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 2

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14
V. Gutauskas. Reideriai ir feniksai - verslo apsaugos problema

Teisėsaugos institucijoms nepakankamai efektyviai saugant teisėtai veikiantį verslą nuo nusikalstamų veikų be...

Verslo aplinka
2021.10.13
Biudžetas: realus ar optimistinis? 1

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės...

Verslo aplinka
2021.10.13
M. Dubnikovas. Koncertina pasienyje gali padėti surinkti daugiau mokesčių iš cigarečių 5

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio,...

2021.10.12
Užsuktas išmokų kranelis darbuotojų nepridės 13

Lietuvoje fiksuojamas rekordinis bedarbių skaičius – šimtai tūkstančių ilgą laiką registruojasi Užimtumo...

Verslo aplinka
2021.10.12
Su inovatorių karūna – cenzūros link 6

Jei Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) buvo sukurtas tam, kad po jo uždanga savo reikaliukus...

Verslo aplinka
2021.10.11
M. Juozaitis. Kada ginčas su VMI verslui savaime tapo nuosprendžiu reputacijai? 4

Šiandien verslas, bylinėdamasis su mokesčių inspekcija (VMI), rizikuoja viskuo. Sulaukti nepageidaujamo...

Verslo aplinka
2021.10.10
V. Juzikis. Kodėl tvarumą verta laikyti veiklos rizika?

Yra trys pagrindinės varomosios jėgos, kurios skatina verslą peržiūrėti savo veiklą ir rūpintis jos tvarumu.

Verslo aplinka
2021.10.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku