O gal tramdyti darbo užmokesčio augimą?
Sveikatos krizė suveikė kaip savotiškas lakmusas – vieniems gresia greitas uždarymas, kitus, nepaisant įvairių sunkumų, tokių kaip dujų, elektros, žaliavų brangimas ar darbuotojų stygius, priešingai – tik paskatino judėti dar greičiau. Ekonomistai sako – jei ne pandemija ir dėl jos priimti vyriausybių sprendimai, visi procesai vyktų kur kas lėčiau.
Pavyzdžiui, apskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį buvo 1.566 Eur ir šoktelėjo 12%, palyginti su 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais.
„Verslo žinių“ pagal TOP 1000 sudaryta didžiausią darbo užmokestį 2021 m. I pusmetį mokėjusių pramonės įmonių lentelė parodė, kad solidžius atlyginimus greta elektronikos, lazerių ar vaistų gamybos įmonių sugeba mokėti ir tokios, regis, tradicinės pramonės atstovės kaip statybinių medžiagų ar salyklo gamybos bendrovės. Aišku, užmokestis kilo ir dėl premijų, išmokėtų už sėkmingus praėjusius metus. O kai kurios įmonės ir toliau nežada mažinti tempo.
„Teltonikos“ įmonių grupėje, turinčioje 1.400 darbuotojų Lietuvoje, atlyginimai kitąmet turėtų pasiekti 4.300 Eur vidurkį. Iki šio tikslo labai nedaug trūksta – skaičiuojama, kad bendras visų šios grupės įmonių darbo užmokesčio vidurkis pirmąjį pusmetį buvo 4.147 Eur. Šiemet „Teltonikos“ grupė fiksuoja 97% pajamų augimą, palyginti su praėjusiais metais. Tikėtina, kad grupės apyvarta viršys 200 mln. Eur.
Todėl nieko keisto, kad pirmoje lentelės eilutėje yra Arvydo Paukščio kontroliuojama UAB „Teltonika IoT group“. Per metus joje atlyginimai augo daugiau negu dvigubai – nuo 3.294 iki 6.997 Eur.
Tiesa, tokių įmonių kaip „Teltonika“, „Light Conversions“ ar „Deeper“ nėra daug. Pirmasis šimtukas baigiasi įmone, kurios atlyginimų vidurkis – 1.796 Eur, antrasis – su vidutiniu darbo užmokesčiu – 1.362 Eur. O nuo 260 sąrašo eilutės prasideda pramonės įmonės, vidutiniškai mokančios mažiau nei 1.000 Eur per mėnesį.
Ekonomistai svarsto, kad lėčiau nei atlyginimai kylantis darbo našumas pramonei grasina mažesniu konkurencingumu. Ir įspėja, kad spartus algų didinimas ne tik aptirpdys pelnus – kai kurioms įmonėms, negalinčioms didinti darbo našumo, dėl brangstančios darbo jėgos teks pasitraukti.
Juolab kad prognozuojama, jog darbo užmokesčio augimas pramonėje Lietuvoje kitąmet ne tik neatslūgs, o dar ir pagreitės. Tam įtakos turės ir sparčiai augantis minimalus mėnesio atlyginimas, ir kaistanti padėtis darbo rinkoje, kuri gali dar pablogėti, jei būtų priimti nauji sprendimai dėl dosnesnių mamadienių bei tėvadienių.
Vaistu, galinčiu numušti kylantį spaudimą kelti atlyginimus, galėtų tapti didesnė legali trūkstamų darbuotojų imigracija, ką siūlo ekonomistai.
VŽ nuomone, Vyriausybei gali tekti rinktis iš dviejų blogybių – ar leisti, kad dėl kylančių algų dalis gamybininkų bankrutuotų, ar sausrą darbo rinkoje numalšinti imigrantais ir sparčiai besipučiantį darbo užmokestį kiek prislopinti.
REKOMENDUOJAME
