R. Vilpišauskas. Amerika sugrįžo ar išėjo?

JAV prezidento Joe Bideno sprendimas iki rugpjūčio pabaigos išvesti JAV karines pajėgas iš Afganistano tapo didžiausią tarptautinį atgarsį sukėlusiu jo sprendimu per kol kas neilgą vadovavimo šaliai laikotarpį. Minėtas sprendimas užbaigti dar vieną „amžiną karą“, į kurį JAV buvo įtrauktos po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių atakų, turi ne tik didelių tiesioginių geopolitinių pasekmių Afganistanui ir jo kaimynėms. Šio sprendimo įgyvendinimas, ypač tai, jog jis buvo netikėtas net artimiausioms JAV sąjungininkėms NATO ir priimtas be išankstinių konsultacijų su jomis, sukėlė daug diskusijų apie tai, ką iš tiesų reiškia J. Bideno tezė, jog Amerika sugrįžo ir jog jis sieks atkurti sąjungininkų pasitikėjimą savo šalimi.

Viena vertus, tai dar kartą patvirtina spėjimą, jog J. Bideno prezidentavimo prioritetas bus šalies vidaus politikos reikalai. JAV pajėgų dalyvavimas Afganistane nebuvo populiarus šalyje, o pagrindą dabartiniam JAV pasitraukimui paklojo D. Trumpo susitarimas su Talibanu. Tad „amžinų karų“ užbaigimo klausimu, atrodo, yra gana tvirtas sutarimas tarp abiejų pagrindinių JAV politinių partijų, nors chaotiškas jo įgyvendinimas Afganistane veikiausiai bus siejamas būtent su J. Bidenu.

Kita vertus, vidaus politika rūpi ir rūpės visiems JAV prezidentams ir tuo nereikia stebėtis ar piktintis. Esminis klausimas – kaip matomas vidaus politikos tikslų santykis su užsienio politika ir JAV vaidmenimi pasaulyje. Kitaip sakant, ar JAV dalyvavimas sprendžiant pasaulyje kylančius konfliktus stiprina jos piliečių saugumą, ar jos dalyvavimas tarptautinėje ekonomikoje prisideda prie jos gerovės augimo, ar minėtiems tikslams siekti padeda bendradarbiavimas su sąjungininkais – kitomis Vakarų demokratijomis? Atrodė, jog būtent požiūriu į šiuos klausimus labiausiai skyrėsi D. Trumpo ir J. Bideno pozicijos, nes pastarasis deklaravo požiūrį, jog Amerikos įsitraukimas kartu su sąjungininkais sprendžiant aktualias pasaulio problemas stiprina pačią Ameriką.

Pastarųjų savaičių įvykiai sukėlė rimtų abejonių, ar iš tiesų J. Bideno ir D. Trumpo nuostatos dėl JAV vaidmens pasaulio reikaluose taip smarkiai skiriasi. O jei jos nesiskiria, ar tai nerodo, kad JAV atsitraukimas iš pasaulio reikalų tęsiasi ir jos sąjungininkės Europoje turi labiau rūpintis savo pačių saugumu bei kitais interesais, kaip dar prieš keletą metų konstatavo Vokietijos bei Prancūzijos vadovai?

Kol kas vertėtų susilaikyti nuo pernelyg plačių apibendrinimų apie JAV santykius su sąjungininkais, remiantis tuo, kas įvyko Afganistane. Galima konstatuoti, kad JAV pasitraukimas iš Afganistano dar kartą parodė, kad kitos NATO šalys, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, smarkiai atsilieka nuo Amerikos karinės galios požiūriu ir nepajėgios veikti be jos. Be to, J. Bideno komentarai apie tai, kodėl JAV turėtų ginti šalį, kurios kariuomenė nesigina pati, dar kartą patvirtina tai, ką Europos NATO narėms ne kartą kartojo ir ankstesni JAV prezidentai – visos NATO narės turi investuoti lėšas į savo pačių saugumą.

Ši žinia apie tai, jog jei nori, kad tau padėtų Amerika, pirmiausia turi pats rūpintis savimi, yra svarbiausia tiek Lietuvai, tiek ir kitoms NATO narėms. Kita žinia – ES šalys turėtų dar daugiau dėmesio skirti karinėms reikmėms svarbios infrastruktūros integravimui ir veikimo suderinamumui, tačiau ne tam, kad tai kažkada galėtų tapti pagrindu veikti savarankiškai nuo JAV, o kad palengvintų JAV veikimą kartu su kitomis NATO narėmis. Ir, žinoma, aktyviai dirbti su JAV administracija ir abiejų partijų atstovais, siekiant parodyti, jog politikos derinimas su sąjungininkėmis, sprendžiant bendras problemas, yra naudingas pačiai Amerikai ir jos žmonėms.