Veto – teisingumas ar kovos įrankis?
Nuo š. m. lapkričio, įsigaliojus Aplinkos ministerijos (AM) inicijuotiems Statybos įstatymo pakeitimams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija), gavusi skundą, galės vetuoti savivaldybės pritarimą projektiniams pasiūlymams. Tokį sprendimą inspekcija galėtų priimti gavusi skundą ir nustačiusi viešinimo procedūros pažeidimų.
Dar viena naujovė: visuomenę informuoti bus privaloma net ir pradėjus statybas, jei bus keičiami esminiai projekto sprendiniai. Tai reiškia, kad projektas gali sustoti jau jį statant.
AM atstovai teigia, kad minėtais įstatymo pakeitimais siekiama išvengti netinkamo visuomenės informavimo: pastaraisiais metais kyla vis daugiau nepasitenkinimo dėl viešinimo procedūrų, nes iki šiol po pritarimo projektiniams siūlymams visuomenė nelabai galėdavo įsitraukti į tolesnius procesus.
„Tokiu būdu sumažinama rizika, kuri galėtų kilti jau po leidimo išdavimo, kai prasidėjusios statybos įšaldomos. Mūsų supratimu, kuo skaidresnis procesas iki statybos leidimo, tuo paskui mažiau rizikų vystytojams patirti didelių nuostolių, o visuomenei lengviau realizuoti savo teises“, – VŽ aiškina Darius Kvedaravičius, aplinkos viceministras.
Anot jo, abejodami Statybos inspekcijos sprendimais, plėtotojai galės juos skųsti teismui.
Atsiras prievolė viešinti keičiamus esminius sprendinius po statybos leidimo – tikimasi, kad tai padės išvengti statytojų piktnaudžiavimo. Mat būta nemažai atvejų, kai projektas po statybos leidimo keičiamas ir galutiniame variante visuomenė gauna „siurprizą“.Tai esą ir statytojus apsaugos nuo papildomos rizikos.
Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento, vertinimu, įstatymo pakeitimai gerokai padidins Statybos inspekcijos galias, o vystytojams tai reikš didesnę administracinę naštą.
Pasak jo, galvos skausmą kelia ir nuo liepos įsigalioję Teritorijų planavimo įstatymo pokyčiai, pagal kuriuos detaliųjų planų rengimas urbanizuotose teritorijose tapo privalomas, jeigu to pageidauja savivaldybė.
„Viskas sumuojasi, procesai užsitęs. Tai taip pat prisideda prie projektų brangimo“, – sako M. Statulevičius.
Teisininkai AM inicijuotus įstatymo pakeitimus vadina pertekliniais: esą nors ministerijos siekis didinti visuomenės informavimą suprantamas, vis dėlto pakeitimai apsunkins plėtrą, kadangi statybas, jei prasidėtų teisminiai ginčai, būtų galima pradėti tik po kelerių metų, išaugtų projektų kaštai.
Deivis Valiulis, profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ advokatas, mano, kad pakeitimai gali užprogramuoti ir daugiau teisminių ginčų. Nesutikdami su Statybos inspekcijos pozicija, plėtotojai turėtų skųsti jos sprendimus, įrodinėti pritarimo projektiniams pasiūlymas teisėtumą.
Tačiau ministerijos sprendimas turi ne tik oponentų: Lukas Rekevičius, architektų rūmų vadovas, pozityviai vertina pokyčius, nes galima bus apskųsti projektus dar iki tol, kol bus jiems suteikiamas statybos leidimas. Pasak jo, sveikintina ir tai, kad galima bus išvengti nesusipratimų, kai keičiant sprendinius neinformuojama visuomenė ir paskui išdygsta visiškai kitoks pastatas, nei buvo viešinama.
VŽ nuomone, kol kas tik aišku, kad tikrosios Statybos inspekcijos galios ir veiksmai atsiskleis, kai pasikeitimai pradės veikti. Plėtotojai mano, kad atsiras daugiau norinčiųjų pasinaudoti galimybe projektų viešinimo procedūras skųsti, todėl bus svarbi Statybos inspekcijos kompetencija. Klausimas, ar užteks jai žmogiškųjų resursų, kurių, regis, ir dabar trūksta.
Svarbu, kad tokie įstatymo pakeitimai netaptų galimybe teisines priemones naudoti verslo tarpusavio kovose ar iš principo norint sustabdyti vieną ar kitą projektą. Kitaip nepagrįsti skundai ne tik gerokai prailgins (ir pabrangins) projektų vykdymo terminus, bet ir papildomai apkraus teismus.
