E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems

Štai 10 esminių dalykų, kuriuos reikėtų žinoti, kad kalbėdami su IT žmonėmis, vieni kitus suprastumėte.

1. Kas yra „WordPress“?

Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS). Ją naudoja apie trečdalis visų pasaulio tinklalapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo tik norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. „WordPress“ iš karto siūlo bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo.

Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, konkrečiai veiklai pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.

2. Kas yra domenas?

Tai – internetinis adresas (pvz., vz.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.

3. Kas yra priegloba (hostingas)?

Supaprastintai sakant, tai tiesiog vieta serveryje, kuris veikiausiai yra duomenų centre. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę ar parduotuvę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, tai jūsų skaitmeninis sklypas.

Kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti, kad ji būtų pasiekiama visą parą. Prieglobos paslaugos būna įvairių tipų – bendras (šis yra pigiausias), nuosavas serveris, debesis ir kt. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo bendrojo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Paprastai, kuo planas brangesnis, tuo viskas veikia greičiau ir tuo daugiau informacijos (pvz., prekių savo parduotuvėje) galima laikyti.

4. Kas yra SEO?

Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO (angl. Search Engine Optimization) yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų svetainė „Google“ ir kitose paieškų sistemose būtų rodoma kuo aukščiau.

Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas paieškoje surenka žodžius „žvakės“, „prekyba žvakėmis“ ar „žvakės Kaune“, pirmiausia išvystų jūsų e. parduotuvę.

Lietuvoje iškelti kelis raktažodžius galima tikėtis per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.

Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.

5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?

Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. O nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė. Tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą.

6. Kiek kainuoja svetainė su parduotuve?

Kaip sakė „Biplan“, „nuo nulio iki mėnulio“. Elementarų informacinį tinklalapį ar e. parduotuvę su šabloniniu prekių katalogo dizainu ir apmokėjimo funkcija galite turėti neišleidę nė 1000 eurų.

Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didesnio, modernesnio ir akiai malonesnio katalogo, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuotos rinkodaros, naujienlaiškių siuntimo funkcijos ir pan., gali prireikti ir dešimtis kartų daugiau.

7. Kaip gausiu apmokėjimus?

Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payser“) sistemą. Jos leidžia priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.

8. Kaip apsaugoti turimus duomenis apssisaugoti Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?

Nors nuo įsilaužimų neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio ir jie nueis kitur.

Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos bei modulių. Taip pat geriausia naudotis tik patikimų programuotojų paslaugomis ir kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.

Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika. Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.

9. Kaip susikurti darbinį e. pašto adresą?

Tam reikia domeno su jūsų verslo vardu (pavyzdžiui, „@verslozinios.lt“) ir serverio. Jame, pagal jūsų pasirinkto hostingo paslaugų tiekėjo instrukciją, paprastai per administratoriaus valdymo pultą, galima susikurti e. pašto adresus. Patogumo dėlei galite laiškus peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., į asmeninę „Gmail“ paskyrą.

10. Kaip sužinoti, kiek žmonių lankosi mano svetainėje?

Populiariausias įrankis tam yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.

Arnas Mikulskis yra interneto svetainių kūrimo MB „Slyva“ (prekės ženklas „Upuro.com“) įkūrėjas ir vadovas.