„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai

Šis disonansas yra panašaus lygio kaip ir tas, kurį sukelia Lietuvai gresiančios Europos Komisijos sankcijos dėl nesutvarkytų nuotekų tinklų. Lietuva, greitai augančios ir tobulėjančios ekonomikos šalis, sparčiai konvergavo nuo narystės ES pradžios ir prisivijo europinius ekonominio išsivystymo vidurkius, o kai kuriose srityse vidurkius ir pranoko. Tačiau šiandien dalis bendrapiliečių tebesinaudoja lauko išvietėmis. Įskaitant ir Vilnių — vos keliolika minučių einant pėsčiomis nuo prašmatnių įstaigų ar prabangių restoranų.

Šią analogiją perkelkime į finansų sektorių. Minimos lauko išvietės tėra keliolikos minučių pėsčiomis atstumu ir nuo prašmatnių advokatų kontorų, kuriose vienas po kito kepami vis nauji Lietuvoje licencijuoti tarptautinio lygio „fintech“ – elektroninių pinigų įstaigos, neobankai, susiruošę žygiui su lietuviška licencija po visą Europą. Viename Lietuvos finansų sektoriaus kampe verda gyvenimas, patraukiantis ir pasaulinės žiniasklaidos dėmesį, kitame – vis dar nesugeba padoriai funkcionuoti tai, kas išsivysčiusiame pasaulyje ir įprasta, ir veikia seniai. Tai yra elementarus senas instrumentas – obligacijos.

Kai įmonėms prireikia lėšų, jos suvokia, kad investicijų finansavimo poreikius gali patenkinti ne vien bankas. Jos ima ir keliauja pas privačios skolos fondus, sutelktinio finansavimo platformas arba ima ir išsiplatina obligacijas.

O Lietuvoje? Jau ryškėja pirmieji ir vis dažnesni bandymai, tačiau dažnu atveju keliaujama į banką. Lietuvoje, šalyje, kenčiančioje nuo bankų koncentracijos. Neišsivysčiusi kapitalo rinka yra tai, kas kiša koją Lietuvai tapti normaliai išsivysčiusių šalių klubo nare.

Tai, ką čia primename, nėra naujiena. Tačiau prie šios temos ir vėl sugrąžina kaimynai estai. Tie, kurie sugebėjo įtikinti kone kas ketvirtą namų ūkį įsigyti Talino jūrų uosto akcijų per šios valstybinės bendrovės žygį į biržą. Atidėkime kontrargumentus su „Ignitis grupės“ IPO ar „Maxima grupės“ istoriniais komerciniais popieriais ir pakalbėkime apie kiek platesnę verslo auditoriją.

Naujienų sraute galėjo praslysti pro akis žinutė apie estų kooperatyvų banko „Coop Pank“ atliktą obligacijų išsiplatinimą. Atrodytų, specifinė naujiena, skirta siaurai auditorijai, tačiau labai simptominė ir pasakanti plačiau apie dviejų kaimyninių rinkų skirtumus ir priežastis, kodėl kaimynams pavyksta žygiai kapitalo rinkoje, kodėl estų verslas randa priėjimą prie susikaupusių žmonių pinigų. „Coop Pank“, siekęs pasiskolinti kapitalo rinkoje 8 mln. Eur, sulaukė net daugiau kaip 6 kartus viršijančios paklausos, kad ramiai pasiskolino ir 10 mln. Eur.

Estiškas kooperatyvų bankas sumaniai pasinaudojo savo esamais akcininkais, savo klientais, kuriems pažadėjo visiškai patenkinti pavedimus iki 2.000 Eur. Estiškas bankelis, jau dabar turintis vieną iš plačiausių investuotojų bazių Baltijos šalyse, dar labiau praplėtė armiją investuotojų, kuri pasitarnaus ir ateityje, kai tik vėl prireikš lėšų. Užmezgė ryšį su kapitalo rinka ir galimai ateityje skolinsis lengviau ir pigiau.

Turbūt nereikia priminti, kad šis bankas yra listinguojamas biržoje. Lygiai kaip ir listinguotos ką tik sėkmingai išplatintos obligacijos. Pirmą šių obligacijų prekybos dieną užtektinai obligacijų negavę investuotojai sulėkė jų įsigyti biržoje, užkeldami jų kainą ir pasiųsdami signalą, kad ateityje šiai bendrovei galimai pavyks pasiskolinti kur kas pigiau nei už šįkart pasiūlytus 5,5%.

Nepanaudotų žmonių pinigų pilna ir Lietuvos bankuose, užverstuose namų ūkių indėliais, susikaupusiais dėl pandemijos apribojus ne pirmo būtinumo vartojimą. Ir šių pinigų savininkai vis labiau ieško, kur įdarbinti sukauptas lėšas. Taip, finansinis raštingumas menkas, tepripažįstami indėliai, butas nuomai ar koks aukso luitelis.

Bet pastangos domėtis lėšų įdarbinimu, VŽ nuomone, vis labiau matomos. Tačiau bendrai vis dar galime matyti, kad kanalas tarp dviejų svarbių ekonomikos indų Lietuvoje, verslo ir namų ūkių, kai kalbama apie pasidalijimą ištekliais ir rizika, vis dar yra užsikimšęs.

Reikia pinigų? Pinigų yra. Imkime pavyzdį iš estų, kaip šiuos išteklius pasiekti.

Rašyti komentarą 0