„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai

Publikuota: 2021-04-07
Michaelio Eichhammerio („Imago imago“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Michaelio Eichhammerio („Imago imago“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių „fintech“ lokacijų, tačiau finansų ir investicijų srityje akis tebebado neveikiantys elementarūs dalykai, apie kuriuos puikiai priminė kaimynai estai.

Šis disonansas yra panašaus lygio kaip ir tas, kurį sukelia Lietuvai gresiančios Europos Komisijos sankcijos dėl nesutvarkytų nuotekų tinklų. Lietuva, greitai augančios ir tobulėjančios ekonomikos šalis, sparčiai konvergavo nuo narystės ES pradžios ir prisivijo europinius ekonominio išsivystymo vidurkius, o kai kuriose srityse vidurkius ir pranoko. Tačiau šiandien dalis bendrapiliečių tebesinaudoja lauko išvietėmis. Įskaitant ir Vilnių — vos keliolika minučių einant pėsčiomis nuo prašmatnių įstaigų ar prabangių restoranų.

Šią analogiją perkelkime į finansų sektorių. Minimos lauko išvietės tėra keliolikos minučių pėsčiomis atstumu ir nuo prašmatnių advokatų kontorų, kuriose vienas po kito kepami vis nauji Lietuvoje licencijuoti tarptautinio lygio „fintech“ – elektroninių pinigų įstaigos, neobankai, susiruošę žygiui su lietuviška licencija po visą Europą. Viename Lietuvos finansų sektoriaus kampe verda gyvenimas, patraukiantis ir pasaulinės žiniasklaidos dėmesį, kitame – vis dar nesugeba padoriai funkcionuoti tai, kas išsivysčiusiame pasaulyje ir įprasta, ir veikia seniai. Tai yra elementarus senas instrumentas – obligacijos.

Kai įmonėms prireikia lėšų, jos suvokia, kad investicijų finansavimo poreikius gali patenkinti ne vien bankas. Jos ima ir keliauja pas privačios skolos fondus, sutelktinio finansavimo platformas arba ima ir išsiplatina obligacijas.

O Lietuvoje? Jau ryškėja pirmieji ir vis dažnesni bandymai, tačiau dažnu atveju keliaujama į banką. Lietuvoje, šalyje, kenčiančioje nuo bankų koncentracijos. Neišsivysčiusi kapitalo rinka yra tai, kas kiša koją Lietuvai tapti normaliai išsivysčiusių šalių klubo nare.

Tai, ką čia primename, nėra naujiena. Tačiau prie šios temos ir vėl sugrąžina kaimynai estai. Tie, kurie sugebėjo įtikinti kone kas ketvirtą namų ūkį įsigyti Talino jūrų uosto akcijų per šios valstybinės bendrovės žygį į biržą. Atidėkime kontrargumentus su „Ignitis grupės“ IPO ar „Maxima grupės“ istoriniais komerciniais popieriais ir pakalbėkime apie kiek platesnę verslo auditoriją.

Naujienų sraute galėjo praslysti pro akis žinutė apie estų kooperatyvų banko „Coop Pank“ atliktą obligacijų išsiplatinimą. Atrodytų, specifinė naujiena, skirta siaurai auditorijai, tačiau labai simptominė ir pasakanti plačiau apie dviejų kaimyninių rinkų skirtumus ir priežastis, kodėl kaimynams pavyksta žygiai kapitalo rinkoje, kodėl estų verslas randa priėjimą prie susikaupusių žmonių pinigų. „Coop Pank“, siekęs pasiskolinti kapitalo rinkoje 8 mln. Eur, sulaukė net daugiau kaip 6 kartus viršijančios paklausos, kad ramiai pasiskolino ir 10 mln. Eur.

Estiškas kooperatyvų bankas sumaniai pasinaudojo savo esamais akcininkais, savo klientais, kuriems pažadėjo visiškai patenkinti pavedimus iki 2.000 Eur. Estiškas bankelis, jau dabar turintis vieną iš plačiausių investuotojų bazių Baltijos šalyse, dar labiau praplėtė armiją investuotojų, kuri pasitarnaus ir ateityje, kai tik vėl prireikš lėšų. Užmezgė ryšį su kapitalo rinka ir galimai ateityje skolinsis lengviau ir pigiau.

Turbūt nereikia priminti, kad šis bankas yra listinguojamas biržoje. Lygiai kaip ir listinguotos ką tik sėkmingai išplatintos obligacijos. Pirmą šių obligacijų prekybos dieną užtektinai obligacijų negavę investuotojai sulėkė jų įsigyti biržoje, užkeldami jų kainą ir pasiųsdami signalą, kad ateityje šiai bendrovei galimai pavyks pasiskolinti kur kas pigiau nei už šįkart pasiūlytus 5,5%.

Nepanaudotų žmonių pinigų pilna ir Lietuvos bankuose, užverstuose namų ūkių indėliais, susikaupusiais dėl pandemijos apribojus ne pirmo būtinumo vartojimą. Ir šių pinigų savininkai vis labiau ieško, kur įdarbinti sukauptas lėšas. Taip, finansinis raštingumas menkas, tepripažįstami indėliai, butas nuomai ar koks aukso luitelis.

Bet pastangos domėtis lėšų įdarbinimu, VŽ nuomone, vis labiau matomos. Tačiau bendrai vis dar galime matyti, kad kanalas tarp dviejų svarbių ekonomikos indų Lietuvoje, verslo ir namų ūkių, kai kalbama apie pasidalijimą ištekliais ir rizika, vis dar yra užsikimšęs.

Reikia pinigų? Pinigų yra. Imkime pavyzdį iš estų, kaip šiuos išteklius pasiekti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Valstybės valstybėje pabaiga

Valstybe valstybėje dar neseniai vadinta bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) rengiasi naujam kokybiniam...

E. Norkūnas. Ne korupcija, o neišmanymas graužia mūsų šalį 2

Dažnai žiūrime į mūsų valstybės informacines sistemas ir nesuprantame, kaip kažkas galėjo imti ir sukurti...

Verslo aplinka
2021.04.21
E. Lucasas. Belaukiant A. Sacharovo 100-mečio. Nerimas ir viltis

Gegužės mėnesį kartu su visu pasauliu minėsime Nobelio taikos premijos laureato, garsaus kovotojo už žmogaus...

Verslo aplinka
2021.04.21
D. Palavenis. Ar pasiruošta užsienio gynybos pramonės kompanijų atėjimui į Lietuvą?

Pagrindiniai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdomi ginkluotės įsigijimų projektai – pėstininkų kovos...

Verslo aplinka
2021.04.20
Žino, kad karšta, bet vis tiek kiša nagus

Klibinama ne per seniausiai politinėje šalies padangėje suformuota tradicija – tiesioginiai merų rinkimai:...

Verslo aplinka
2021.04.20
Dovana, tik sunešiojus geležines kurpes

Europos Sąjungos šalims praėjusių metų vasarą pasiekus politinį susitarimą sukurti beprecedentį 750 mlrd. Eur...

Verslo aplinka
2021.04.20
V. Butkevičius. Kas liko nepasakyta Vyriausybės posėdyje 4

Atstovaudamas prekybai Lietuvos turguose, balandžio 15 d. dalyvavau Vyriausybės posėdyje. Deja, tai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.19
Kai vėliau – per vėlu 2

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Verslo aplinka
2021.04.19
Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 2

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 5

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku