S. Šimoliūnė. Mokesčių planavimo schemos: kritiškas požiūris – neišvengiamas

Publikuota: 2021-02-21
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben“ vyresnioji teisininkė

ES pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiria mokestinei aplinkai, o vieni svarbiausių objektų reguliuotojų taikiklyje – didieji Bendrijos mokesčių mokėtojai. ES skaičiuoja, kad dėl agresyvaus mokesčių planavimo (aggressive tax planning, ATP), kuomet, pasinaudojant mokesčių sistemos spragomis ir skirtumais tarp atskirų nacionalinių mokesčių sistemų, išvengiama apie 17% Bendrijoje mokėtino pelno mokesčio, o tai prilygsta 50–70 mlrd. Eur kasmet. Su tuo susijusi ir šiuo metu itin aktuali DAC6 direktyva, kuria siekiama užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, įpareigojant mokesčių planavimo schemų kūrėjus bei įgyvendintojus atskleisti klientams pasiūlytas tokias schemas dar prieš jas įgyvendinant.

Dėl mokesčių reformos, skirtos užkirsti kelią ATP Bendrijos lygmeniu, ES valstybės narės susitarė dar prieš penkerius metus. Šalys siekia, kad tarptautiniu mastu veikiantis verslas nepiktnaudžiautų tarp įvairių valstybių pasitaikančiomis skirtingomis apmokestinimo interpretavimo galimybėmis bei spragomis. Nors šios direktyvos poreikis atsirado stebint didžiuosius Europoje veikiančius mokesčių mokėtojus, naujosios DAC6 taisyklės palies praktiškai visus tarptautiniu mastu veikiančius verslus. ES iniciatyvos prielaidos aiškios ir pagrįstos, tačiau su ja susiję įpareigojimai taps papildoma našta ir tai daliai verslo, kuri niekada neturėjo ir neturi nieko bendro su ATP.

DAC6 direktyvos tikslas – didinti mokestinį skaidrumą, atgrasant mokesčių mokėtojus nuo ATP schemų kūrimo bei naudojimo, iš anksto apie jas pranešant. Kam teks rūpestis dėl šių pranešimų? Vadinamiesiems tarpininkams, kuriais pripažįstami teisininkai, auditoriai, mokesčių konsultantai, apskaitininkai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie susiję su tarptautinio mokesčių planavimo schemų kūrimu, siūlymu, organizavimu, įgyvendinimu ar administravimu. Jei tarpininkų nėra, pareiga pereina mokesčių mokėtojui, kuriam buvo pasiūlyta konkreti mokesčių planavimo schema. Tiesa, tokia situacija sunkiai įsivaizduojama, kadangi direktyva numato itin platų tarpininko sąvokos apibrėžimą.

Pagrindiniai iššūkiai tarpininkams

Vienas iš tarpininkams tenkančių iššūkių – tai, kad direktyva galios atgaline tvarka. Reikės pranešti apie mokesčių planavimo schemas, sudarytas nuo 2018 m. birželio 25 dienos. Delsti nėra kada: privalu jau dabar įsivertinti turimą informaciją bei potencialią pranešimo pareigą (apie susitarimus, sudarytus nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 birželio 30 d.), pranešimo pateikimo terminas – 2021 m. vasario 28 d. Pranešimo nepateikimo sankcijos gana skaudžios: tarpininkams – 6.000 Eur bauda už kiekvieną nepraneštą mokesčių planavimo schemą, mokesčių mokėtojams – įtraukimas į nepatikimųjų sąrašą. Įvertinant tai, kad pranešime apie mokesčių planavimo schemą reikia nurodyti daug įvairios informacijos, akivaizdu, kad ant tarpininkų pečių guls sunkiai įvertinama administracinė našta.

Sąvokų trūkumas – kitas direktyvos galvosūkis. Joje nepateikiama, kokia konkrečiai mokesčių planavimo schema vienareikšmiškai būtų laikoma agresyviu mokesčių planavimu. Pateikiamas baigtinis požymių sąrašas, kuriems egzistuojant gali būti vykdoma mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo jais praktika ir apie kuriuos privaloma pranešti mokesčių administratoriui. Teigiama, kad kur kas veiksmingesnė priemonė nei „agresyvaus mokesčių planavimo“ apibrėžimo pateikimas yra sąrašas sandorių savybių ir elementų, įtikinamai rodančių galimai agresyvų mokesčių planavimą.

Visgi šių požymių kaip „galimai agresyvaus“, „įtikinamai rodančių“ vertinimo palikimas tarpininkams yra sunkiai suprantamas. Daug klausimų kelia kiekvieno iš tarpininko subjektyvus ir formalus vertinimas, kas yra laikytina agresyviu mokesčių planavimu, o kas būtų laikoma ekonomiškai pagrįstu verslo sprendimu. Problemų gali sudaryti ir reikalingos kompetencijos ir/ar informacijos neturėjimas, dėl to gali išsiskirti prie to paties susitarimo dirbusių skirtingų tarpininkų nuomonė. Akivaizdu – DAC6 direktyva palieka daug erdvės interpretacijoms.

Mokestinės naudos kriterijus

Siekiant atsakyti į klausimą, ar tam tikras sandorių požymis atitinka mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos, kriterijų, reikėtų užduoti retorinį klausimą – ar šiuo susitarimu yra siekiama išimtinai mokestinės naudos? Mokestinė nauda turi būti pagrindinis kriterijus, dėl kurio sudaromas toks susitarimas. Taip pat galima atsižvelgti ir į tai, ar mokesčių mokėtojas būtų sudaręs konkretų sandorį, jei nežinotų apie jo teikiamą mokestinę naudą. Taigi, tarpininkas turi atlikti ne tik konkrečios praktinės situacijos ir jos požymių vertinimą, bet ir atsakyti į klausimą, ar asmuo gali pagrįstai tikėtis iš sudaryto sandorio mokestinės naudos ir ar jis sudarytas dėl mokestinių priežasčių.

Kad konkretus sandoris taptų praneštinu, reikalingi šie požymiai, kuriems esant, privaloma nustatyti mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos, kriterijų:

- Tarpininko atlyginimas priklauso nuo mokesčių mokėtojo gautos mokestinės naudos;

- Mokesčių mokėtojas pasinaudoja tarpininko viešai siūloma agresyvia mokesčių planavimo schema;

- Mokesčių mokėtojas įsigyja kitoje jurisdikcijoje nuostolingai veikiančią bendrovę, kurios nuostoliai mažina grupės įmonių pelną, taip dirbtinai išvengiant pelno mokesčio mokėjimo;

- Vienos pajamų rūšies keitimas į mažesnio apmokestinimo pajamas;

- Į nusistovėjusią įmonės prekybos struktūrą mokesčių mokėtojas įtraukia naują dirbtinį darinį– pvz.: nusprendus tam tikrą produkciją pirkti per bendrovę tarpininkę, kurios įsisteigimo jurisdikcijoje yra taikomas mažesnis pelno mokestis , taip siekiant sumažinti mokėtiną pelno mokesčio sumą, didžiąją dalį pelno paliekant dirbtiniame darinyje;

- Sandoriai vyksta tarp susijusių bendrovių, vienos kurių pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu arba tokioms pajamoms taikomas 0% pelno mokestis (pvz. Britų Mergelių Salose), arba gautoms pajamoms taikomas lengvatinis mokesčių režimas. Pvz., mokesčių mokėtojui įsteigus bendrovę Honkonge, bet ten nevykdant veiklos, visos bendrovės gautinos pajamos būtų ne iš Honkongo. Taigi, mokesčių mokėtojas mokesčių tikslais nemokėtų pelno mokesčio Honkonge.

Direktyva pateikia ir tokius požymius, kurių egzistavimas savaime sukelia prievolę tarpininkams pateikti pranešimą, papildomai nevertinant, ar toks sandoris atitinka mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos kriterijų. Šie požymiai:

- Sandoriai vyksta su susijusiomis bendrovėmis, kurios nėra mokesčių rezidentai jokioje jurisdikcijoje arba yra mokesčių rezidentai jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į ES „juodąjį sąrašą“. Šiuo metu „juodajam sąrašui“ vis dar priklauso 12 jurisdikcijų, kurios nėra įsipareigojusios užtikrinti tarptautinį mokesčių skaidrumą. Taip pat, jei pagal tokių jurisdikcijų teisės aktus yra taikomas dvigubas turto nusidėvėjimas, dvigubas atleidimas nuo mokesčių ir pan.;

- Sandoriai, kuriais siekiama paslėpti tikrąjį naudos gavėją, jog informacija apie jo valdomas banko sąskaitas nebūtų pateikta jo rezidavimo šalies mokesčių administratoriui;

- Akivaizdžiai pažeidžiamos sandorių kainodaros taisyklės tarp susijusių asmenų.

Siekiama balanso, bet ar pavyko?

Panašu, kad siekiama pusiausvyros – tarp informacijos poreikio ir reikalavimo, kad atskleidimas būtų vykdomas išvengiant pernelyg didelės tarpininkams tenkančios naštos. Ar tai pavyko?

DAC6 direktyvos iniciatyva sveikintina – puoselėjamas skaidrumas mokesčių sistemoje bei skatinamas sąžiningos apmokestinimo aplinkos kūrimas ES. Visgi atsakymo į klausimą, kokių veiksmų imsis mokesčių administratoriai su gauta informacija, nėra. Dar sudėtingiau atsakyti į klausimą, kaip bus vertinama pateikta informacija, ir kada „galimai agresyvus mokestinis susitarimas“ bus pripažintas agresyvia mokesčių planavimo praktika. Tikėtina, kad nusistovėjus praktikai, susiformuos ir tam tikros vertinimo taisyklės.

Iki sulauksime šių teigiamų pasekmių, teks išgyventi pereinamąjį laikotarpį bei su juo atsirandančius sunkumus. Vienas jų – bereikalingas supriešinimas tarp verslo paslaugų teikėjų bei mokesčių mokėtojų. Verslas turėtų susirūpinti – kokius su juo susijusius susitarimus gali pranešti tarpininkai. Tarpininkai – atsakingai įsivertinti savo rizikas ir verslui suteiktų paslaugų sprendimus.

Antrasis iššūkis laukia ateityje. Siekiant laikytis direktyvos reikalavimų, nuo 2021 m. tarpininkai turės įvertinti, ar mokesčių mokėtojams siūlomas sprendimas yra laikomas praneštinu ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad net jei mokesčių mokėtojo mokestinės struktūros tikslas nėra mokestinės naudos siekimas – mokesčių planavimo patarimai gali brangti. Taigi, direktyva, teigiama savo esme, galiausiai visgi lems paslaugų kainų augimą verslui ir didesnę naštą tarpininkams.

Komentaro autorė - Simona Šimoliūnė, „Lewben“ vyresnioji teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sėdint ant galinės sėdynės vadelioti pražūtinga 3

Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretos retėja toliau – „valstiečiams“ vakar ranka pamojo, ko...

Verslo aplinka
2021.12.07
Norit paramos, sužaliuokit 8

„Verslo žinios“, norėdamos suteikti kuo daugiau pridėtinės vertės savo prenumeratoriams, pasiūlė naują...

Verslo aplinka
2021.12.06
Naujas Kremliaus hibridinis karas Europoje 6

Artėjant žiemai Kremlius pradeda Europai kelti problemų. Tarp naujausių Kremliaus machinacijų yra dujų karas...

Verslo aplinka
2021.12.05
Neringa ruošiasi 2022 m. sezonui – idėjos verslui 3

Puiku, kad Lietuva pradėjo aktyviai diskutuoti apie mūsų valstybės pažangos strategiją „Lietuvos 2050“.

Verslo aplinka
2021.12.05
Išsivaduoti iš jaukaus bedarbystės glėbio 6

Neregėti darbo rinkos poreikiai paskatino Lietuvos valdžią praregėti. Bedarbių šalpos sistemą žadama...

Verslo aplinka
2021.12.03
Vėl balnosim prabangą parlamentarams? 15

Seimo valdyba sugrąžino parlamentarams teisę nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Verslo aplinka
2021.12.03
Kas bendro tarp valdančiųjų koalicijų Lietuvoje ir Vokietijoje 4

Naująją Vokietijos vyriausybę vadina mažai patyrusia, bet su didelėmis ambicijomis. Kritikuoja už...

Verslo aplinka
2021.12.02
Atėjo laikas investuoti į Giraitės ginkluotės gamyklą! 7

Trumpai aptariame Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) realijas ir ateities iššūkius, siūlome sprendimus,...

Verslo aplinka
2021.12.01
Kryptis – kokybė, kompetencijos, inovacijos

Gana ilgą laiką vienas pagrindinių Lietuvos pramonės įmonių konkurencinių kozirių buvo pigi darbo jėga.

Verslo aplinka
2021.12.01
I. Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti 2

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio...

Verslo aplinka
2021.11.30
Trumpalaikės naudos spąstai

Lietuvos apdirbamajai pramonei pandemija kojos nepakišo – gamyba ir toliau sparčiai auga. Verslas, žvelgdamas...

Verslo aplinka
2021.11.30
A pasakė, B pakibo 10

Pastarosiomis dienomis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo visuomenę apie naujausių darbų „derlių“:...

Verslo aplinka
2021.11.29
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

Verslo aplinka
2021.11.28
J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku