S. Šimoliūnė. Mokesčių planavimo schemos: kritiškas požiūris – neišvengiamas

Publikuota: 2021-02-21
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben“ vyresnioji teisininkė

ES pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiria mokestinei aplinkai, o vieni svarbiausių objektų reguliuotojų taikiklyje – didieji Bendrijos mokesčių mokėtojai. ES skaičiuoja, kad dėl agresyvaus mokesčių planavimo (aggressive tax planning, ATP), kuomet, pasinaudojant mokesčių sistemos spragomis ir skirtumais tarp atskirų nacionalinių mokesčių sistemų, išvengiama apie 17% Bendrijoje mokėtino pelno mokesčio, o tai prilygsta 50–70 mlrd. Eur kasmet. Su tuo susijusi ir šiuo metu itin aktuali DAC6 direktyva, kuria siekiama užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, įpareigojant mokesčių planavimo schemų kūrėjus bei įgyvendintojus atskleisti klientams pasiūlytas tokias schemas dar prieš jas įgyvendinant.

Dėl mokesčių reformos, skirtos užkirsti kelią ATP Bendrijos lygmeniu, ES valstybės narės susitarė dar prieš penkerius metus. Šalys siekia, kad tarptautiniu mastu veikiantis verslas nepiktnaudžiautų tarp įvairių valstybių pasitaikančiomis skirtingomis apmokestinimo interpretavimo galimybėmis bei spragomis. Nors šios direktyvos poreikis atsirado stebint didžiuosius Europoje veikiančius mokesčių mokėtojus, naujosios DAC6 taisyklės palies praktiškai visus tarptautiniu mastu veikiančius verslus. ES iniciatyvos prielaidos aiškios ir pagrįstos, tačiau su ja susiję įpareigojimai taps papildoma našta ir tai daliai verslo, kuri niekada neturėjo ir neturi nieko bendro su ATP.

DAC6 direktyvos tikslas – didinti mokestinį skaidrumą, atgrasant mokesčių mokėtojus nuo ATP schemų kūrimo bei naudojimo, iš anksto apie jas pranešant. Kam teks rūpestis dėl šių pranešimų? Vadinamiesiems tarpininkams, kuriais pripažįstami teisininkai, auditoriai, mokesčių konsultantai, apskaitininkai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie susiję su tarptautinio mokesčių planavimo schemų kūrimu, siūlymu, organizavimu, įgyvendinimu ar administravimu. Jei tarpininkų nėra, pareiga pereina mokesčių mokėtojui, kuriam buvo pasiūlyta konkreti mokesčių planavimo schema. Tiesa, tokia situacija sunkiai įsivaizduojama, kadangi direktyva numato itin platų tarpininko sąvokos apibrėžimą.

Pagrindiniai iššūkiai tarpininkams

Vienas iš tarpininkams tenkančių iššūkių – tai, kad direktyva galios atgaline tvarka. Reikės pranešti apie mokesčių planavimo schemas, sudarytas nuo 2018 m. birželio 25 dienos. Delsti nėra kada: privalu jau dabar įsivertinti turimą informaciją bei potencialią pranešimo pareigą (apie susitarimus, sudarytus nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 birželio 30 d.), pranešimo pateikimo terminas – 2021 m. vasario 28 d. Pranešimo nepateikimo sankcijos gana skaudžios: tarpininkams – 6.000 Eur bauda už kiekvieną nepraneštą mokesčių planavimo schemą, mokesčių mokėtojams – įtraukimas į nepatikimųjų sąrašą. Įvertinant tai, kad pranešime apie mokesčių planavimo schemą reikia nurodyti daug įvairios informacijos, akivaizdu, kad ant tarpininkų pečių guls sunkiai įvertinama administracinė našta.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sąvokų trūkumas – kitas direktyvos galvosūkis. Joje nepateikiama, kokia konkrečiai mokesčių planavimo schema vienareikšmiškai būtų laikoma agresyviu mokesčių planavimu. Pateikiamas baigtinis požymių sąrašas, kuriems egzistuojant gali būti vykdoma mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo jais praktika ir apie kuriuos privaloma pranešti mokesčių administratoriui. Teigiama, kad kur kas veiksmingesnė priemonė nei „agresyvaus mokesčių planavimo“ apibrėžimo pateikimas yra sąrašas sandorių savybių ir elementų, įtikinamai rodančių galimai agresyvų mokesčių planavimą.

Visgi šių požymių kaip „galimai agresyvaus“, „įtikinamai rodančių“ vertinimo palikimas tarpininkams yra sunkiai suprantamas. Daug klausimų kelia kiekvieno iš tarpininko subjektyvus ir formalus vertinimas, kas yra laikytina agresyviu mokesčių planavimu, o kas būtų laikoma ekonomiškai pagrįstu verslo sprendimu. Problemų gali sudaryti ir reikalingos kompetencijos ir/ar informacijos neturėjimas, dėl to gali išsiskirti prie to paties susitarimo dirbusių skirtingų tarpininkų nuomonė. Akivaizdu – DAC6 direktyva palieka daug erdvės interpretacijoms.

Mokestinės naudos kriterijus

Siekiant atsakyti į klausimą, ar tam tikras sandorių požymis atitinka mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos, kriterijų, reikėtų užduoti retorinį klausimą – ar šiuo susitarimu yra siekiama išimtinai mokestinės naudos? Mokestinė nauda turi būti pagrindinis kriterijus, dėl kurio sudaromas toks susitarimas. Taip pat galima atsižvelgti ir į tai, ar mokesčių mokėtojas būtų sudaręs konkretų sandorį, jei nežinotų apie jo teikiamą mokestinę naudą. Taigi, tarpininkas turi atlikti ne tik konkrečios praktinės situacijos ir jos požymių vertinimą, bet ir atsakyti į klausimą, ar asmuo gali pagrįstai tikėtis iš sudaryto sandorio mokestinės naudos ir ar jis sudarytas dėl mokestinių priežasčių.

Kad konkretus sandoris taptų praneštinu, reikalingi šie požymiai, kuriems esant, privaloma nustatyti mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos, kriterijų:

- Tarpininko atlyginimas priklauso nuo mokesčių mokėtojo gautos mokestinės naudos;

- Mokesčių mokėtojas pasinaudoja tarpininko viešai siūloma agresyvia mokesčių planavimo schema;

- Mokesčių mokėtojas įsigyja kitoje jurisdikcijoje nuostolingai veikiančią bendrovę, kurios nuostoliai mažina grupės įmonių pelną, taip dirbtinai išvengiant pelno mokesčio mokėjimo;

- Vienos pajamų rūšies keitimas į mažesnio apmokestinimo pajamas;

- Į nusistovėjusią įmonės prekybos struktūrą mokesčių mokėtojas įtraukia naują dirbtinį darinį– pvz.: nusprendus tam tikrą produkciją pirkti per bendrovę tarpininkę, kurios įsisteigimo jurisdikcijoje yra taikomas mažesnis pelno mokestis , taip siekiant sumažinti mokėtiną pelno mokesčio sumą, didžiąją dalį pelno paliekant dirbtiniame darinyje;

- Sandoriai vyksta tarp susijusių bendrovių, vienos kurių pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu arba tokioms pajamoms taikomas 0% pelno mokestis (pvz. Britų Mergelių Salose), arba gautoms pajamoms taikomas lengvatinis mokesčių režimas. Pvz., mokesčių mokėtojui įsteigus bendrovę Honkonge, bet ten nevykdant veiklos, visos bendrovės gautinos pajamos būtų ne iš Honkongo. Taigi, mokesčių mokėtojas mokesčių tikslais nemokėtų pelno mokesčio Honkonge.

Direktyva pateikia ir tokius požymius, kurių egzistavimas savaime sukelia prievolę tarpininkams pateikti pranešimą, papildomai nevertinant, ar toks sandoris atitinka mokestinės naudos, kaip pagrindinės naudos kriterijų. Šie požymiai:

- Sandoriai vyksta su susijusiomis bendrovėmis, kurios nėra mokesčių rezidentai jokioje jurisdikcijoje arba yra mokesčių rezidentai jurisdikcijose, kurios yra įtrauktos į ES „juodąjį sąrašą“. Šiuo metu „juodajam sąrašui“ vis dar priklauso 12 jurisdikcijų, kurios nėra įsipareigojusios užtikrinti tarptautinį mokesčių skaidrumą. Taip pat, jei pagal tokių jurisdikcijų teisės aktus yra taikomas dvigubas turto nusidėvėjimas, dvigubas atleidimas nuo mokesčių ir pan.;

- Sandoriai, kuriais siekiama paslėpti tikrąjį naudos gavėją, jog informacija apie jo valdomas banko sąskaitas nebūtų pateikta jo rezidavimo šalies mokesčių administratoriui;

- Akivaizdžiai pažeidžiamos sandorių kainodaros taisyklės tarp susijusių asmenų.

Siekiama balanso, bet ar pavyko?

Panašu, kad siekiama pusiausvyros – tarp informacijos poreikio ir reikalavimo, kad atskleidimas būtų vykdomas išvengiant pernelyg didelės tarpininkams tenkančios naštos. Ar tai pavyko?

DAC6 direktyvos iniciatyva sveikintina – puoselėjamas skaidrumas mokesčių sistemoje bei skatinamas sąžiningos apmokestinimo aplinkos kūrimas ES. Visgi atsakymo į klausimą, kokių veiksmų imsis mokesčių administratoriai su gauta informacija, nėra. Dar sudėtingiau atsakyti į klausimą, kaip bus vertinama pateikta informacija, ir kada „galimai agresyvus mokestinis susitarimas“ bus pripažintas agresyvia mokesčių planavimo praktika. Tikėtina, kad nusistovėjus praktikai, susiformuos ir tam tikros vertinimo taisyklės.

Iki sulauksime šių teigiamų pasekmių, teks išgyventi pereinamąjį laikotarpį bei su juo atsirandančius sunkumus. Vienas jų – bereikalingas supriešinimas tarp verslo paslaugų teikėjų bei mokesčių mokėtojų. Verslas turėtų susirūpinti – kokius su juo susijusius susitarimus gali pranešti tarpininkai. Tarpininkai – atsakingai įsivertinti savo rizikas ir verslui suteiktų paslaugų sprendimus.

Antrasis iššūkis laukia ateityje. Siekiant laikytis direktyvos reikalavimų, nuo 2021 m. tarpininkai turės įvertinti, ar mokesčių mokėtojams siūlomas sprendimas yra laikomas praneštinu ar ne. Atsižvelgiant į tai, kad net jei mokesčių mokėtojo mokestinės struktūros tikslas nėra mokestinės naudos siekimas – mokesčių planavimo patarimai gali brangti. Taigi, direktyva, teigiama savo esme, galiausiai visgi lems paslaugų kainų augimą verslui ir didesnę naštą tarpininkams.

Komentaro autorė - Simona Šimoliūnė, „Lewben“ vyresnioji teisininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 43

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku