Gerai, kad žinosime konkurentų atlyginimus
Patikslinkime – konkrečių žmonių duomenys (nekalbu apie pareigūnus ir tarnautojus, kurų pajamos turi būti žinomos visuomenei) nebus skelbiami ir tai yra teisinga. Pirma, tai keltų papildomą riziką konkrečių asmenų fiziniam ir finansiniam saugumui. Antra, tai nepataisomai sugadintų psichologinį mikroklimatą daugelyje įmonių ir neleistų sutelktai siekti bendrų tikslų. Nemeluokime sau – beveik visi mes patyliukais galvojame, kad esame vertingiausi kolektyvo nariai ir tiesiog privalome būti dosniausiai apmokami. Tik štai problema – darbdavys ne visada galvoja taip pat.
Kas kita – atskirų įmonių vidutinio darbo užmokesčio publikavimas. Prieinami atlyginimų duomenys tik dar labiau sužadins konkurencijos dvasią, kuri privalo vyrauti sveikoje rinkos ekonomikoje. Mes dažniausiai fokusuojame savo dėmesį į konkurenciją prekių kokybe ir kainomis, tačiau pamirštame, kad valstybė ir verslas, atskiros įmonės taip pat konkuruoja tarpusavyje dėl profesionaliausių ir darbščiausių darbuotojų.
Šiuo metu personalo departamentai moka nemenkus pinigus sociologinėms ir konsultacinėms bendrovėms, siekdami sulesioti informacijos apie konkrečių profesijų atlyginimus rinkoje. „Sodros“ skelbiami duomenys šio informacijos vakuumo neužpildys, tačiau bent jau palengvins prieigą prie bazinės informacijos tiems darbdaviams, kurie yra finansiškai nepajėgūs užsakyti sofistikuotų tyrimų. Be to, šia statistika disponuos plačioji visuomenė, žiniasklaida, galiausiai potencialūs darbuotojai, kurie planuoja savo karjerą ir žvalgosi, kuriam darbdaviui atsukti veidą, o kuriam – nugarą.
Kažkuriai įmonei pasidarys gėda dėl savo mokamų algų lygio? Puiku! Yra priemonių, kaip kovoti su tuo nepakeliamu gėdos jausmu. Daugelis Lietuvos socialinės realybės kritikų kaltina verslininkus gobšumu, nenoru dalintis savo pajamomis su darbuotoju ir didele išnaudojimo norma.
Nuo šiol aiškiai matysime, kokiu mastu gobšumas išvešėjo vienoje ar kitoje įmonėje arba bent jau suteiksime joms progą pasiaiškinti, kodėl darbo užmokestis yra mažesnis nei rinkos vidurkis. Darbo užmokesčio statistikos viešumas gal ir nepakeis fundamentalių atlyginimų didėjimo veiksnių, tačiau bent jau leis palyginti, kiek darbdavių deklaracijos atitinka realius darbus.
Algų skaidrumas pasitarnaus ir kovai su šešėliniais atlyginimais. Jeigu dviejų įmonių apyvartos ir pelningumo rodikliai yra panašūs, o vidutinis darbo užmokestis skiriasi 40-50%, kyla įtarimų, kad kažkas čia yra ne taip. Nuodugnesni Valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimai atskleistų, ar šie įtarimai yra pagrįsti, ar ne. Kad ir kaip bebūtų, jokia įmonė nenorėtų atsidurti po finansų inspektoriaus padidinamuoju stiklu ar ant visuomenės dėmesio operacinio stalo.
Taigi „Sodros“ naujovė spartins darbo užmokesčio konvergencijos su Vakarų Europos valstybėmis procesą ir mažins šešėlinės ekonomikos tolerancijos lygį. Su tuo visus ir sveikiname!
Komentaro autorius – Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas
