Kaip atsiranda inovatyvūs verslai: rizika dalinasi ir verslas, ir valstybė
Per 2019 m. rizikos kapitalo fondas išanalizavo daugiau kaip 450 įmonių paraiškų. Iš jų dialogas toliau buvo tęsiamas su 150 komandų, kol skaičius sumažėjo iki 20. Galiausiai buvo atrinktos 5 perspektyviausios ir investavimo strategiją atsitinkančios įmonės. 3 mln. Eur investicija įrodo, kad, kai jėgas suvienija skirtingus talentus turintys žmonės, laimėjimai gali būti didžiuliai – tiek verslo įmonėje, tiek valstybės mastu. Šiuo metu „Iron Wolf Capital“ portfelio komandą sudaro „Millo Appliances“, „Monimoto“, „Sprana“, „Pixevia“ ir „IFoptics“.
Abipusė nauda
„Mūsų fondas yra pagalba ambicingoms komandos, kurių technologijos keis industrijas, procesus, vartotojų patirtį. Fondas apjungia inovatyvius verslus, mūsų fondo valdytojų patirtį bei į mus investuojančių šeimos biurų, verslininkų patirtį, kad šiame komandiniam bendradarbiavime įmonių plėtra būtų spartesnė ir ambicingesnė“, – teigė Tomas Martūnas, „Iron Wolf Capital“ partneris.
Anot pašnekovo, privatūs investuotojai į fondą be būsimos grąžos gauna ir kitų dalykų, pvz., plečia ryšių tinklą pasauliniu mastu, ugdosi kantrybę ir ilgalaikį mąstymą, globalų požiūrį, tiesiog jaučiasi gerai, kuomet gali pasidalinti savo įgytais kontaktais ar ryšiais.
Žvelgdamas į praeitį T. Martūnas primena, kad 2008 m., kai pasaulį krėtė ekonominė krizė, Lietuvoje gimė kol kas vienintelis lietuviškas vienaragis „Vinted“. Tokie verslai, kaip „Uber“, „AirBnB“ savo ankstyviesiems investuotojams uždirbo tūkstančius procentų grąžos, todėl jis tiki, kad technologiniai verslai, į kuriuos yra investuojama dabar, po 10 metų garsins Lietuvą. „Mes norime ir būsime to dalimi. Investavimas į inovatyvius verslus per fondą šiuo laikotarpiu – geras sprendimas“, – įsitikinęs T. Martūnas.
Į pagalbą – MITA ekspertai
Į verslus „Iron Wolf Capital“ investuoja vadovaudamasis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertiniu vertinimu, kuris padeda investicijas įvertinti iš mokslo inovacijų kampo. Ekspertinis vertinimas – tai naujų projektų, paraiškų vertinimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų, kuris atliekamas pagal visas procedūras.
„Esame itin patenkinti MITA ekspertinio vertinimo greičiu ir kokybe padedant priimti teisingus sprendimus dėl investicijų į inovatyvius verslus ir tolesnės plėtros“, – kalbėjo T. Martūnas.
„Ekspertinis vertinimas yra neišvengiamas, jei norime pagal tam tikrus aiškius kriterijus skaidriai ir nešališkai, pasitelkę geriausius protus ir patirtį atsirinkti, ką verta finansuoti, iš ko visi – verslas, vartotojai, valstybė – gautume didžiausią grąžą. Eksperto darbas pirmiausiai susijęs su tam tikru neapibrėžtumu, rizika ir pasitikėjimu. Pasitikėjimas nėra mūsų jaunos visuomenės stipriausia vieta, tačiau neturime kito kelio, tik pasitikėti ir nuolat gerinti – procesų kokybę, institucijų darbuotojų kompetenciją ir skaidrumą“, – teigė Andrius Plečkaitis, Europos Komisijos, MITA ekspertas.
Teisingai įvertinti riziką
Itin didelę profesinę patirtį turintis A. Plečkaitis įsitikinęs, kad procesas yra susijęs su rizika. Anot jo, tam tikra rizika atsiranda visada, kai kas nors bando sukurti ką nors naujo, pvz., sistemą ar įrenginį, kurių dar nėra, bet kuriuos sukurti esamomis technologijomis ir žiniomis atrodo realu. Negana to, jie turi aiškiai suvokiamą vertę vartotojui, o kažkas vertina ir priima sprendimą.
„Kuo didesnis šuolis inovacijos prasme, tuo didesnė atsiranda kita rizika, – kad nepavyks suvaldyti technologijų arba rinka nebus pasirengusi priimti. Jei naują produktą kurti mėgina verslas – šią riziką visos valstybės linkusios dalintis, nes supranta, kad vien pigesniu darbu toliau nenuvažiuosi. Įrodyti ateities negalima, todėl ir startuolius finansuojančio rizikos kapitalo, ir viešo sektoriaus tyrimų bei inovacijų agentūrų ekspertų atveju sprendimą – finansuoti ar ne – lemia pagrįstas pasitikėjimas. Tam ekspertai žiūri, kiek projekto paraiška atitinka formalius reikalavimus, kiek joje matyti, kad pareiškėjas kryptingai dirba, turi žinių, komandą ir jau yra kažko pasiekęs ar pateikia pasiekimų įrodymus“, – pasakojo MITA ekspertas.
Jis teigia, kad per dešimtmetį Lietuvos inovacijų ekosistema – projektų vykdytojai, agentūros, inovacijų tarpininkai – padarė didžiulį šuolį, tačiau tobulėti dar yra kur, nes likęs pasaulis nestovi vietoje.
Sėkmės istorija: GPS ieškiklis motociklams
Vienas iš sėkmingų pavyzdžių, pasinaudojusių „Iron Wolf Capital“ administruojamu fondu –motociklams ir kitoms transporto priemonėms GPS ieškiklius kurianti UAB „Monimoto“. Jos gaminamas prietaisas maitinamas paprastomis baterijomis, jo nereikia jungti laidais.
„Mūsų esminis privalumas – ilgas veikimas baterijomis. Kadangi mūsų prietaisas autonomiškas, jis „nesodina“ akumuliatorių ir gali veikti iki metų ar ilgiau su vienu baterijų komplektu“, – pasakojo Rolandas Dranseika, „Monimoto“ direktorius.
Anot pašnekovo, „Iron Wolf Capital“ – antra rizikos fondų investicija, nes pirmą kartą su fondais R. Dranseika susidūrė prieš šešerius metus.
„Investicija mums padėjo atidaryti daugiau rinkų ir suformuoti pardavimų bei marketingo padalinį. Susitelkėme ties Jungtine Karalyste ir Prancūzija, tapome PVM mokėtojais jose, dabar įsteigėme įmonę JAV, kuris leis betarpiškai dirbti su vietinėmis specializuotomis motociklų parduotuvėmis. Išbandėme įvairiausias pardavimų ir marketingo platformas. Galėjome atlikti daug eksperimentų, kas veikia, o kas – ne. Daug investuojame į verslo valdymo ERP sistemą, į naujų produktų išleidimą. Kuriame dvigubai mažesnių gabaritų siaurajuosčio radijo ryšio (angl. narrow band-IoT) tinkluose dirbsiantį ieškiklį, kuris leis išplėsti rinkas“, – vardino „Monimoto“ direktorius.
R. Dranseika vienu svarbiausiu fondo privalumu nurodo patyrusių žmonių kolektyvą, kurio negalėtum turėti pradiniame įmonės gyvavimo etape. Fondas taip pat leidžia investuoti į produktų plėtrą ir darbo kapitalą.
„Be fondo investicijos tai darytumėme keliais metais vėliau. Ypač džiaugiuosi fondo įsitraukimu ir dalyvavimu, nes požiūris iš šalies padeda padaryti mažiau klaidų ir greičiau judėti į priekį“, – įsitikinęs R. Dranseika.
Tarpusavio draudimo platforma
MITA organizuoja ir verslo akceleravimo programas bei misijas įvairiose šalyse, padeda Lietuvos įmonėms rasti partnerių vystyti inovatyvius verslus. Vienas iš tokių sėkmės pavyzdžių – „Ooniq“. T. Martūnas yra šio startuolio verslo angelas. „Ooniq“ yra viena iš draudimo technologijas vystančių bendrovių (angl. insurtech) pradininkių Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Įmonė prieš metus pradėjo veiklą Honkongo akceleratoriuje ir su MITA pagalba pritraukė 100.000 USD investiciją.
VERSLO TRIBŪNA
Įsivaizduokite akcijas, kurios veikia tarsi bilietas į kelionę: tam tikram laikui įlipate į bendrovės „traukinį“, mėgaujatės kelione, o pasibaigus terminui – bilietą grąžinate ir atgaunate pinigus. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimai, kurie įteisins būtent tokį instrumentą – išperkamąsias akcijas (angl. redeemable shares). Šio instrumento galimybes ir praktinį pritaikymą Lietuvoje apžvelgia Asta Šidlauskienė, Grant Thornton Baltic UAB Teisės skyriaus vadovė.
Finansų pasaulis transformuojasi neįtikėtinu greičiu – šiandien bankas iš esmės yra aukštųjų technologijų įmonė, teikianti finansines paslaugas su banko licencija, sako „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
Sparčiai augant skaitmeninėms grėsmėms ir jų sudėtingumui, vis daugiau organizacijų žvelgia į kibernetinį saugumą ne kaip į IT skyriaus atsakomybę, o kaip į verslo strategijos dalį. Be to, kiekvienais metais rinkoje atsiranda naujų sprendimų ir praktikų, o NIS2 direktyva ir kylanti saugumo kartelė verčia organizacijas periodiškai peržiūrėti savo procesus ir taikomus įrankius. Tai labai dinamiška aplinka, kurioje ilgalaikę verslo sėkmę lemia nuolatinis tobulėjimas, kryptingos investicijos ir reguliarus žinių atnaujinimas.
„Pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie negali sau leisti įsigyti tradicinio draudimo paslaugų dėl aukštų kainų, o draudimo bendrovės dažnai atsisako drausti tai, kas žmogui iš tiesų svarbu. Mes sukūrėme alternatyvą, kuri įgalina žmones ne tik sumažinti galimus nuostolius, bet ir padeda sustiprinti pasitikėjimą savo bendraminčiais“, – pasakojo Aleksandras Prochorovas, „Ooniq“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.
Tarpusavio draudimo platformos (angl. peer-to-peer insurance) veikimas paremtas dalijimosi ekonomikos principais. Platformos nariai buriasi į bendruomenes siekdami apsisaugoti nuo konkrečių nuostolių, patys priima sprendimus dėl nuostolių kompensavimo, panaudojant iš narių įnašų sudarytą fondą, o nuostoliams kompensuoti nepanaudotas lėšas susigrąžina.
Iššūkis tradicinėms draudimo bendrovėms
Anot A. Prochorovo, insurtech bendrovės yra pajėgios mesti rimtą iššūkį tradicinėms draudimo bendrovėms. Jų naudojamų technologinių sprendimų dėka mažėja draudimo paslaugos kaina, nes technologijos leidžia efektyviau valdyti draudimo riziką, o automatizuoti procesai apkarpo administracinius kaštus.
„Ooniq“ įkūrėjas teigia, kad būti pirmiems visada sunkiausia. Pagal klasikinę verslo sampratą „Ooniq“ kuria produktą, kuris tam tikra prasme galėtų būti lyginamas su draudimo paslaugomis. Visgi pabrėžtina, kad tai, ką kuria, yra taip inovatyvu, kad kol kas dar nėra lietuviškos sąvokos, apibūdinančios įmonės veiklos sritį. Būtent pasinaudoję fondo investicijomis, įmonė pirmiausia sukūrė draudimo sprendimą išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių naudotojams, kuris nuo tradicinio draudimo skiriasi kaip diena ir naktis.
„Jaučiame didėjantį Baltijos šalyse veikiančių rizikos kapitalo fondų susidomėjimą draudimo technologijomis. Visgi, partnerystė gali susiklostyti tik tuo atveju, jei potencialus investuotojas suvokia bazinius draudimo verslo principus. Lietuvoje dar nėra pastebimas insurtech bendrovių bumas, bet palaipsniui kuriasi vis daugiau inovatyvias paslaugas siūlančių draudimo srities startuolių, – pasakojo A. Prochorovas.
