Kaip atsiranda inovatyvūs verslai: rizika dalinasi ir verslas, ir valstybė

Publikuota: 2020-04-28
Rolandas Dranseika, UAB „Monimoto“ direktorius: „Ypač džiaugiuosi fondo įsitraukimu ir dalyvavimu, nes požiūris iš šalies padeda padaryti mažiau klaidų ir greičiau judėti į priekį.“
svg svg
Rolandas Dranseika, UAB „Monimoto“ direktorius: „Ypač džiaugiuosi fondo įsitraukimu ir dalyvavimu, nes požiūris iš šalies padeda padaryti mažiau klaidų ir greičiau judėti į priekį.“

Šiais laikais rasti verslo sričių, kurioms nebūtų aktualūs mokslinių tyrimų ar technologiniai plėtros pasiekimai – beveik neįmanoma. Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), norėdamos neatsilikti nuo konkurentų, turi stengtis labiau nei didžiosios. Tačiau koją gali pakišti riboti finansiniai ištekliai. MVĮ įmonėms, užsiimančiomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veikla, jau daugiau nei metai gelbsti rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“, padedantis gauti finansavimą naudojant ir viešojo, ir privataus sektoriaus lėšas.

Per 2019 m. rizikos kapitalo fondas išanalizavo daugiau kaip 450 įmonių paraiškų. Iš jų dialogas toliau buvo tęsiamas su 150 komandų, kol skaičius sumažėjo iki 20. Galiausiai buvo atrinktos 5 perspektyviausios ir investavimo strategiją atsitinkančios įmonės. 3 mln. Eur investicija įrodo, kad, kai jėgas suvienija skirtingus talentus turintys žmonės, laimėjimai gali būti didžiuliai – tiek verslo įmonėje, tiek valstybės mastu. Šiuo metu „Iron Wolf Capital“ portfelio komandą sudaro „Millo Appliances“, „Monimoto“, „Sprana“, „Pixevia“ ir „IFoptics“.

nuotrauka::2 left

Abipusė nauda

„Mūsų fondas yra pagalba ambicingoms komandos, kurių technologijos keis industrijas, procesus, vartotojų patirtį. Fondas apjungia inovatyvius verslus, mūsų fondo valdytojų patirtį bei į mus investuojančių šeimos biurų, verslininkų patirtį, kad šiame komandiniam bendradarbiavime įmonių plėtra būtų spartesnė ir ambicingesnė“, – teigė Tomas Martūnas, „Iron Wolf Capital“ partneris.

Anot pašnekovo, privatūs investuotojai į fondą be būsimos grąžos gauna ir kitų dalykų, pvz., plečia ryšių tinklą pasauliniu mastu, ugdosi kantrybę ir ilgalaikį mąstymą, globalų požiūrį, tiesiog jaučiasi gerai, kuomet gali pasidalinti savo įgytais kontaktais ar ryšiais.

Žvelgdamas į praeitį T. Martūnas primena, kad 2008 m., kai pasaulį krėtė ekonominė krizė, Lietuvoje gimė kol kas vienintelis lietuviškas vienaragis „Vinted“. Tokie verslai, kaip „Uber“, „AirBnB“ savo ankstyviesiems investuotojams uždirbo tūkstančius procentų grąžos, todėl jis tiki, kad technologiniai verslai, į kuriuos yra investuojama dabar, po 10 metų garsins Lietuvą. „Mes norime ir būsime to dalimi. Investavimas į inovatyvius verslus per fondą šiuo laikotarpiu – geras sprendimas“, – įsitikinęs T. Martūnas.

Į pagalbą – MITA ekspertai

Į verslus „Iron Wolf Capital“ investuoja vadovaudamasis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertiniu vertinimu, kuris padeda investicijas įvertinti iš mokslo inovacijų kampo. Ekspertinis vertinimas – tai naujų projektų, paraiškų vertinimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų, kuris atliekamas pagal visas procedūras.

„Esame itin patenkinti MITA ekspertinio vertinimo greičiu ir kokybe padedant priimti teisingus sprendimus dėl investicijų į inovatyvius verslus ir tolesnės plėtros“, – kalbėjo T. Martūnas.

nuotrauka::1 right

„Ekspertinis vertinimas yra neišvengiamas, jei norime pagal tam tikrus aiškius kriterijus skaidriai ir nešališkai, pasitelkę geriausius protus ir patirtį atsirinkti, ką verta finansuoti, iš ko visi – verslas, vartotojai, valstybė – gautume didžiausią grąžą. Eksperto darbas pirmiausiai susijęs su tam tikru neapibrėžtumu, rizika ir pasitikėjimu. Pasitikėjimas nėra mūsų jaunos visuomenės stipriausia vieta, tačiau neturime kito kelio, tik pasitikėti ir nuolat gerinti – procesų kokybę, institucijų darbuotojų kompetenciją ir skaidrumą“, – teigė Andrius Plečkaitis, Europos Komisijos, MITA ekspertas.

Teisingai įvertinti riziką

Itin didelę profesinę patirtį turintis A. Plečkaitis įsitikinęs, kad procesas yra susijęs su rizika. Anot jo, tam tikra rizika atsiranda visada, kai kas nors bando sukurti ką nors naujo, pvz., sistemą ar įrenginį, kurių dar nėra, bet kuriuos sukurti esamomis technologijomis ir žiniomis atrodo realu. Negana to, jie turi aiškiai suvokiamą vertę vartotojui, o kažkas vertina ir priima sprendimą.

„Kuo didesnis šuolis inovacijos prasme, tuo didesnė atsiranda kita rizika, – kad nepavyks suvaldyti technologijų arba rinka nebus pasirengusi priimti. Jei naują produktą kurti mėgina verslas – šią riziką visos valstybės linkusios dalintis, nes supranta, kad vien pigesniu darbu toliau nenuvažiuosi. Įrodyti ateities negalima, todėl ir startuolius finansuojančio rizikos kapitalo, ir viešo sektoriaus tyrimų bei inovacijų agentūrų ekspertų atveju sprendimą – finansuoti ar ne – lemia pagrįstas pasitikėjimas. Tam ekspertai žiūri, kiek projekto paraiška atitinka formalius reikalavimus, kiek joje matyti, kad pareiškėjas kryptingai dirba, turi žinių, komandą ir jau yra kažko pasiekęs ar pateikia pasiekimų įrodymus“, – pasakojo MITA ekspertas.

Jis teigia, kad per dešimtmetį Lietuvos inovacijų ekosistema – projektų vykdytojai, agentūros, inovacijų tarpininkai – padarė didžiulį šuolį, tačiau tobulėti dar yra kur, nes likęs pasaulis nestovi vietoje.

Sėkmės istorija: GPS ieškiklis motociklams

Vienas iš sėkmingų pavyzdžių, pasinaudojusių „Iron Wolf Capital“ administruojamu fondu –motociklams ir kitoms transporto priemonėms GPS ieškiklius kurianti UAB „Monimoto“. Jos gaminamas prietaisas maitinamas paprastomis baterijomis, jo nereikia jungti laidais.

„Mūsų esminis privalumas – ilgas veikimas baterijomis. Kadangi mūsų prietaisas autonomiškas, jis „nesodina“ akumuliatorių ir gali veikti iki metų ar ilgiau su vienu baterijų komplektu“, – pasakojo Rolandas Dranseika, „Monimoto“ direktorius.

Anot pašnekovo, „Iron Wolf Capital“ – antra rizikos fondų investicija, nes pirmą kartą su fondais R. Dranseika susidūrė prieš šešerius metus.

„Investicija mums padėjo atidaryti daugiau rinkų ir suformuoti pardavimų bei marketingo padalinį. Susitelkėme ties Jungtine Karalyste ir Prancūzija, tapome PVM mokėtojais jose, dabar įsteigėme įmonę JAV, kuris leis betarpiškai dirbti su vietinėmis specializuotomis motociklų parduotuvėmis. Išbandėme įvairiausias pardavimų ir marketingo platformas. Galėjome atlikti daug eksperimentų, kas veikia, o kas – ne. Daug investuojame į verslo valdymo ERP sistemą, į naujų produktų išleidimą. Kuriame dvigubai mažesnių gabaritų siaurajuosčio radijo ryšio (angl. narrow band-IoT) tinkluose dirbsiantį ieškiklį, kuris leis išplėsti rinkas“, – vardino „Monimoto“ direktorius.

R. Dranseika vienu svarbiausiu fondo privalumu nurodo patyrusių žmonių kolektyvą, kurio negalėtum turėti pradiniame įmonės gyvavimo etape. Fondas taip pat leidžia investuoti į produktų plėtrą ir darbo kapitalą.

„Be fondo investicijos tai darytumėme keliais metais vėliau. Ypač džiaugiuosi fondo įsitraukimu ir dalyvavimu, nes požiūris iš šalies padeda padaryti mažiau klaidų ir greičiau judėti į priekį“, – įsitikinęs R. Dranseika.

Tarpusavio draudimo platforma

MITA organizuoja ir verslo akceleravimo programas bei misijas įvairiose šalyse, padeda  Lietuvos įmonėms rasti partnerių vystyti inovatyvius verslus. Vienas iš tokių sėkmės pavyzdžių – „Ooniq“. T. Martūnas yra šio startuolio verslo angelas. „Ooniq“ yra viena iš draudimo technologijas vystančių bendrovių (angl. insurtech) pradininkių Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Įmonė prieš metus pradėjo veiklą Honkongo akceleratoriuje ir su MITA pagalba pritraukė 100.000 USD investiciją.

nuotrauka::3 right

„Pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie negali sau leisti įsigyti tradicinio draudimo paslaugų dėl aukštų kainų, o draudimo bendrovės dažnai atsisako drausti tai, kas žmogui iš tiesų svarbu. Mes sukūrėme alternatyvą, kuri įgalina žmones ne tik sumažinti galimus nuostolius, bet ir padeda sustiprinti pasitikėjimą savo bendraminčiais“, – pasakojo Aleksandras Prochorovas, „Ooniq“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

Tarpusavio draudimo platformos (angl. peer-to-peer insurance) veikimas paremtas dalijimosi ekonomikos principais. Platformos nariai buriasi į bendruomenes siekdami apsisaugoti nuo konkrečių nuostolių, patys priima sprendimus dėl nuostolių kompensavimo, panaudojant iš narių įnašų sudarytą fondą, o nuostoliams kompensuoti nepanaudotas lėšas susigrąžina.

Iššūkis tradicinėms draudimo bendrovėms

Anot A. Prochorovo, insurtech bendrovės yra pajėgios mesti rimtą iššūkį tradicinėms draudimo bendrovėms. Jų naudojamų technologinių sprendimų dėka mažėja draudimo paslaugos kaina, nes technologijos leidžia efektyviau valdyti draudimo riziką, o automatizuoti procesai apkarpo administracinius kaštus.

„Ooniq“ įkūrėjas teigia, kad būti pirmiems visada sunkiausia. Pagal klasikinę verslo sampratą „Ooniq“ kuria produktą, kuris tam tikra prasme galėtų būti lyginamas su draudimo paslaugomis. Visgi pabrėžtina, kad tai, ką kuria, yra taip inovatyvu, kad kol kas dar nėra lietuviškos sąvokos, apibūdinančios įmonės veiklos sritį. Būtent pasinaudoję fondo investicijomis, įmonė pirmiausia sukūrė draudimo sprendimą išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių naudotojams, kuris nuo tradicinio draudimo skiriasi kaip diena ir naktis.

„Jaučiame didėjantį Baltijos šalyse veikiančių rizikos kapitalo fondų susidomėjimą draudimo technologijomis. Visgi, partnerystė gali susiklostyti tik tuo atveju, jei potencialus investuotojas suvokia bazinius draudimo verslo principus. Lietuvoje dar nėra pastebimas insurtech bendrovių bumas, bet palaipsniui kuriasi vis daugiau inovatyvias paslaugas siūlančių draudimo srities startuolių, – pasakojo A. Prochorovas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ondato“ pritraukė 2 mln. USD investiciją ir kelia būstinę į Londoną 4

Lietuvos tapatybės patvirtinimo startuolis „Ondato“ paskutinę metų dieną skelbia pritraukęs per 2 mln. USD...

Technologijos
2020.12.31
„Telecentro“ planai po „Mezon“ pardavimo 2

Po „Mezon“ pardavimo „Telecentras“ toliau vystys savo kertinę funkciją – TV ir radijo programų siuntimą į...

Technologijos
2020.12.31
„Bitė“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį 10

„Bitė Lietuva“ užbaigė „Mezon“ įsigijimo sandorį. Rinkai jis svarbus, nes traukiasi valstybinis žaidėjas,...

Technologijos
2020.12.30
Startuolių ekosistema: šiemet mažiau investicijų, bet didesnės pajamos ir atlyginimai Premium

2020-ieji buvo sudėtingi, tačiau startuoliai, regis, atsilaikė, ekosistema ir jos pajamos augo. Tiesa, fondų...

Technologijos
2020.12.30
Nuo e. laiškais platinamo viruso Lietuvoje nukentėjo valdžios įstaigos

Nuo elektroniniais laiškais platinto viruso nukentėjo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir dar...

Technologijos
2020.12.30
„Telia“ sudarė stambų sandorį su PZU grupe, teiks IT paslaugas 4 bendrovėms 2

„Telia Lietuva“ paskutinėmis gruodžio dienomis sukirto rankomis su Baltijos šalyse veikiančiomis PZU grupės...

Technologijos
2020.12.29
Investicijomis šiemet pasistiprinęs startuolis „GoRamp“ šoka į užsienio rinkas Premium

Dvi rizikos kapitalo investicijas šiemet pritraukęs transporto užsakymų valdymo startuolis „GoRamp“...

Logistika
2020.12.28
Technologijų sektoriaus 2020-ieji: sunkūs, bet visgi pokyčiai Premium

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus dalyviai išskiria du svarbiausius šių metų aspektus:...

Technologijos
2020.12.27
Ryšių kainos: Lietuva išlieka tarp pigiausių ES šalių 10

Nors lietuviai neretai skundžiasi, kad telekomunikacijų paslaugų kainos šalyje vis auga, Europos statistikos...

Technologijos
2020.12.24
Valstybė kitąmet MTEP skirs per 460 mln. Eur, verslas pridės dar bent 160  Premium

Kitąmet tiek valstybė, tiek verslas žada didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą...

Technologijos
2020.12.24
Nuo kitos savaitės Lietuva priims e. rezidentus – sprendžiama dėl rinkliavos dydžio

Nuo sausio įsigaliojant teisei užsieniečiams gauti elektroninio rezidento statusą, leisiantį jiems Lietuvoje...

Technologijos
2020.12.23
Lietuvoje kuriasi dar dvi Baltarusijos įmonės

Lietuvoje gruodį įsikūrė dar dvi Baltarusijos įmonės – optikos sprendimų bendrovė „EssentOptics“ bei žaidimų...

Technologijos
2020.12.23
Kauniečių startuolis „Eneba“ pritraukė 8 mln. USD investiciją Premium 2

Kaune įsikūręs žaidimų prekybos startuolis „Eneba“ (UAB „Helis play“) per antrąjį investicijų pritraukimo...

Technologijos
2020.12.23
„Cgates“ antrą kartą siekia įsigyti „Splius“ 1

Antra pagal dydį Lietuvoje išmanios televizijos ir šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėja „Cgates“ tęsia...

Technologijos
2020.12.22
Medikams „Bitė“ ryšio paslaugas ir vėl teiks nemokamai, padėti medikams gali kiekvienas Verslo tribūna

Už žmonių gyvybes kasdien kovojantiems medikams asmeniškai „Bitė Lietuva“ ir vėl dovanoja 3 mėnesius ryšio...

Išmani Lietuva
2020.12.22
„Bitės“ vadovas žada palydovinės TV paslaugas, neslepia skepsio dėl 5G Premium 17

Pranas Kuisys, šiais metais technologijų sektoriaus lyderės titulą iškovojusios UAB „Bitė Lietuva“ vadovas,...

Technologijos
2020.12.21
Lietuvių žaidimas „Skrydis per Atlantą“ – tarp WSA nugalėtojų

Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus komandos sukurtas edukacinis...

Technologijos
2020.12.21
Į Vilnių ateina „Stanhope Financial“ – „Siemens“ įkūrėjo anūko startuolis 2

Vilniuje biurą atidaro finansinių technologijų startuolis „Stanhope Financial“. Tarp jo akcininkų – vokiečių...

Technologijos
2020.12.21
„Vinted“ plėtra: kitąmet – dar 600 darbuotojų Premium 10

Didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ kitąmet planuoja...

Technologijos
2020.12.21
Antrus metus iš eilės geriausiu darbdaviu Baltijos šalyse pripažinta „Bitė Lietuva” Verslo tribūna 2

Bendrovė „Bitė Lietuva“ šiemet jau antrus metus iš eilės pelnė geriausio darbdavio titulą tarptautiniame...

Išmani Lietuva
2020.12.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus