Startuoliai dar niekada neaugo taip greitai

DI, regis, startuolių pasaulį keičia iš esmės, ir ne tik dėl rizikos kapitalo investuotojams keliamo FOMO (angl. Fear of Missing out – baimė praleisti ką nors svarbaus) ir pasakiškų ilgalaikio augimo projekcijų, kurios lemia įspūdingus investicinius raundus bei įverčius.

Vienas šio pokyčio efektų yra smarkiai išaugęs kompanijų efektyvumas ir galimybės daug greičiau testuoti produktus pačiose pirminėse įmonės vystymosi stadijose.

Štai vienas garsiausių Silicio slėnio startuolių akceleratorių „Y Combinator“ (YC), padėjęs išauginti tokias kompanijas kaip „Airbnb“ ar „Stripe“, pastebi tendenciją – pastarosios jų akceleratoriaus grupės (angl. batch) startuolių pajamos auga greičiau nei bet kurios kitos grupės iki tol.

Garry Tanas, YC vadovas, CNBC televizijai sakė, kad per pastaruosius 9 mėnesius viena iš akceleratoriaus startuolių kohortų kas savaitę auga vidutiniškai po 10%.

„Tai nėra tik pirma ar antra geriausia kompanija – visa grupė auga tokiu greičiu, – sako G. Tanas. – To ankstyvos stadijos rizikos kapitalo srityje niekada nebuvo.“

Pasak jo, visa tai – dėl sparčios DI pažangos. Ji leidžia programuotojams automatizuoti dalį labiau pasikartojančių, monotoniškų kodo rašymo darbų. Pasak YC vadovo, kai kuriais atvejais DI gali nuo pradžios iki pabaigos sukurti visą programėlę.

„Visa tai gali skambėti kiek bauginamai, bet, kita vertus, startuolių įkūrėjams tai reiškia, kad jiems nebereikia 50 ar 100 inžinierių komandos, – sako G. Tanas. Pasak jo, kai kurios kompanijos sugeba pasiekti 10 mln. USD pajamas neturėdamos net 10 žmonių. – Nebereikia pritraukti tiek daug investicijų. Kapitalo užtenka daug ilgiau.“

Modelis keičiasi

Pagal senąjį Silicio slėnyje gimusį ir būtent ten ypač gajų verslo modelį, technologijų startuoliams reikia pritraukti dideles investicijas iš rizikos kapitalistų ir plėstis kaip įmanoma greičiau – auginti pajamas, darbuotojų skaičių, vykdyti geografinę plėtrą. 

Visgi 2022 m., sparčiai pakilus palūkanoms, šis verslo modelis patyrė smūgį – pritrenkiamu greičiu, kurį lydėjo ir įspūdingi nuostoliai, besiplėtusios kompanijos sugėrė skaudžius įverčių sumažėjimus, o plėtros bet kokia kaina mantrą pradėjo keisti efektyvumas.

Tų pačių metų pabaigoje technologijų bendrovė „OpenAI“ išleido generatyvinio DI pokalbių robotą „ChatGPT“ ir taip staiga pradėjo diskusijas apie šios technologijos potencialą transformuoti ištisus ekonomikos sektorius.

Praėjus pustrečių metų nuo šio įvykio, bent jau startuolių pasaulyje pradedama matyti aiški įtaka – bendrovės giriasi su mažomis komandomis pasiekiančios įspūdingų rezultatų.

„The New York Times“ išskiria bent kelis pavyzdžius: programavimui skirtas programėles kurianti „Anysphere“ vos po 2 metų veiklos pasiekė 100 mln. USD metinių pasikartojančių pajamų (angl. annual recurring revenue) vos su 20 žmonių komanda. DI balso bendrovė „ElevenLabs“ panašų rodiklį pasiekė su vos 50 darbuotojų.

Štai Samas Altmanas, „OpenAI“ vadovas, anksčiau buvo sakęs, kad ateityje gali būti 1 mlrd. USD vertės kompanijų, kuriose dirba vos vienas žmogus.

Nors lietuviška startuolių ekosistema niekada negarsėjo „auk bet kokia kaina“ mentalitetu, kuris prilygtų Silicio slėniui, pokyčiai matomi ir čia. Jonė Vaitulevičiūtė, rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovės „Firstpick“ vadovė, sako, kad panaši tendencija ypač pasimatė pastarąjį pusmetį.

„Beveik visos mūsų potencialios investicijos yra susijusios su DI, – VŽ sako J. Vaitulevičiūtė. – Tai nebūtinai yra gryni įrankiai, bet remiamasi dabar egzistuojančiais DI sprendimais, ar tai būtų iš „OpenAI“, „Google“ ar pan. Dėl jų produktus galima vystyti greičiau.“

Pasak jos, dabar dažnai vartojamas terminas PMF or die – jį negrabiai į lietuvių kalbą būtų galima išversti kaip „rask savo produktui vietą rinkoje arba mirk“.

„Tai reiškia pabandyti rasti savo produkto vietą rinkoje, norimus klientus rasti per mėnesį ar daugiausia du, pažiūrėti, ar kas nors už tą produktą moka, ir jeigu ne, vadinasi, reikia koreguoti verslo modelį, daryti kitą produktą“, – sako J. Vaitulevičiūtė. Ji teigia, kad šie procesai dabar vyksta nepalyginti greičiau nei prieš keletą metų.

Reikia žmogaus

Pagrindinis būdas, kaip DI padeda startuoliams produktus kurti ir augti dar greičiau kaip įmanoma mažesnėmis sąnaudomis, yra dalies programinio kodo rašymo automatizavimas. 

Kai kurie ekspertai kaip į to pavyzdį duria ir į „DeepSeek“ – Kinijos startuolį, kuris teigė sukūręs panašaus lygio DI modelį, kokius siūlo „OpenAI“, „Meta“ ar kiti JAV technologijų milžinai, tačiau už santykinai labai mažą kainą.

Pasak J. Vaitulevičiūtės, tam tikras platformas ar netgi primityvius software-as-a-service (SaaS) įrankius per kai kurias DI platformas galima sukurti netgi be didelių programavimo žinių.

Randasi ir įvairių DI įrankių, skirtų interneto puslapiams kurti. Vieną tokių įrankių praėjusį mėnesį pasiūlė ir lietuvių technologijų įmonė „Hostinger“. Susikurti svetainę beveik neturint programavimo įgūdžių ir naudojant DI taip pat leidžia tokios bendrovės kaip „Wix“ ar „Shopify“.

„Firstpick“ vadovė sako mananti, kad, pasitelkiant įvairius DI programavimo įrankius, startuoliams iki produkto testavimo stadijos reikia daug mažiau išteklių.

„Įkūrėjai gali iš savų pinigų šalia viso etato darbo patestuoti, ar idėja veikia“, – sako ji.

Rokas Jurkėnas, IT paslaugų bendrovės „Idea Link“, vystančios DI asistentą pardavimų komandoms, vadovas, sako, kad programuotojai iš tiesų dabar gali labai greitai sukurti kokybiškus produktus, nes DI reikšmingai paspartina jų darbą.

„Bet dabar sklaido mitas, kad su DI galiu bet kokią programinę įrangą sukurti per kelias minutes, viskas yra labai paprasta, tačiau mes dar toje stadijoje nesame, – VŽ sako R. Jurkėnas. – Jeigu nori programuoti, dar turi būti programuotojas. Tau tai gali padėti sukurti minimalų produktą, bet kad tai būtų rimta sistema, reikia back-end ir kitų programavimo žinių.“

„DI išvestys bus geros tada, kai žmogus, kuris tą DI valdo, jas įvertina ir patvirtina. Jeigu to nėra, DI sprendimai gali būti labai neoptimalūs, atverti saugumo, duomenų bazių architektūros problemų ir bei begalę kitų dalykų, kurie gali trukdyti produkto skalei“, – priduria jis.

Konkurencija auga

„DI valgo rizikos kapitalą“, – tokia įžvalga ketvirtojo 2024 m. ketvirčio apžvalgoje dalinosi analitikos bendrovė „CB Insights“.

Jos surinkti duomenys rodo, kad 2024 m. net 37% visų rizikos kapitalo investicijų teko DI startuoliams. Nors liūto dalį jų pasiima didieji žaidėjai, tokie kaip „OpenAI“, Elono Musko „xAI“, „Anthropic“ ar kiti, tendencijos rodo, kad tai visgi nėra prieaugis, kurį sugeneruoja tik keli milžiniški sandoriai. Štai pati DI tenkančių sandorių proporcija išaugo nuo vos 6% 2015 m. iki 17% pernai.

Tiesa, tai – tik DI infrastruktūros ar kalbos modelių pagrindu DI produktus kuriantys startuoliai, o žvelgiant iš šono gali pasirodyti, kad dabar beveik visi startuoliai apskritai vienaip ar kitaip yra DI.

Štai YC vadovas G. Tanas sako, kad kone 80% akceleratoriui prisistatančių startuolių „stovi ant DI“, išskyrus keletą bendrovių, kurios dirba su, pavyzdžiui, robotika ar puslaidininkiais.

J. Vaitulevičiūtė iš „Firstpick“ teigia, kad startuolių su silpnu DI elementu yra likę vienetai. Kai kuriais atvejais šis elementas gali būti tinkamai neiškomunikuotas, be to, startuoliai labai skiriasi pagal savo DI panaudojimo stiprumą ir lygį.

„Manau, kad tai yra teisinga, nes tai yra technologija, kurią reikia panaudoti tiek efektyvumui, tiek produkto tobulinimui, – svarsto pašnekovė. – Jei kas nors ateina be jokio DI, tikrai kyla klausimas, kodėl taip yra, ir ar tai tikrai bus geriausias produktas savo srityje.“

Pasak jos, DI nulemti pokyčiai tarp ankstyvosios stadijos startuolių keičia ir investavimo strategijas – talentingų komandų tenka ieškoti dar anksčiau.

„Tai yra visiškai nuo nulio, pre-product (prieš produktą – VŽ) kartais tai gali būti ir stadija prieš idėją, įvairūs savaitgaliniai hakatonai, kuriuose žmonės kuria. Ten mes galbūt pamatome, kad yra galimybė. Apibendrindama sakyčiau, kad paieška dabar turi būti labai, labai ankstyva“, – sako „Firstpick“ vadovė.

Nors produktą sukurti ir testuoti dabar yra lengviau, nei buvo prieš penkerius metus, yra ir kitas lazdos galas – auganti konkurencija.

„Jeigu matome, kad kas nors daroma mūsų regione, labai tikėtina, kad Europoje ar JAV jau yra nemažai finansuotų panašių startuolių. Dėl to konkurencija mūsų startuoliams išėjus į pasaulinę rinką, sakyčiau, šiuo metu yra gana intensyvi“, – sako J. Vaitulevičiūtė.