Svorio metimo pinklės: paskui „Ozempic“ bumą pasileido ir sukčiai

Danijos vaistų gamybos kompanija „Novo Nordisk“ pirmoji rinkai pasiūlė semagliutido – natūralaus hormono GLP-1 veikimą imituojantį medicininį preparatą Ozempic“, skirtą antrojo tipo diabetui gydyti. Šie vaistai reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, taip pat veikia virškinimo sistemą ir metabolizmą.  

Pastebėję poveikį svorio kritimui, „Novo Nordisk“ sukūrė dar vieną vaistą pavadinimu „Wegovy“, skirtą 30 ir didesnį kūno masės indeksą (KMI) turinčių pacientų nutukimui gydyti. Tada atsirado konkurentų, kaip kad JAV farmacijos bendrovė „Eli Lilly“ susintetinusi „Zepbound“ ar „Viking Therapeutics“. 

O dabar jau turime situaciją, kuomet svorį mažinančius vaistus „Wegovy“ ir „Zepbound“ vartoja milijonai žmonių visame pasaulyje ir panašu, kad paklausa nesiruošia mažėti. 

Reaguodami į šį poreikį gamintojai toliau plečia savo pajėgumus, pavyzdžiui, „Eli Lilly“ pranešė apie 3 mlrd. USD investicijas į naują gamyklą Viskonsine, nuo nutukimo kenčiančios visuomenės paklausos jie negeba patenkinti, rašo CNBC.

Fišingo afera

Sergančiųjų paklausą dar labiau padidina norintieji sulieknėti dėl grožio. Bėda ta, kad dėl galimų rizikų sveikatai, „Ozempic“ ir į jį panašūs licencijuoti preparatai yra receptiniai vaistai ir jų vartojimas turi būti griežtai prižiūrimas gydytojų. 

Ką tai reiškia rinkai? Ogi sulieknėti norintys ieško svorio mažinimo vaistų juodojoje rinkoje, kur stumdomi ne tik originalūs preparatai, bet ir netikros alternatyvos. O, esant tokiai didelei paklausai, pradeda veikti ir kibernetiniai sukčiai, rašo CNBC.

„Sukčiai naudojasi žmonių emocijomis ir norais, o dabar juk visi nori numesti svorio, – sako Erikas Feinbergas, „Coalition for a Safer Web“ turinio moderavimo viceprezidentas. – Tai puiki auditorija, kurią galima išnaudoti psichologiškai ir emociškai.“

Kibernetinio saugumo bendrovė „McAfee“ praneša, kad jos grėsmių tyrimų komanda stebi per metus beveik dvigubai išaugusį kenkėjiškų svetainių, apgaulingų el. laiškų ir žinučių, socialinių tinklų įrašų bei netikrų pasiūlymų internetinėse parduotuvėse.

Kalbant skaičiais, nuo sausio iki balandžio „McAfee“ tyrėjai aptiko 449 rizikingus svetainių URL adresus ir 176.871 fišingo bandymų, susijusią su „Ozempic“ ar kitais semagliutido produktais. Iki rugpjūčio šių atvejų skaičius peržengė 367.000 ribą.

Pasimovę ant šių klaidinančių skelbimų, patirsite piniginių nuostolių, kadangi taip savo norimos prekės ir nesulauksite. 

Vienas iš dažniausiai naudojamų triukų, kurį atskleidė „Digital Citizens Alliance“ tyrimas, buvo melagingi teiginiai neva vaistai keliaudami iš užsienio užstrigo muitinėje. Kad siunta būtų „išslaisvinta“ reikalingas papildomas 300-500 USD mokestis. 

Kaip pasakojo Tomas Galvinas, „Digital Citizens Alliance“ vykdomasis direktorius, sukčiai netgi pateikdavo suklastotą siuntimo numerį, pagal kurį atrodydavo, kad siuntinys tikrai egzistuoja. Taip „Digital Citizens Alliance“ išleido daugiau nei 3.000 USD bandydami įsigyti GLP-1 vaistų, tačiau taip nieko ir negavo. 

Mirtini „vaistai“

Šiandien, kai pagrindinės grožio tendencijos diktuojamos socialinėje platformoje „TikTok“, priklausančiai Kinijos bendrovei „ByteDance“, čia daugiausia veikia ir aferistai. 

Pasak „Digital Citizens Alliance“ ataskaitos, sukčiai aktyviai kuria čia įvairias paskyras ir siūlo mėnesio dozę parduoti už 200–400 USD, kas yra gerokai žemiau rinkos kainos. O apmokėjimus priima per finansinių technologijų platformas „Zelle“, „Venmo“ ir „PayPal“, kad mažiau kristų į akis bankinėms institucijoms.

Tačiau viskas gali baigtis ir blogiau, kadangi sukčiai užkūrė ir alternatyvių „vaistų“ fabrikėlį ir nesibodi juos pristatinėti kaip originalius „Ozempic“. Tokie produktai gali būti neveiksmingi, sukelti šalutinį poveikį ar būti pavojingi gyvybei dėl netinkamos sudėties ar dozavimo.

Kaip CNBC nurodė „Novo Nordisk “, iki lapkričio vidurio būta apie 14 mirčių ir 144 hospitalizuotų asmenų, kurie vartojo juodojoje rinkoje įsigytą modifikuotą semagliutidą – veikliąją medžiagą, esančią „Ozempic“ ir „Wegovy“ sudėtyje. 

Rugpjūtį žurnale „JAMA Network Open“ buvo paskelbti tarptautinės mokslininkų grupės tyrimo rezultatai. Šis tyrimas parodė, kad iš 317 semagliutido preparatų pardavimo vietų daugiau nei 42% buvo nelegalios – jos veikė be galiojančios licencijos, pardavinėjo vaistus be receptų ir siuntė neregistruotus bei padirbtus produktus. Iš šešių atliktų pirkimų tik trys buvo pristatyti.

Sunkiai suvaldomos platybės

Kaip rašo „Business Insider“, reguliavimo institucijos susiduria su sunkumais kontroliuojant tokių produktų prekybą internete. Dauguma nelegalių produktų parduodami per trečiųjų šalių svetaines, dažnai veikiančias už pagrindinių jurisdikcijų ribų, todėl juos sudėtinga uždrausti.

Ekspertai pataria vartotojams būti atsargiems ir pirkti tik patvirtintus vaistus iš licencijuotų tiekėjų ar vaistinių. Svarbu konsultuotis su gydytojais prieš pradedant bet kokį gydymą.

Kaip skelbia „McAfee“, pirmoji taisyklė, kuria turėtų vadovautis vartotojai, niekada nepirkti šių vaistų be recepto. 

Jei kartais nežinote, ar produktas receptinis, visada raudona vėliavėle turėtų tapti pernelyg maža kaina. Antakį pakelti turėtų ir tai, jei ypatingas pasiūlymas pasiekė jus, joms jo net neieškojus – gavote laišką, nors nieko neprenumeravote, iššoko staiga keistas reklamos skydelis, sulaukėte ypatingo skambučio ir t. t.

Būkite ypač atsargūs, jei svetainėje nepateikiama jokių įprastų įspėjimų dėl šalutinio poveikio, galimų neigiamų reakcijų ar informacijos apie tai, kaip reikėtų naudoti produktą.

Taip pat geras lakmuso popierėlis – mokėjimo būdai. Sukčiai dažniausiai renkasi sunkiau atsekamas kriptovaliutas arba gali prašyti įsigyti per internetinius bankus dovanų korteles, kuriomis vėliau neva galėsite atsiskaityti už produktus. Kartais gali pasiūlyti ir parinktį mokėti kortelėmis, kas atrodo tikra, tačiau bandant šia funkcija metamas klaidos pranešimas taip priverčiant atsiskaityti kitais būdais.