„Bitė“ prie 5G ryšio lipina pliusą

„Bitė“ tikisi, kad strateginė sutartis su „Nokia“ garantuos ne tik spartesnį 5G, bet ir didesnį saugumą

„Bitės“ ir „Nokios“ atstovai Suomijoje. Bendrovės nuotr.

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovybė prieš porą dienų lankėsi Suomijoje, netoli Helsinkio esančiame Espo mieste, kuriame yra pagrindinė suomių telekomunikacijų įrangos tiekėjos „Nokia“ būstinė.

Čia „Bitės“ ir „Nokios“ atstovai padėjo parašus ant strateginio susitarimo, pagal kurį į lietuvių operatoriaus tinklo kritinę dalį jau kitais metais ateis „Nokia“ įranga.

Taip „Bitė“ diversifikuoja savo ryšio įrangos tiekėjų pasirinkimą tiek, kiek dabar tai realiai yra įmanoma, kadangi pasirinkimai telekomunikacijų įrangos segmente faktiškai yra du, t.y. jau minėta „Nokia“ ir švedų „Ericsson“, su kuria sutartis buvo pasirašyta 2022 m. pavasarį – tuomet „Bitė“ teigė, kad tai yra didžiausia tinklų atnaujinimo sutartis jos istorijoje.

Strateginė partnerystė su „Nokia“, kaip aiškina „Bitė“, padės klientams pasiūlyti savarankišką (angl. standalone) 5G+ internetą – tai reiškia, kad 5G veiks visiškai nepriklausomai nuo ankstesnės kartos 4G tinklo, atsisiuntimo sparta išaugs iki 1 GB/s, o vėlinimai (angl. latency) sutrumpės vos iki 10 milisekundžių.

„5G+ yra tarsi tas tikrasis 5G, pagal interneto greitį ir itin mažą vėlinimą“, – žurnalistams Helsinkyje sakė Erezas Sverdlovas, „Nokia“ viceprezidentas ir Europos rinkos ekspertas debesų ir tinklų paslaugų srityje.

Tikslios sutarties sumos šalys neatskleidžia. Gintas Butėnas, „Bitės Lietuvos“ vadovas, teigė, kad tai – komercinė paslaptis, tačiau užsimena, kad sutartis yra „daugiamilijoninė“.

„Tai ilgalaikis susitarimas, tokiais atvejais mes tikimės, kad įranga, kurią diegsime, veiks 5–7 m.“, – sakė G. Butėnas.

Pilnai savarankišką 5G+ tinklą klientams „Bitė“ ketina pasiūlyti 2025 m., šiuo metu ji diegia du rezervinius mobiliojo 5G+ tinklo sprendimus Vilniuje ir Kaune esančiuose duomenų centruose.

Strategija – pasiteisino?

„Bitė“ 5G internetą įjungė prieš daugiau nei dvejus metus, nuo to laiko, kaip nurodė G. Butėnas, 5G tinklu perduodama apie 30% duomenų, kurie bendrai perduodami „Bitės“ tinkle.

Pasak jo, tai yra daug greitesnė naujos kartos ryšio adaptacija, nei buvo su 4G, tačiau čia verta pastebėti, kad 5G diegiant Lietuvoje buvo susidurta su nestandartinėmis kliūtimis dėl ginčų su Rusija, o daugiau laiko nei įprastai 5G diegimui pasiruošti turėję operatoriai kone nuo pat starto galėjo naujos kartos ryšiu padengti nemažą dalį Lietuvos teritorijos.

G. Butėnas teigė, kad „Bitė“ iš produkto pusės pasirinko teisingą strategiją – 5G taikymo pradžioje susitelkti į namų interneto paslaugas, nes kompanijai yra itin sudėtinga konkuruoti su dominuojančią padėtį šviesolaidinio interneto segmente užimančia „Telia“.

Sutarties pasirašymas. „Nokia“ ir „Bitės“ nuotr.

„Jei paklaustumėte kliento, ar jis mato skirtumą tarp „Bitės“ 5G namų interneto ir šviesolaidžio, jis sakytų, kad skirtumo nėra, – teigė G. Butėnas. – Koncentravomės į namų internetą, panaudojant aukštesnesnio diapazono 5G dažnius. Tai, manau, buvo sėkmingas sprendimas, esame patenkinti klientų srautu ir kokybe, kurią jie gauna.“

Tobulėjant ryšio kartai telekomunikacijų bendrovėms rinkodaroje gana įprasta prie ryšio kartos „prilipinti“ pliusą, taip atspindint progresą, vystant vieną ar kitą ryšio kartą. Prie 5G pliusą „Bitė“ prisideda su „Nokia“ – kaip aiškino Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas, „Nokia“ sprendimai bendrovei tinka puikiai.

„Nokios“ sprendimai pagrindiniam tinklui yra labai kompaktiški, įranga maža, elektros suvartoja nedaug, todėl jie yra labai tinkami mažesniems operatoriams tokiose šalyse kaip Lietuva ar Latvija, – vardijo M. Rauba. – Mūsų mastas nėra kaip JAV ar Vokietijoje. Turėdami du pirmaujančius 5G ir, ateityje 6G, tiekėjus surinkome geriausius iš geriausių.“

Gana toli

5G iki šios ryšio kartos paleidimo buvo matoma kaip itin naudinga technologija tradicinei pramonei, didele sparta ir labai mažais ryšio vėlavimais įgalindama įvairias autonomines sistemas ar, pavyzdžiui, savavaldes transporto priemones ar daiktų internetą.

Pavyzdžiui, kai 2022 m. pabaigoje „Telia“ išjungė 3G internetą ir jam naudotus dažnius perdavė 5G, bendrovė tai vadino „masinio daiktų interneto aušra“.

5G+ yra tarsi tas tikrasis 5G, pagal interneto greitį ir itin mažą vėlinimą, – Erezas Sverdlovas, „Nokia“ viceprezidentas.

Visgi mūsų regione šis proveržis dar nėra įvykęs. G. Butėnas aiškino, kad susidomėjimas yra, bet jis – gana menkas, o Lietuvoje nėra labai daug stambių pramoninių įmonių, išskyrus „Orlen Lietuvą“ ar „Achemą“.

„Yra maži verslai, kurie aptarnauja šias gamyklas, tačiau jiems statytis savo tinklą priežasčių, turbūt, yra mažiau, – sakė vadovas. – Bet tai artėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje turėsime Vokietijos brigadą, tad jiems būtų logiška turėti savo tinklą.“

„Atskirose pramonės šakose pritaikymų yra labai daug, bet jie dar kol kas pilnai neapčiuopti. Pavyzdžiui, žemės ūkyje naudojimas yra gana nedidelis, nors pati industrija yra gana turtinga bei turėtų skirti dėmesį efektyvumui. Kita sritis yra sveikatos apsauga, joje taikymai taip pat tebėra ankstyvi, bet kovidas situaciją šiek tiek pagreitino ir dabar, pavyzdžiui, galime pas daktarą apsilankyti nuotoliu“, – tęsė jis.

Tuo metu vienas „Nokia“ vadovų E. Sverdlovas pasakojo, kad bendrovė jau mato gana platų 5G taikymą sunkiojoje pramonėje, pavyzdžiui, kasyboje, logistikoje, netgi naftos ir dujų pramonėje.

„Visame pasaulyje į 5G kompanijos 2023–2024 m. investavo apie 270 mlrd. Eur, šis ryšys naudojamas vis plačiau ir galima tai matyti tiek tarp paprastų naudotojų, tiek tarp pramonės įmonių. Matau daug panaudojimo potencialo“, – teigė E. Sverdlovas.

Savo ruožtu „Nokiai“, kaip vienam iš pagrindinių tinklo įrangos tiekėjų, tenka žiūrėti į priekį dar toliau – į būsimą 6G ryšį, kurio prototipinės stotys bei įrenginiai jau puikuojasi bendrovės Espo būstinėje.

6G tobulinimui „Nokia“ jau skiria 18% savo tyrimų ir plėtros (R&D) biudžeto, sako E. Sverdlovas, o ankstyviausius panaudojimo atvejus žada pademonstruoti jau 2028 m. vasaros olimpiadoje Los Andžele.

NATO šalys

Tai, kas dar prieš keletą metų atrodė neįmanoma, po Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios tapo realybe – prie NATO prisijungė tiek Suomija, tiek Švedija.

Pranešime žiniasklaidai apie strateginę partnerystę su „Nokia“ „Bitė“ akcentavo tai, kad perka technologijas būtent iš NATO šalių.

Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ vadovas, „Nokia“ atstovams dovanoja NATO vėliavą. Bendrovės nuotr.

Po sutarties pasirašymo G. Butėnas „Nokia“ vadovams padovanojo NATO vėliavą, ant kurios dėžutės buvo pavaizduotos Lietuvos, Latvijos ir Suomijos vėliavos. Paklaustas apie tai, kodėl savo komunikacijoje „Bitė“ akcentavo partnerių narystę NATO, „Bitės“ vadovas teigė, kad šis veiksnys suteikia papildomą saugumo sluoksnį.

„Tai mums iš esmės užtikrina, kad mūsų partneriai veikia demokratinėse šalyse ir turi tam tikrą supratimą apie situaciją mūsų valstybėse“, – teigė G. Butėnas.

Technologijų vadovas M. Rauba akcentavo, kad perkant tokius sprendimus, su jais operatoriai įsigyja ir tiekėjų techninę pagalbą.

„Be abejo, mes turime patyrusių žmonių ir savo įmonės viduje, bet pagalba yra reikalinga, pavyzdžiui, su naujoviškais įrenginiais, – tvirtina M. Rauba. – Tai yra faktorius, kuris papildo „Bitės“ saugumo ir atsparumo strategiją.“

Tuo metu E. Sverdlovas iš „Nokia“ sako, kad gynyba yra vienas iš augančių kompanijos verslo segmentų.

aug investuojame į saugumą. Pavyzdžiui, kai kalbame apie generatyvinį dirbtinį intelektą, daug R&D investicijų nukreipta į tai, kaip pagerinti sistemų saugumą, – teigia E. Sverdlovas. – Deja, esame nuolatinėje įtampoje. Dabar (po įstojimo į NATO – VŽ) turime atitikti aukštesnius standartus, aukštesnio lygio reguliavimą.“