2023-09-05 22:55

Palydovinių duomenų naudojimo transformacija: nuo keliais pikseliais pažymėtų Kuršių marių iki nendrių tikslumo

Diana Vaičiūtė, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė. Akvilės Venckutės (VŽ) nuotr.
Diana Vaičiūtė, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė. Akvilės Venckutės (VŽ) nuotr.
Diana Vaičiūtė, Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkė, viena iš okeanografijos pradininkių Lietuvoje, VŽ pasakoja, kad palydoviniai duomenys gali parodyti ne tik klimato kaitą, jie pritaikomi tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje. KU mokslininkų sukurtos sistemos gali padėti identifikuoti Lietuvos vandens telkinių taršą bei pasitarnauti sprendžiant, kaip suvaldyti ekologines problemas bei kiek galima iškirsti nendrynų.

Kas, paprastai kalbant, yra jūsų tyrimo sritis – kosminė okeanografija? Ar čia dirbant reikalingi tik palydoviniai duomenys ar derinamos ir kitos mokslo sritys?

Kosminė okeanografija labai įmantriai skamba, bet tai yra sritis, kai palydovinė informacija naudojama įvairių vandens telkinių stebėsenai, monitoringui, kartografavimui. Nors pati okeanografija tarsi apie okeaną kalba, bet kadangi jūros ežerai, upės, lagūnos yra okeano dalis, vadinasi, turime omenyje visus vandens išteklius. 

52795
130817
52791