Pasikeitęs „fintech“ kraštas: daugiau baudų, mažiau investuotojų ir tolerancijos rizikai

Iš kairės: Marius Jurgilas, „Super How?“ tyrimų ir inovacijų vadovas, Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, advokatų kontoros „Ecovis Proventus Law“ partnerė, ir Lukas Jakubonis, Lietuvos banko finansų rinkos plėtros vadovas. VŽ koliažas.

Griežtesni reguliavimai ir išsitęsę licencijų išdavimo terminai, skiriamos baudos, o ne teikiamos konsultacijos, užkeltos veiklos reikalavimų kartelės, specialistų trūkumas ir rizikos vengimas Lietuvos banke – tokia šiuo metu yra Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus, kuris turėjo tapti Europos „fintech“ centru, tačiau nuo to tikslo tolsta, realybė, regi verslininkai. Lietuvos bankas teigia, kad dabar pirmenybę teikia tvariai sektoriaus plėtrai.

Pernai pasikeitusi Lietuvos banko vadovybė griežčiau vertina „fintech“ sektoriaus priežiūrą.
Pasak verslo, reguliuotojo pokyčius lemia specialistų trūkumas ir nenoras prisiimti rizikos.
Kai kurie LB užsienio investuotojams keliami reikalavimai nėra suderinami su ES teise.
LB teigia, kad dabartinis reguliuotojo tikslas yra subalansuota plėtra.

Viename iš praėjusią savaitę „Financial Times“ (FT) apie Lietuvą publikuotų straipsnių, kuriuos inicijavo „Investuok Lietuvoje“, pasakojama, kaip šalis, pasinaudojusi „Brexit“, sėkmingai pritraukė finansų technologijų verslų ir tapo daugiausia e. pinigų įstaigų (EPĮ), mokėjimo įstaigų (MĮ) ir specializuotų bankų turinčia valstybe ES.