Kada mokslas ir verslas sukirs rankomis?

Publikuota: 2018-07-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Valstybėje esantis mokslo potencialas turėtų geriau padėti šalies ekonomikai – Ūkio ministerija tikisi, kad pradėjus veikti Technologijų ir inovacijų įstatymui, bus sukurta prielaidų maksimaliai išnaudoti šalyje turimas žinias kuriant inovacijomis grįstą ekonomiką. Šį įstatymą Seimas spėjo palaiminti paskutinę pavasario sesijos dieną. Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras, viliasi, kad tai suteiks didesnį pagreitį pradėtai inovacijų reformai.

Mokslo ir verslo bendruomenės daugybę metų dirbo kiekviena sau – nebūta jokio bendradarbiavimo. Ir tik pastaraisiais metais pradėjo ryškėti šioks toks interesų artėjimas. Tačiau mokslininkų žinios vis dar retai virsta rinkoje paklausiais produktais. Viena pusė aiškina, kad moksliniai jų darbai verslininkams neįdomūs, pastarieji atsako, kad tie darbai pernelyg teoriniai, akademiški, tad pritaikyti juos gamyboje nėra galimybių. Todėl neretai mokslininkų triūsas tiesiog nugula popieriuje, moksliniuose straipsniuose – tuo idėjų ar atradimų žygis ir baigiasi.

Iš tikrųjų dėl to pralaimi abi pusės: mokslininkai, bendradarbiaudami su verslininkais ir siūlydami praktikoje diegiamų sprendimų, galėtų daugiau uždirbti, o verslininkai, siūlydami rinkai išskirtinį produktą, ne tik patys uždirbtų daugiau – jie galėtų steigti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Atitinkamai – ir pasiūlyti didesnius atlyginimus.

Ūkio ministerija (ŪM), tampanti šalies technologijų ir inovacijos politikos formuotoja, jau prognozuoja: skaičiuoja, kad įgyvendinus inovacijų reformą, kurios dalis yra naujas minėtas įstatymas, gyventojų atlyginimai galėtų augti šeštadaliu greičiau, o BVP augimas pagreitėtų penktadaliu. ŪM jau mato ir 2020-uosius – skaičiuoja, kad eksporto mastas padidės dar 1,4 mlrd. Eur.

Dar turės būti sukurti atitinkami poįstatyminiai aktai, tačiau inovacijas skatinančio įstatymo poveikis ekonomikai jau deklaruojamas: ilgalaikis ir tvarus valstybės ekonomikos augimas, aukštas produktyvumo lygis gali būti užtikrintas aktyviai plėtojant inovacijas kuriantį verslą. Žadama, kad sumažės administracinė našta verslui, padidės verslo paraiškų paramai gauti vertinimo objektyvumas ir skaidrumas, verslininkai daugiau naudosis valstybės teikiamomis mokesčių lengvatomis – visa tai susiję su mokslinių tyrimų eksperimentine plėtra (MTEP). Daugiau pinigų iš biudžeto gaus mokslo ir studijų institucijos, mokslas bus labiau motyvuojamas kurti naujus produktus ir taip uždirbti iš verslui teikiamų paslaugų. Numatomas dar vienas tikslas (svajonė), itin aktualus ir šiandien, ir rytoj, – mažinti protų nutekėjimą ir susigrąžinti išvykusius talentus.

Kol kas mokslo ir verslo organizacijos gana vangiai dalyvauja Europos Komisijos įgyvendinamose programos „Horizon“ priemonėse. Todėl planuojama pasitelkti vadinamuosius technologijos agentus – į Lietuvą bus kviečiami dirbti užsienio specialistai, turintys patirties inovacijų versle.

„Jie bus supažindinami su šalies mokslo ir verslo potencialu kurti inovacijas ir taps tarpininkais tarp Lietuvoje esančių technologijų, idėjų autorių ir sprendimų kūrėjų bei jų partnerių ir pirkėjų užsienyje. Tai būtinas žingsnis siekiant stiprinti aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą“, – aiškina ministras.

VŽ nuomone, jei pavyktų suvesti draugėn mokslininkus ir verslininkus, idant kūryba ir idėjos įgautų kūną, Lietuva išties gana sparčiai galėtų padidinti inovacijomis grįstos ekonomikos kūrimo tempus. Ir ne tik dėl aukštesnės vietos inovacijų švieslentėje: daugėjant aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų, didėtų ir atlyginimai, galbūt iš tiesų sustabdytume protų nutekėjimą, o mokslininkai galėtų didžiuotis ne tik straipsniais, bet ir jų kūrybos vaisiais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Lietuva – 4-ta pasaulyje pagal diplomuotųjų skaičių 14

Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių...

Vadyba
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau