„Infobalt“ vėl kyla į kovą dėl saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo

Asociacija pranešime sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) veiksmais buvo monopolizuotos saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo (SVDPT) paslaugos.

Anot „Infobalt“, SVDPT paslaugos savo esme yra rinkoje įprastos saugaus duomenų perdavimo paslaugos. Jos reikalingos viešajame sektoriuje veikiančioms įstaigoms bei organizacijoms, tarp kurių – ir mokyklos, vaikų darželiai ir pan. Todėl asociacija prašo Konkurencijos tarybos (KT) išnagrinėti, ar valstybės įmonei „Infostruktūra“ suteikta išimtinė teisė teikti SVDPT paslaugas nepažeidžia Konkurencijos įstatymo.

Konflikto istorija

„Infobalt“ ir jos nariai dėl teisės teikti SVDPT paslaugas kovoja ne nuo šiandien. Panašią retoriką asociacija naudojo dar 2015 m., kai „Infostruktūra“ buvo Susisiekimo ministerijos žinioje.

„Infostruktūra“ įkurta 1992 m. Jai pavesta spręsti valstybės ryšių ir informatikos klausimus. 2004 m. „Infostruktūra“ tapo metais anksčiau pradėto plėtoti SVDPT operatoriumi. Ši įmonė veiklą pradėjo Ryšių ir informatikos ministerijos žinioje, 1998 m. tapo pavaldi Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai, 2001 m. – Vidaus reikalų ministerijai, 2015 m. – Susisiekimo ministerijai, o pernai perduota Krašto apsaugos ministerijai.

Dar 2004–2005 m. tuomečio vidaus reikalų ministro įsakymais „Infostruktūrai“ suteikta išimtinė teisė teikti valstybės institucijoms SVDPT operatoriaus paslaugas. Tuo pasipiktino viena iš „Infobalt“ narių – bendrovė „Telia Lietuva“ – ir ginčas dėl „Infrastruktūros“ veiklos bei jai suteiktų teisių nukeliavo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT). Į pastarąjį kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas civilinę bylą pagal bendrovės „Telia Lietuva“ ieškinį dėl Aukštadvario regioninio parko direkcijos ir „Infostruktūros“ duomenų perdavimo tinklo paslaugų teikimo sutarties, kuri buvo pasirašyta be konkurso, pripažinimo negaliojančia.

LAT tada apskritai prašė patikrinti, ar 2004 ir 2005 m. paskelbti Gintaro Jono Furmanavičiaus, tuometinio vidaus reikalų ministro, įsakymai, kuriais išimtinai „Infostruktūrai“ pavesta vykdyti SVDPT operatoriaus funkcijas ir duomenų šifravimo įrangos priežiūros paslaugas kitoms valstybės institucijoms, neprieštaravo Konkurencijos ir Viešųjų pirkimų įstatymams.

LVAT tąkart konstatavo, kad „Infostruktūrai“ buvo sukurta privilegijuota padėtis, o kitų su ja galinčių konkuruoti ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvė suvaržyta.

Naujas valdytojas

„Infobalt“ piktinasi, kad šiemet įsigaliojus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimams, SVDPT valdytojo funkcijas perėmė KAM ir tinklo tvarkytoju paskyrė „Infostruktūrą“. Nuo šiol SVDPT paslaugas gali teikti tik ji, o jo paslaugas viešojo sektoriaus įmonės ir organizacijos gali pirkti be viešojo konkurso.

Asociacija sako, kad tokiu būdu KAM tiesiog įtvirtino monopolį kitame teisės akte. Be to, jo ribos esą dar platesnės nei anksčiau – susidariusi padėtis neleidžia verslo įmonėms konkuruoti dėl viešojo sektoriaus užsakymų, susijusių su SVDPT paslaugomis.

„SVDPT iš esmės yra įprasta paslauga – tinklas nepasižymi jokiomis savybėmis, dėl kurių šios paslaugos privačiame ar viešajame sektoriuje veikiančioms organizacijoms negalėtų ar nenorėtų teikti IRT srityje besispecializuojančios įmonės. Tai reiškia, kad Krašto apsaugos ministerija savo veiksmais reikšmingai iškreipia konkurenciją rinkoje“, – sako Paulius Vertelka, „Infobalt“ direktorius.

Jis priduria, kad kartu ministerija sukūrė teisinį reglamentavimą, kuris gali iškreipti konkurencijos sąlygas ir kitose su SVDPT susijusiose rinkose. Pavyzdžiui, subsidijuojant komercinių paslaugų teikimą SVDPT paslaugų pajamomis, įgyjant galimybę spręsti kokia apimtimi komercines paslaugas viešojo sektoriaus subjektams galės teikti privatūs rinkos dalyviai.

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonėms nerimą kelia ir tai, kad ministerijos sukurtas teisinis reglamentavimas nenumato SVDPT paslaugų kainų kontrolės. Jų nereguliuoja nepriklausomas reguliatorius, kuris įprastai skiriamas monopolinėse energetikos ar elektroninių ryšių rinkose. Šiuo atveju kainas nustato pati „Infostruktūra“.

Tik svarbiausios įstaigos

Edvinas Kerza, krašto apsaugos viceministras, stebisi tokiais „Infobalt“ pareiškimais. Jis sako, kad daugėjant kibernetinių incidentų ir gyvenant nedraugiškos valstybės pašonėje SVDPT svarbiausioms šalies įstaigoms yra būtinas ir tokį tinklą turi kontroliuoti ne verslas, o valstybė. Ponas Kerza teigia, kad SVDPT ir „Infostruktūros“ veiklą reikia vertinti ne per rinkos, o per valstybės saugumo prizmę. Be to, priduria viceministras, saugiu tinklu privalės naudotis ne visas viešasis sektorius, o tik svarbiausios šalies įstaigos ir institucijos. O verslas galės netrukdomas konkuruoti dėl galimybės teikti paslaugas mokykloms, darželiams, regioninių parkų direkcijoms ir visoms kitoms panašioms įstaigoms.

„Infostruktūros“ veikloje išties buvo spragų – jai trūko įgaliojimų, įkainiai buvo neprotingi ir pan., nes įmonė daug metų buvo blaškoma ir mėtoma. Bet ją perėmę, mes sutvarkėme visus teisinius reikalus. Dabar žengiame kitą žingsnį: sukursime Kertinį tinlą – autonominį svarbiausių valstybės institucijų tinklą“, – sako p. Kerza.

Pasak jo, visos šalies institucijos ir įstaigos, kurios atitiks tam tikrus kriterijus, privalės šiuo tinklu naudotis, o ministerija privalės tas įstaigas saugoti. Ūkio ministerija netrukus pateiks naują įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuoti dalykai, susiję su šiuo tinklu ir kitomis šalies IT ūkio konsoidavimo veiklomis.

„Tikimės, kad jis bus priimtas dar per šią sesiją. Mes su „Telia“ ir kitais „Infobalt“ nariais šiuos klausimus jau aptarėme, net pakviečiau juos dalyvauti rengiant miėtus kriterijus, pagal kurios įstaigos būtų priskiriamos prie kritiškai svarbių. Todėl nelabai suprantu, kodėl „Infobalt“ negali palaukti to įstatymo ir dabar platina pranešimą apie monopoliją“, – teigia p. Kerza.