Estai vis dar nori leisti savo kriptovaliutą, sugalvojo, kaip ją panaudos

Pasak Kasparo Korjuso, Estijos e. gyventojo programos vadovo, estkoinus galėtų įsigyti tik valstybės e. rezidentų programos dalyviai. Ši programa buvo pradėta 2014 m. ir pagal ją Estijos e. rezidentais tapo 27.000 žmonių.

Šalies žetonai (angl. tokens) būtų naudojami trims tikslams. Pirmiausia, estkoinai padėtų burti skaitmeninę bendruomenę, paskatintų naudotis jai teikiamomis paslaugomis ir bendrauti tarpusavyje.

„Mes ir toliau plečiame bendruomenę, taigi, norime užtikrinti, kad estkoinai turėtų vertę šioje platformoje ir galėtų būti automatiškai suteikiami žmonėms už šiai bendruomenei naudingos veiklos atlikimą“, – savo tinklaraštyje aiškina p. Korjusas.

Kaip naudingos veiklos pavyzdžius jis mini kitų žmonių užregistravimą e. rezidentų programoje, pagalbą kitiems rezidentams susirasti darbą ar darbuotoją, vertingus patarimus.

Antra, estkoinai su „blockchain“ technologija padėtų nustatyti žmogaus tapatybę. Pasak p. Korjuso, kiekvienam e. rezidentui būtų galima duodi šiek tiek žetonų, kurių pagalba jie galėtų skaitmeninėje erdvėje būti identifikuoti. Žetonams pasibaigus, būtų galima įsigyti daugiau, o gauti pinigai būtų skirti visos ekosistemos palaikymui.

E. gyventojo programos vadovas mano, kad tokia sistema užtikrintų didesnį greitį, patogumą ir skaidrumą. Dar ir sumažintų kaštus.

Trečia, šie žetonai nebūtų alternatyva eurui, o papildytų atsiskaitymo galimybes. Ponas Korjusas svarsto, kad estkoino vertė galėtų būti susieta su euru. Naudojant „blockchain“ technologiją, būtų galima nemokamai keisti eurus į šią kriptovaliutą. Taigi, tai taptų tam tikra pinigų perlaidų platforma.

„Visos trys estkoino funkcijos gali būti įgyvendintos ir veikti (net ir negąsdinant ECB)“, – rašo p. Korjus.

Ne vieni svarstytojai

Rugsėjį Mario Draghi, ECB prezidentas pareiškė, kad euro zonos „narės negali pristatyti savo valiutų“. Tiesa, estai kalba, kad estkoinas ir nebus valiuta, o virtualus žetonas, kuris sukurs papildomas galimybes e. rezidentų bendruomenei, todėl jis neturės įtakos monetarinei politikai.

Beje, Estija nėra vienintelė kriptovaliutų entuziastė. Venesuela gruodį pranešė kurianti savo virtualią valiutą „Petro“, kuri būtų paremta naftos, dujų, aukso ir deimantų rezervais. Nicolas Maduro, šalies prezidentas, kalbėjo, kad taip būtų galima „atlikti finansinius sandorius ir įveikti finansinę blokadą“ – JAV sankcijas valstybei.

Tiesa, šalies opozicija stipriai abejoja, kad ši kriptovaliuta išvys dienos šviesą.

Be to, Švedijos centrinis bankas svarsto apie šalies kronų elektroninės versijos sukūrimą, nes operacijų grynaisiais pinigais skaičius šalyje ir tai sparčiai menksta. Anglijos centrinis bankas taip pat yra užsiminęs apie panašius svarstymus, rašo „Reuters“. Tuo tarpu Danijos centrinis bankas jau yra aiškiai pasisakęs prieš šalies kriptovaliutos kūrimą.

ECB šiai temai kol kas dėmesio praktiškai neskiria. Tačiau Yvesas Merschas, institucijos vykdomosios tarybos narys, užsiminė, kad būtų galima paeksperimentuoti su pinigais naudojant įvairias skaitmenines technologijas.