Naujas IT klasteris reklamuos Lietuvos e. valdžios sprendimus

Suvieniję jėgas naujo klasterio nariai sukūrė e-lithuania.eu portalą ir į jį sukėlė pagrindinius Lietuvoje dienos šviesą išvydusius bei praktikoje pritaikytus e. valdžios ir e. verslo sprendimus.

„Kokybiška ir šiuolaikiška infrastruktūra bei aukštos kvalifikacijos IT ekspertai užtikrina Lietuvoje puikias sąlygas IT kūrimui, vystymui ir plėtrai. Būtent todėl čia gimsta ir pradedami naudoti inovatyvūs IT sprendimai, kurie ne tik palengvina kasdienį piliečių ir valstybės gyvenimą, bet kartu gali prisidėti ir prie Lietuvos, kaip inovatyvios IT šalies, įvaizdžio kūrimo“, – pranešime cituojamas Paulius Vertelka, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei su šiuo sektoriumi susijusių įmonių ir įstaigų asociacijos „Infobalt“ direktorius.

Sprendimų aruodas gausus

Anot jo, tokie sprendimai kaip integrali muziejų informacinė sistema, mobilus parašas, elektroninio deklaravimo ar elektroninių dokumentų valdymo sistema mums gali atrodyti kaip neišvengiama ir galbūt ne itin patogi būtinybė. Tačiau tokius ir panašius sprendimus turi vos keliolika šalių visoje Europoje. Dar mažesnis procentas šalių tokius sprendimus naudoja už Senojo žemyno ribų.

„Kadangi Lietuvos įmonės sukūrė šiuos sprendimus ir sėkmingai (daugiau ar mažiau – VŽ) pritaikė mūsų šalies rinkai – dabar gali juos pristatyti ir adaptuoti kitose šalyse. „e-Lithuania“ klasteris skatins šių lietuviškų IT sprendimų eksportą“, – sako p. Vertelka.

Elena Vengrienė, klasteriui priklausančios UAB „Algoritmų sistemos“ generalinė direktorė, priduria, kad e-lithuania.eu esanti informacija gali sudominti ir Lietuvos verslo atstovus. Jie portale gali susipažinti su svarbiausiais Lietuvoje naudojamais skaitmeniniais sprendimais ir susisiekti su jų gamintojais.

Kam to reikia

„Bendro klasterio sukūrimo idėjos tarp įmonių pradėjo sklandyti praeitų metų rudenį. Tai paskatino suvokimas, kad Lietuvoje veikiančios įmonės turi daug sprendimų, kurie kuria pridėtinę vertę ir verslui, ir viešajam sektoriui, tačiau dirbdamos po vieną įmonės negalėjo pasiūlyti tokio plataus paslaugų ir sprendimų spektro, kuris sudomintų kitų šalių atstovus – potencialius klientus“, – apie naujo IT klasterio idėją pasakoja Aurelijus Norkūnas, „e-Lithuania“ valdybos pirmininkas ir UAB „Alna Business Solutions“ verslo plėtros direktorius.

Anot jo, susibūrus į klasterį, atsiveria kur kas platesnės galimybės ne tik pristatant savo paslaugas kitoms rinkoms, bet ir jungiant narius į bendrą vertės kūrimo grandinę.

Klasteryje taip pat planuojama tarpusavyje keistis naudinga informacija, dalintis patirtimi, rengiant bendrus mokymus kelti įmonių vadovų bei darbuotojų kompetenciją. Bus organizuojami mokymai diplomatams ir skaitmeninės valdžios sprendimus naudojančių institucijų atstovams, siekiant užtikrinti vieningą Lietuvos IT galimybių ir potencialo pristatymą užsienio delegacijoms.

Be to, kaip rodo estų praktika, praktika, truputis reklamos dar niekam nepakenkė. Šalyje kuriamus ir naudojamus e. valdžios ir e. verslo sprendimus Estija aktyviai viešina (į sprendimų pristatymus kviečiami ir užsienio žurnalistai) jau keletą metų. Tiesa, Estijoje šiais reikalais rūpinasi ne pats verslas, o valdžia. Pavyzdžiui, Estijos portalą e-estonia.com prižiūri agentūros „Versli Lietuva“ atitikmuo „Enterprise Estonia“.

Klasterio nariai ir darbai

Šiuo metu, po „Infobalt“ asociacijos sparnu susibūrusiam, klasteriui priklauso 9 bendrovės: „Agmis“, „Algoritmų sistemos“, „Alna Group“, „Asseco“, „Blue Bridge Code“, „Etronika“, „Hnit-Baltic“, „NRD CS“ ir „Iamus“.

Planuojama, kad prie klasterio prisijungs ir daugiau Lietuvoje veikiančių IT įmonių.

Pirmieji laukiantys darbai, – vidinės struktūros išgryninimas bei planuojamos veiklos prisistatymas Lietuvoje ir užsienyje. Pirmasis klasterio pristatymas užsienyje jau įvyko prieš kelias savaites – Armėnijos sostinėje Jerevane vykusioje „DigiTec EXPO 2017“ parodoje.

Parodoje dalyvavusių Lietuvos atstovų teigimu, užsieniečiai aktyviai domėjosi klasterio veikla, o armėnams didžiausią nuostabą kėlė faktas, kad Lietuvoje veikiančios įmonės savarankiškai susibūrė į tokį darinį be valstybinių institucijų įsikišimo ir be valstybės finansavimo.