Kas tai? VŽ palaiko

2021-ieji paskelbti Europos geležinkelių metais: kokia traukinių ateitis ir kaip jais keliausime per artimiausius dešimtmečius?

Reklama publikuota: 2021-06-25
Mantas Bartuška, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
svg svg
Mantas Bartuška, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.

Siekiant paskatinti kuo daugiau žmonių keliauti traukiniais – viena ekologiškiausių ir labiausiai energiją taupančių transporto rūšių – šie metai paskelbti Europos geležinkelių metais. Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“, pastarąją savaitę kviečiantis diskutuoti apie ateities keliavimą, kelia klausimą: kokia gi yra traukinių ateitis ir kaip, po planuojamų investicijų į geležinkelius tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, traukiniais keliausime per artimiausius kelis dešimtmečius?

Kad iki 2050 metų būtų pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslai, Europos Sąjunga užsimojo visų pirma mažinti transporto sektoriaus į aplinką išmetamo CO2 kiekį. Kadangi geležinkeliai yra viena labiausiai ekologiškų, saugių ir novatoriškų transporto priemonių, kuri gali vaidinti esminį vaidmenį pereinant prie tvaraus ir pažangaus judumo, 2021-ieji oficialiai paskelbti Europos geležinkelių metais. Šiemet geležinkeliams skiriamas ir ypatingas dėmesys, ir investicijos: tai padės ateityje traukiniais keliauti greičiau, tvariau, saugiau bei moderniau.

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus, jaunimo antreprenerystės ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ alumno Manto Bartuškos, ateityje kelionės traukiniu populiarės ne tik šalies viduje, bet ir keliaujant po įvairius Europos miestus: geležinkelių tinklas plačiai išvystytas visoje Europoje ir į tai bus investuojama vis daugiau. Anot jo, ateities keliavimas bus paremtas dalijimosi principu ir mobiliu, patogiu, puikiai išvystytu visuomeniniu transportu.

„Ne tos šalys yra klestinčios, kuriose kiekvienas gyventojas turi nuosavą automobilį ir kasdien juo naudojasi, o tos, kuriose didžioji dalis visuomenės renkasi viešąjį transportą, – įsitikinęs M. Bartuška. – Tik tam, kad žmonės juo naudotųsi, jis turi būti patogus, tvarus ir greitas. Niekas nenori keliauti transportu su barjerais: kai reikia ilgai laukti, kelis kartus persėsti, judėti lėtai ir nekomfortiškai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Puikus ir sektinas pavyzdys yra Danija. Šalyje, kurioje gyvena apie 5 mln. gyventojų, kasmet traukiniais keliauja apie 180 mln. keleivių. Tuo tarpu Lietuvoje, kurioje turime iki 3 mln. gyventojų, traukiniais kasmet keliauja tik apie 4–5 mln. Tokį skirtumą lemia, žinoma, ir Danijoje geriau išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, ir kitokia kultūra bei įpročiai. Tikrai turime kur stiebtis ir tobulėti.“

Keisis kelionių traukiniais tikslas

Lietuvoje pastarąjį penkmetį stebimas beprecedentis keliaujančiųjų traukiniais skaičiaus didėjimas – keleivių srautai kasmet auga maždaug penktadaliu. Vienas populiariausių maršrutų mūsų šalyje yra kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą – šis atstumas traukiniu įveikiamas per mažiau nei keturias valandas. Siekiama, kad greitu metu šis laikas sutrumpėtų bent pusvalandžiu.

2020-ieji geležinkeliams buvo sudėtingi, keleivių skaičius sumažėjo apie 60 proc. Ir Lietuva čia ne išimtis – visa Europa prarastas pajamas skaičiuoja milijardais eurų. Šiuo metu, panašu, jau lipame iš COVID-19 krizės ir vis daugiau žmonių keliavimui vėl renkasi viešąjį transportą.

M. Bartuška sako, kad ateityje keisis kelionių šiuo viešuoju transportu tikslas: jei anksčiau daugiausia žmonių riedėdavo į darbą ir iš jo, ateityje, tikėtina, vis daugiau žmonių traukiniais keliaus atostogauti. Juo labiau, kad karantinas parodė, jog galima vienu metu ir dirbti, ir atostogauti, t.y. turėti vadinamąsias darbostogas.

Į Europą jau sugrįžta vadinamieji naktiniai traukiniai su miegamosiomis kajutėmis, kuriose keleiviai gali ramiai išsimiegoti ir įveikti vis tolimesnius atstumus. Keliavimas traukiniu atgyja ne tik šalies teritorijoje, bet ir keliaujant po įvairius Europos miestus.

„Iš Lietuvos, deja, išjudėti į Europą traukiniais vis dar sudėtinga. Iki šiol neturėjome tokios greitos jungties traukiniais – tarkime, traukinys į Lenkiją vykdavo vos kelis kartus per savaitę. Tik užkietėję traukinių mėgėjai prisitaikydavo prie retų maršrutų, persėdimų ir rinkdavosi per atostogas keliauti tokiu būdu. Tačiau situacija ir Lietuvoje palaipsniui tik gerės. Galėsime traukiniais keliauti ne tik į darbą ir iš jo, bet ir norėdami pakeliauti po šalį ar toliau.

Naujas galimybes keliauti traukiniais atvers ir projektas „Rail Baltica“, kai galėsime greitai nuvykti iš Vilniaus į Varšuvą ar Rygą. Jeigu dauguma žmonių šiandien į šiuos miestus vyksta automobiliu ar lėktuvu, tikėtina, startavus projektui jie persės į traukinį – tai bus greičiau, komfortiškiau ir galbūt pigiau”, – sako M. Bartuška.

Laukia didelės inovacijos

Lietuvai ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, perkami nauji traukiniai, kurių dalis bus varomi elektra, dalis – hibridiniai, varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.

Pasak M. Bartuškos, viena iš svarbiausių naujovių, kuri stipriai prisidės prie didesnės keliavimo kokybės traukiniais, yra 5G ryšys. Jis galimai atvers galimybes turėti automatizuotus bepiločius traukinius.

Kalbant apie ateities keliavimą, anot pašnekovo, bus svarbus vieno mygtuko paspaudimo principas. Kai sugalvoji, kur nori vykti, paspaudi mobiliajame telefone ar kitame įrenginyje vieną mygtuką ir iškart matai maršrutą bei sudėliotos kelionės grafiką. Pasirinkus keliavimo kryptį, bus įvairių pasirinkimų ir alternatyvų, teliks išsirinkti, kokiu transportu ir būdu norėsis keliauti.

 „Kad ir kokiu transportu judėsime ateityje, keliautojams norėčiau palinkėti du dalykus. Pirma, vertinti savo laiką. Pernelyg daug laiko praleidžiame automobiliuose vairuodami. Kadangi žmogaus gyvenimo laikas ribotas, daug prasmingiau būtų naudotis viešuoju transportu ir tą laiką skirti sau: skaityti, mokytis ar tiesiog pailsėti.

Antra, nepamirškime, kokia svarbi yra aplinkos apsauga. Keliaudami pagalvokime, kokį pėdsaką paliekame po savęs – galbūt ateityje netgi turėsime programėles, kurių pagalba galėsime matyti, kiek keliaudami vienu ar kitu būdu prisidedame prie aplinkos taršos. Ieškokime būdų keliauti žalesniu transportu. Tad palinkėsiu šokti į traukinį ir keliauti, nes traukinys nelaukia“, – juokiasi M. Bartuška.

Jaunimo verslumo ir finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir birželio 29–liepos 15 dienomis nuotoliniu būdu Lietuvoje vyksiantis didžiausias Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ kviečia: ateitį įsivaizduok iš naujo. Trečioji iš 7 svarbių rytdienos temų: ateities keliavimas. Daugiau informacijos – festivalio internetinėje svetainėje.

„Gen-E 2021“ rėmėjai Lietuvoje: institucinis partneris Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nacionaliniai partneriai SEB bankas, „Moody‘s“, „UPS“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, vietos partneriai „Scandagra“ ir Kauno miesto savivaldybė, informaciniai partneriai „Delfi“ ir „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Viena geriausių Europos ekonomikos ir verslumo mokytojų pripažinta pedagogė iš Kauno Verslo tribūna

Didžiausias Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ iš Vilniaus tiesiogiai transliuotuose jaunimo...

Gen-e
2021.07.19
Dirbate nuobodų darbą? Nesijaudinkite – jį iš jūsų pasiruošęs perimti dirbtinis intelektas Verslo tribūna 1

Dirbtinis intelektas pastaraisiais metais mus vis labiau stebina. Jau turime pagal muzikos ritmą šokančius...

Gen-e
2021.07.13
Lietuviai pretenduoja tapti versliausiais Europos moksleiviais Verslo tribūna

Jau liepos 15 d. tiesioginėje geriausių Europos jaunimo verslų apdovanojimų transliacijoje paaiškės, kas taps...

Ar 2051-aisiais dirbtinis intelektas neatpažįstamai pakeis mūsų gyvenimus? Verslo tribūna

Kai kurios dirbtinio intelekto (DI) technologijos egzistuoja jau pusšimtį metų, tačiau didžiausias šuolis...

Gen-e
2021.07.08
Europos studentų verslumo konkurse pergalės sieks su neregiams ir silpnaregiams pritaikytu žaidimu Verslo tribūna

Šiuo metu – birželio 29–liepos 15 dienomis – Lietuvoje nuotoliniu būdu vyksta pirmasis Europos...

Gen-e
2021.07.07
Į Lietuvą atkeliauja tarptautinė verslo paroda: savo idėjas pristatys net 180 jaunųjų bendrovių Verslo tribūna

Birželio 29-ąją, nuo 10.30 iki 14 val., Lietuvoje virtualiai vyks didžiausia Europos moksleivių ir studentų...

2021.06.28
2021-ieji paskelbti Europos geležinkelių metais: kokia traukinių ateitis ir kaip jais keliausime per artimiausius dešimtmečius? Verslo tribūna

Siekiant paskatinti kuo daugiau žmonių keliauti traukiniais – viena ekologiškiausių ir labiausiai energiją...

Gen-e
2021.06.25
Ateities kelionės lėktuvu: kaip keisis skrydžiai bei mūsų patirtys, keliaujant po pasaulį? Verslo tribūna

Šiandien gatvėmis galime riedėti elektromobiliu, netolimoje ateityje keliausime elektra ar vandeniliu varomu...

Gen-e
2021.06.15
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius: vienkartinio naudojimo daiktai turėtų išnykti Verslo tribūna

Svarbu perduoti aiškią žinutę – rinką, savo pasirinkimais, taip pat formuoja ir vartotojai“, – teigia už...

Gen-e
2021.06.04
2051-ųjų scenarijus: ekologinė katastrofa labiausiai pakeis ne gamtą, o žmogų ir jo vertybes Verslo tribūna

Mokslininkų atlikta sociologinė apklausa rodo, kad vos trečdalis mūsų šalies gyventojų mano, kad klimato...

Gen-e
2021.06.02
Gretą Thunberg per Atlantą plukdęs buriuotojas: tikiuosi, kad 2051-aisiais turėsime daug žaliosios energijos Verslo tribūna

„Kaip sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį ir, galiausiai, iki nulio, tuo pačiu metu išlaikant tą patį...

Gen-e
2021.05.28
Kodėl mūsų namai primena sandarų stiklainį? Oro užterštumo problemą sprendžiančios verslo idėjos Verslo tribūna

Nors pastarųjų dešimtmečių statistika rodo, kad pasaulyje oro užterštumas mažėja, tačiau didieji miestai vis...

Gen-e
2021.05.27
Lietuvoje vyks pirmasis Europos antreprenerystės festivalis: kviečia iš naujo įsivaizduoti ateitį Verslo tribūna

Birželio 29–liepos 15 dienomis Europos jaunimo ir verslo dėmesys kryps į Lietuvą – šalyje nuotoliniu būdu...

Gen-e
2021.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku