2021-ieji paskelbti Europos geležinkelių metais: kokia traukinių ateitis ir kaip jais keliausime per artimiausius dešimtmečius?
Kad iki 2050 metų būtų pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslai, Europos Sąjunga užsimojo visų pirma mažinti transporto sektoriaus į aplinką išmetamo CO2 kiekį. Kadangi geležinkeliai yra viena labiausiai ekologiškų, saugių ir novatoriškų transporto priemonių, kuri gali vaidinti esminį vaidmenį pereinant prie tvaraus ir pažangaus judumo, 2021-ieji oficialiai paskelbti Europos geležinkelių metais. Šiemet geležinkeliams skiriamas ir ypatingas dėmesys, ir investicijos: tai padės ateityje traukiniais keliauti greičiau, tvariau, saugiau bei moderniau.
Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus, jaunimo antreprenerystės ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ alumno Manto Bartuškos, ateityje kelionės traukiniu populiarės ne tik šalies viduje, bet ir keliaujant po įvairius Europos miestus: geležinkelių tinklas plačiai išvystytas visoje Europoje ir į tai bus investuojama vis daugiau. Anot jo, ateities keliavimas bus paremtas dalijimosi principu ir mobiliu, patogiu, puikiai išvystytu visuomeniniu transportu.
„Ne tos šalys yra klestinčios, kuriose kiekvienas gyventojas turi nuosavą automobilį ir kasdien juo naudojasi, o tos, kuriose didžioji dalis visuomenės renkasi viešąjį transportą, – įsitikinęs M. Bartuška. – Tik tam, kad žmonės juo naudotųsi, jis turi būti patogus, tvarus ir greitas. Niekas nenori keliauti transportu su barjerais: kai reikia ilgai laukti, kelis kartus persėsti, judėti lėtai ir nekomfortiškai.
Puikus ir sektinas pavyzdys yra Danija. Šalyje, kurioje gyvena apie 5 mln. gyventojų, kasmet traukiniais keliauja apie 180 mln. keleivių. Tuo tarpu Lietuvoje, kurioje turime iki 3 mln. gyventojų, traukiniais kasmet keliauja tik apie 4–5 mln. Tokį skirtumą lemia, žinoma, ir Danijoje geriau išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, ir kitokia kultūra bei įpročiai. Tikrai turime kur stiebtis ir tobulėti.“
Keisis kelionių traukiniais tikslas
Lietuvoje pastarąjį penkmetį stebimas beprecedentis keliaujančiųjų traukiniais skaičiaus didėjimas – keleivių srautai kasmet auga maždaug penktadaliu. Vienas populiariausių maršrutų mūsų šalyje yra kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą – šis atstumas traukiniu įveikiamas per mažiau nei keturias valandas. Siekiama, kad greitu metu šis laikas sutrumpėtų bent pusvalandžiu.
2020-ieji geležinkeliams buvo sudėtingi, keleivių skaičius sumažėjo apie 60 proc. Ir Lietuva čia ne išimtis – visa Europa prarastas pajamas skaičiuoja milijardais eurų. Šiuo metu, panašu, jau lipame iš COVID-19 krizės ir vis daugiau žmonių keliavimui vėl renkasi viešąjį transportą.
M. Bartuška sako, kad ateityje keisis kelionių šiuo viešuoju transportu tikslas: jei anksčiau daugiausia žmonių riedėdavo į darbą ir iš jo, ateityje, tikėtina, vis daugiau žmonių traukiniais keliaus atostogauti. Juo labiau, kad karantinas parodė, jog galima vienu metu ir dirbti, ir atostogauti, t.y. turėti vadinamąsias darbostogas.
Į Europą jau sugrįžta vadinamieji naktiniai traukiniai su miegamosiomis kajutėmis, kuriose keleiviai gali ramiai išsimiegoti ir įveikti vis tolimesnius atstumus. Keliavimas traukiniu atgyja ne tik šalies teritorijoje, bet ir keliaujant po įvairius Europos miestus.
„Iš Lietuvos, deja, išjudėti į Europą traukiniais vis dar sudėtinga. Iki šiol neturėjome tokios greitos jungties traukiniais – tarkime, traukinys į Lenkiją vykdavo vos kelis kartus per savaitę. Tik užkietėję traukinių mėgėjai prisitaikydavo prie retų maršrutų, persėdimų ir rinkdavosi per atostogas keliauti tokiu būdu. Tačiau situacija ir Lietuvoje palaipsniui tik gerės. Galėsime traukiniais keliauti ne tik į darbą ir iš jo, bet ir norėdami pakeliauti po šalį ar toliau.
Naujas galimybes keliauti traukiniais atvers ir projektas „Rail Baltica“, kai galėsime greitai nuvykti iš Vilniaus į Varšuvą ar Rygą. Jeigu dauguma žmonių šiandien į šiuos miestus vyksta automobiliu ar lėktuvu, tikėtina, startavus projektui jie persės į traukinį – tai bus greičiau, komfortiškiau ir galbūt pigiau”, – sako M. Bartuška.
Laukia didelės inovacijos
Lietuvai ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, perkami nauji traukiniai, kurių dalis bus varomi elektra, dalis – hibridiniai, varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.
Pasak M. Bartuškos, viena iš svarbiausių naujovių, kuri stipriai prisidės prie didesnės keliavimo kokybės traukiniais, yra 5G ryšys. Jis galimai atvers galimybes turėti automatizuotus bepiločius traukinius.
Kalbant apie ateities keliavimą, anot pašnekovo, bus svarbus vieno mygtuko paspaudimo principas. Kai sugalvoji, kur nori vykti, paspaudi mobiliajame telefone ar kitame įrenginyje vieną mygtuką ir iškart matai maršrutą bei sudėliotos kelionės grafiką. Pasirinkus keliavimo kryptį, bus įvairių pasirinkimų ir alternatyvų, teliks išsirinkti, kokiu transportu ir būdu norėsis keliauti.
„Kad ir kokiu transportu judėsime ateityje, keliautojams norėčiau palinkėti du dalykus. Pirma, vertinti savo laiką. Pernelyg daug laiko praleidžiame automobiliuose vairuodami. Kadangi žmogaus gyvenimo laikas ribotas, daug prasmingiau būtų naudotis viešuoju transportu ir tą laiką skirti sau: skaityti, mokytis ar tiesiog pailsėti.
Antra, nepamirškime, kokia svarbi yra aplinkos apsauga. Keliaudami pagalvokime, kokį pėdsaką paliekame po savęs – galbūt ateityje netgi turėsime programėles, kurių pagalba galėsime matyti, kiek keliaudami vienu ar kitu būdu prisidedame prie aplinkos taršos. Ieškokime būdų keliauti žalesniu transportu. Tad palinkėsiu šokti į traukinį ir keliauti, nes traukinys nelaukia“, – juokiasi M. Bartuška.
