Teisė į akcijų opcioną – bendras sutuoktinių turtas?
Tarsi iš karto būtų galima atsakyti, kad nei sudarant akcijų opciono sutartį, nei atsisakant ją sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, dar nėra įgyti vertybiniai popieriai, kuriais pagal Civilinio kodekso normas gali disponuoti tik abu sutuoktiniai kartu. Tačiau ne viskas taip paprasta, jeigu šis klausimas yra sprendžiamas per santuokos nutraukimo ir bendro turto pasidalinimo prizmę. Tokiu atveju ne tik per opcioną įgytos akcijos, bet ir asmens / darbuotojo atsisakymas pasinaudoti akcijų opcionu gali atsisakančiajam „kainuoti“ dalinantis turtą su savo sutuoktiniu.
Opcionas, ar tai būtų darbuotojų akcijų opcionas, ar akcininkų sutartyje ar bet kuriame kitame sandoryje įtvirtinta teisė pirkti ar parduoti vertybinius popierius (tarp jų ir akcijas), teisė reikalauti įsigyti ir kito tipo turtą, yra laikomas turtu. Paprastai, ir ypač kalbant apie darbuotojus, opciono kaip paskatinimo tikslas – sudaryti galimybę gauti turtinę naudą įvykus nustatytoms sąlygoms – įsigyti akcijas simboline (paprastai nominalia) verte, nors opciono realizavimo metu jų vertė būna didesnė.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų (ikivedybinės) sutarties, kuria būtų pakeitę įstatymu nustatytą turto teisinį režimą, realizavus teisę į opcioną, įgytos akcijos bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju nėra svarbu, kad opcionas yra suteikiamas konkrečiam asmeniui ar darbuotojui, jeigu jis yra sudaręs santuoką. Kaip minėta, ši taisyklė gali būti pakeista tik vedybų (ikivedybine) sutartimi, tačiau, pagal statistinius duomenis, absoliuti dauguma porų tokių sutarčių nesudaro. Taigi, įgydamas akcijas per opcioną, asmuo jas įgyja kartu su sutuoktiniu kaip bendrąją jungtinę nuosavybę.
Tačiau kaip yra tada, kai asmuo žino, kad artimiausiu metu bus inicijuojamas skyrybų procesas ar pats jį inicijuos, ir opcioną, kurio įgyvendinimo terminas (ar nustatytos sąlygos) sueina dar santuokos metu, atsisako įgyvendinti, tikėdamasis, kad jį įgyvendins po santuokos nutraukimo ir įgytos akcijos jau bus jo asmeninė nuosavybė.
Nors pagal bendrą taisyklę dalinant bendrą sutuoktinių turtą yra dalinamas tik tas turtas, kurį sutuoktiniai turi santuokos nutraukimo metu, tačiau įstatymas numato ir išimtį iš šios taisyklės, kada ir neįgyto turto vertė gali būti įskaičiuota.
Civilinio kodekso 3.123 str. 4 d. įtvirtinta taisyklė, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.
Iš tokių Civilinio kodekso nuostatų ir seka, kad jeigu turtas, kuris turėjo būti įtrauktas į bendrą sutuoktinių dalintino turto sąrašą, dėl kito sutuoktinio veiksmų nebuvo įgytas, pavyzdžiui, dėl aplaidumo, arba, kitaip tariant, tiesiog ignoravus galimybę padidinti bendrą turtą per opcioną galimomis įgyti akcijomis, tai tokiam aplaidžiam sutuoktiniui tenkanti turto dalis yra mažinama negauto ar nuslėpto turto verte. Ši taisyklė taikoma ir akcijų opcionui. Sutuoktiniui, be jokios pateisinamos priežasties atsisakiusiam įgyvendinti opcioną, tenkanti santuokoje įgyto dalinamo turto dalis gali būti sumažinta padalinus ir naudą, kurią buvo galima gauti iš akcijų opciono, t. y. padalinus skirtumą tarp opciono metu galimos įgyti rinkos akcijų vertės ir įsigijimo kainos.
Be to, net jeigu atsisakymo pasinaudoti faktas nebūna žinomas santuokos nutraukimo metu, dar nereiškia, kad atsakomybės už nepasinaudojimą akcijų opcionu klausimas gali būti pamirštas. Jeigu toks faktas paaiškėja jau nutraukus santuoką, santuokos nutraukimo byla turto padalinimo dalyje gali būti atnaujinta ir tada kompensacijų klausimas dėl nepasinaudojimo opcionu gali būti išnagrinėtas.
Taigi, jeigu nėra vedybų sutarties, kurioje sutuoktiniai akcijų atžvilgiu yra pasirinkę turto atskirumo režimą, numatę atsisakymą pasinaudoti akcijų opcionu, geriau yra informuoti kitą sutuoktinį ir turėti jo pritarimą, kad vėliau nereikėtų spręsti klausimo, ar kompensacija kitam sutuoktiniu už atsisakymą pasinaudoti akcijomis turi būti mokama, ar ne.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Indrė Selvestravičiūtė.
