Pristabdytas prekybos karas nuo stalo nuėmė ir niūresnius scenarijus Lietuvai – kol kas

Atnaujinta informacija, kad ES taip pat 90 d. atidės muitų įsigaliojimą maždaug 21 mlrd. Eur vertės JAV prekių importui dėl Vašingtono š. m. kovą įvestų muitų aliuminiui ir plienui 

Įsisukus prekybos karui tarp Vašingtono ir Pekino, kinai nuo importuojamų į JAV prekių dabar moka 125% muito tarifą, o amerikiečiai Kinijoje – 84%. 

ES į atsakomuosius veiksmus neįsivėlė ir pateko tarp šalių (ekonomikų), kurioms JAV administracija muitų įsigaliojimą nuo balandžio 9 d. atidėjo trims mėnesiams, tačiau nustatė 10% importo tarifą, taip palikdamos erdvės deryboms.

„Neapibrėžtumas pasaulio ekonomikai išlieka, nes sunku prognozuoti, ir tai yra bloga žinia. Tačiau gera žinia yra tai, kad yra skirti trys mėnesiai sprendimams rasti“, – VŽ duotame interviu sakė Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras.

Jis Lietuvos verslą kvietė neskubėti, nedaryti staigių judesių, nes šiuo metu viešumoje esantys „juodi scenarijai dėl žalos Lietuvai“, kai muitų tarifai suktųsi spirale į viršų ir bus smarkiai apribotas eksportas, yra „nepagrindiniai scenarijai“.

„Mes tenai nejudame“, – sakė K. Budrys.  

Užsienio reikalų ministras taip pat teigė, kad, JAV Kinijos prekėms faktiškai įvedus embargą, kai taikomi 125% importo muitai, Lietuva ir ES akylai stebės, kad kiniškos prekės nebūtų permestos į Bendriją.

„Neleisime sumesti viso, ko pasaulyje nereikia, į Europos Sąjungos rinką“, – sakė K. Budrys.

Ministro teigimu, ES turi ne vieną antidempingo priemonę, įskaitant kitokias tarifines ir netarifines priemones, kurios „tikrai bus pritaikytos“, jei to reikės.

Jis taip pat paragino Lietuvos įmones kreiptis karštąja linija į Užsienio reikalų ministeriją, kur galima rasti naujausią detalizuotą informaciją dėl muitų ir kaip jie yra taikomi.

Prekybos karas nuo Lietuvos ekonomikos augimo, kurį Finansų ministerija prognozuoja būsiant šiemet 2,8%, o kitąmet – 2,9%, Lietuvos banko skaičiavimais, gali nurėžti iki 1,3 proc. punkto BVP vidutiniu laikotarpiu.

Švelnina recesijos JAV prognozes

Po D. Trumpo sprendimo 90 dienų sustabdyti abipusių muitų taikymą dešimtims šalių investicinės bankininkystės milžinė „Goldman Sachs“ sumažino tikimybę, kad šiais metais JAV ekonomika susitrauks nuo 65% iki 45%, taip grįždama prie ankstesnės prognozės, „kurioje recesijos nebuvo“.

Kitas investicinis bankas „J. P.Morgan“ sakė, kad per kelias ateinančias dienas taip pat peržiūrės savo prognozę ir tebesilaiko vertinimo, kad ekonominis nuosmukis JAV tebėra tikėtinas. 

Anksčiau šią savaitę bankas padidino savo prognozę iki 60%. 

„Tikėtina, kad prekybos politikos poveikis bus šiek tiek mažesnis nei anksčiau, todėl recesijos perspektyva nėra iki galo aiški. Tačiau vis dar manome, kad realios ekonomikos aktyvumo susitraukimas vėliau šiais metais yra labiau tikėtinas negu netikėtinas“, – komentavo Michaelas Ferolis, „J. P. Morgan“ vyriausiasis JAV ekonomistas, jį cituoja „Bloomberg“.

Didžiausių investicinių bankų ekonomistai nuo kovo pabaigos vienas po kito kėlė JAV recesijos tikimybę dėl nuogąstavimų, kad JAV prezidento D. Trumpo importo muitai, kurie įsigaliojo balandžio 2–9 d., įskaitant 20% tarifą ES prekėms, sukrės pasaulio ekonomiką.

Tačiau trečiadienį JAV prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė „nedelsiant“ trims mėnesiams sustabdąs paaukštintų importo muitų įsigaliojimą toms šalims, kurios neatsakė į Vašingtono įvestus muitus tuo pačiu.  

ES šią savaitę sureagavo į anksčiau visoms šalims įvestus 25% importo muitus aliuminiui ir plienui, tačiau nėra įvedusi atsakomųjų priemonių dėl D. Trumpo nustatyto 20% importo tarifo ES prekėms.   

Po JAV prezidento sprendimo trims mėnesiams „įšaldyti“ šiuos muitus ES taip pat 90 d. atidės priešpriešinių muitų maždaug 21 mlrd. Eur vertės JAV prekių importui, kuriuos Bendrija sutarė nustatyti keliais etapais D. Trumpui praėjusį mėnesį įvedus 25% tarifą plieno ir aliuminio eksportui, skelbia „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Taigi ES ir likusioms ekonomikoms 90 dienų nustatomas 10% importo tarifas, kol vyks derybos. O Kinijai tarifas pakeltas iki 125%. Tai reiškia, kad prekybos karas su kinais toliau eskaluojamas.

Kol ES atsakomąsias priemones laiko užantyje tikėdamasi susiderėti dėl muitų su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir JAV jau įsisuko į muitų kartą.

Pekinui atsakius į D. Trumpo balandžio 2 d. įvestus papildomus muitus Kinijos prekėms, nuo balandžio 9 d. Vašingtonas įvedė papildomą 50% muitą, reiškiantį, kad prekių importas iš Kinijos ties JAV siena dabar apmokestinamas 104% tarifu. O Kinija importo muitus JAV prekėms trečiadienį kilstelėjo iki 84%.

Larry Finkas, didžiausios pasaulio turto valdytojos „BlackRock“ vadovas, šios savaitės pradžioje kalbėdamas Niujorko ekonomikos klube „Bloomberg“ televizijai sakė, kad daugelis įmonių vadovų, su kuriais jis kalbasi, mano, kad tikriausiai jau šiuo metu „JAV yra recesijoje“.

Technine recesija laikoma padėtis, kai ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės. Tuo metu daugelis pagrindinių akcijų indeksų, vertinant nuo šių metų pradžios, flirtuoja su ar jau atsidūrė vadinamojoje meškų rinkoje, kai indekso vertė smunka daugiau nei 20% nuo pasiekto piko (pvz., Japonijos „Nikkei“). Akcijų rinkos indikuoja kryptį, kur gali pasukti reali ekonomika po pusmečio.

Balandžio 6 d. „Goldman“ sumažino 2025 m. JAV ekonomikos augimo prognozę nuo 1,5% iki 1,3%. Vis dėlto tai yra daugiau nei „Wells Fargo“ investicijų instituto 1% augimo prognozė, kai „J. P. Morgan“ prognozuoja JAV ekonomikai 0,3% susitraukimą, skaičiuojant ketvirčio pagrindu. Kita vertus, „Morgan Stanley“ teigia, kad nors recesija JAV nėra įtraukta į jų bazinį scenarijų, „ji vis dažniau tampa realistišku meškų scenarijumi“.

Europos centrinis bankas (ECB) kovo pradžioje dar kartą sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę: 2025 m. – iki 0,9 %, 2026 m. – iki 1,2%, o 2027 m. – iki 1,3%. Augimo prognozė 2025 m. ir 2026 m. sumažinta dėl sumenkusio eksporto ir vis dar neatsigaunančių investicijų. Tam įtakos iš dalies turi didelis netikrumas dėl prekybos politikos ir ekonominės politikos apskritai.

Taip pat kyla rizika, kad ES eksportas į JAV smuks 70%, nurėždamas 1,5 proc. punkto nuo ES BVP augimo, skelbia „Bloomberg Economics“.  

Uldis Rutkastė, Latvijos banko (LB) Pinigų politikos departamento vadovas, kalbėdamas Latvijos Saeimoje šią savaitę sakė, kad padėtį lemia gana didelis neapibrėžtumas. Jis priminė, kad pirmosios prezidento D. Trumpo administracijos kadencijos metu dėl įvestų muitų sustiprėjo JAV dolerio kursas, kuris iš dalies kompensavo pačių muitų poveikį.

„Tuo metu Europos gamintojai galėjo nedidinti kainų. Dolerio vertė kilo. Už dolerius, kuriuos gaudavome parduodami prekes JAV rinkoje, perskaičiavę gaudavome daugiau eurų. Mūsų įmonės veikia euro zonoje, ir tai išlygino muitų poveikį. Dabar sunku pasakyti, ar taip bus ir šį kartą. Pirmoji reakcija buvo priešinga – doleris susilpnėjo“, – aiškino U. Rutkastė, jį cituoja „delfi.lv“.

Tikisi spartesnio palūkanų mažėjimo

„Goldman Sachs“ vis dar tikisi, kad JAV Federalinė rezervų sistema per tris susitikimus iš eilės sumažins palūkanų normas po 25 bazinius punktus. Tačiau dabar ji tikisi, kad pirmasis iš jų įvyks ne liepą, o birželį.

„J. P. Morgan“ tikisi, kad palūkanų normos bus mažinamos kiekviename iš 2025 m. likusių penkių FED posėdžių, o sausį dar kartą sumažinus palūkanų normą, bazinė palūkanų norma bus sumažinta iki 3%.  

Visgi L. Finkas, apeliuodamas į galimą infliacijos suaktyvėjimą, atmeta scenarijų, kad palūkanas šiemet karpys penkis kartus. Jis neatmeta, kad jos apskritai nebebus mažinamos dėl prekybos karo keliamų infliacijos lūkesčių.

Anksčiau „J. P. Morgan“ tikėjosi, kad FED šiais metais du kartus sumažins palūkanų normas, palyginti su dabartine 4,25–4,50% bazine palūkanų norma.

Manoma, kad įsiplieskęs prekybos karas paskatins ir ECB agresyviau karpyti palūkanų normas, tačiau taip mano irgi ne visi.

Mažai investuotojų abejoja, kad ECB balandžio 16 d. dar kartą sumažins palūkanų normas, tačiau akylai stebės, kaip JAV įvesti muitai veikia infliaciją.

Analitikai atkreipia dėmesį į du dalykus. 

Pirma, ar paslaugų infliacija, kelianti didelį nerimą ECB, ir toliau mažėjo, kaip tikisi bankas, nuo 4% per metus didžiąją 2024 m. dalį iki 3,7 % 2025 m. vasarį.

Antra, ar yra kokių nors naujų infliacijos požymių, pasireiškiančių dėl infliacijos plitimo iš Amerikos, kur ji padidėjo, arba pačioje euro zonoje. Pramonės gamintojų kainos pastaruoju metu pradėjo kilti. Tačiau, kadangi Europos ekonomikai kyla grėsmė dėl muitų, ECB gali nuspręsti mažinti palūkanų normas.

Vis dėlto ekonomistai neturi bendros nuomonės.

„Kuo ilgiau išliks neapibrėžtumas, tuo daugiau priežasčių ECB toliau mažinti palūkanų normas. Kartu rizika dabar, skirtingai nei 2022 m. (prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje), yra konkretesnė, todėl neturėtume nustebti, jei po metų vėl bus pradėta kalbėti apie palūkanų normų didinimą“, – savo tinklaraštyje pažymi Janas von Gerichas, „Nordeos“ vyriausiasis analitikas.

O Reijko Heiskanenas, „OP Financial Group“ vyriausiasis ekonomistas, Vilniuje VŽ balandžio pradžioje sakė, kad kol kas anksti kalbėti, kaip JAV importo tarifai paveiks infliaciją: „Mes prognozuojame, kad ECB palūkanų normas sumažins dar du kartus, kol jos pasieks 2%. Kol kas anksti kalbėti apie palūkanų normų didėjimą.“

Šiuo metu pagrindinė ECB palūkanų norma indėliams siekia 2,5%.

J. von Gerichas paaiškino, kad palūkanų normos gali vėl pradėti didėti ir sugrįžti į 3–4% intervalą, jei Europos ekonomikos augimas paspartės.

Jo teigimu, Europos Sąjungos 800 mlrd. Eur apimties investicijų į gynybą planai ir, pirmiausia, Vokietijos sprendimas investuoti šimtus milijardų į gynybą bei infrastruktūrą gerokai sustiprino visos euro zonos ekonomines perspektyvas.

Tačiau D. Trumpo prekybos karas sukėlė kur kas daugiau nežinomybės, kaip toliau vystysis JAV, euro zonos ir viso pasaulio ekonomika.

Kas „sumirksės“ pirmas?

Ekonomistas Nourielis Roubini, bendrovės „Roubini Macro Associates“ vadovas, kurio grėsmingi perspėjimai lydėjo svarbiausius 2008 m. pasaulinės finansų krizės momentus, balandžio 4 d. „Bloomberg“ duotame interviu sakė, kad D. Trumpas, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir JAV Federalinio rezervų banko pirmininkas Jerome'as Powellas žaidžia „pavojingą vištos ir kiaušinio žaidimą“.

N. Roubini sakė, jog D. Trumpas spaudžia centrinio banko vadovą, kad jis „sumirksėtų“ ir sumažintų palūkanų normas, tačiau įžvelgdamas, kad toks žingsnis pakurstys infliaciją pakeltų importo muitų kontekste, J. Powellas esą to nedarys. Todėl viską nulems tai, ar įvyks pokalbis tarp D. Trumpo ir Xi Jinpingo, siekiant deeskalacijos. 

Vis dėlto ekonomistas pridūrė, kad Kinijos vadovas turi pranašumą ir to daryti neskubės, nes jo nespaudžia rinkimai.

Jo teigimu, D. Trumpas galiausiai nusileis ir perpus sumažins įvestus muitų tarifus, todėl JAV ekonomikos augimas šiemet sieks 1–1,5 %.

N. Roubini taip pat teigė, kad D. Trumpo politinė kaina, jei jis laikysis savo dabartinio tarifų plano, yra tokia didelė, kad akivaizdu, jog jis savo laiku pakeis požiūrį šiuo klausimu.

„Jei jis spaus per smarkiai, šiais metais sulauksime recesijos. O jei šiais metais sulauksime recesijos, respublikonai pralaimės vidurio kadencijos rinkimus (JAV kongrese).  Jei bus pralaimėta vidurio kadencija, tuomet kraštutinių dešiniųjų (MAGA – Make America Great Again) planas amžinai užvaldyti Ameriką bus sugriautas, – dėstė N. Roubini. – Taigi, jei jis turi bent kiek smegenų, suvoks, kad turi deeskaluoti.“