JAV ir ES prekybos karas nuo Lietuvos ekonomikos augimo gali nurėžti iki 1,3%
Papildyta ERPB prekybos karų poveikio Lietuvai prognoze, premjero G. Palucko ir finansų ministro R. Šadžiaus komentarais
Centrinis bankas visgi prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika esant sudėtingai išorinei aplinkai demonstruoja išskirtinį atsparumą ir tebėra augimo trajektorijoje. Sparčiai didėjant privačiajam vartojimui ir atsigaunant investicijoms, prognozuojama, kad Lietuvos BVP, 2024 m. padidėjęs 2,7%, šiemet turėtų augti 2,9%, o 2026 m. – 3% (pernai gruodį prognozuota atitinkamai 3,1% ir 3,1% ūkio plėtra).
Prekybos karų poveikis
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad JAV įvedami prekybos muitai turės tiesioginį ir didesnį netiesioginį poveikį Lietuvos eksportuotojams ir mūsų ekonomikai.
Suminis poveikis pagal tris atskirus scenarijus gali siekti nuo 0,2% iki 1,3% 2025–2029 m. Skaičiavimai buvo atklikti remiantis JAV ir Lietuvos užsienio prekyba, taip pat remiantis kita euro zonos centrinių bankų analitikų informacija.
„Kalbėti apie poveikį nėra lengva, nes situacija keičiasi labai greitai“, – pristatydamas prognozę trečiadienį pripažino G. Šimkus.
Pasak G. Šimkaus, pirmasis scenarijus, tikintis minimalaus 0,2% poveikio per penkerius metus, jau įtrauktas į atnaujintą LB prognozę. Tačiau situacijai dinamiškai keičiantis matyti, kad galimas poveikis bus kur kas didesnis.
Nuo šiandien, t. y. kovo 12 d., JAV ėmė taikyti 25% tarifą plieno ir aliuminio importui, įskaitant importuojamąjį iš ES. Bendrija trečiadienį pareiškė, kad nuo balandžio imsis atsakomųjų veiksmų.
Apie atsakomąsias ES priemones kalba LB trečiasis scenarijus (25% tarifai Kanadai, Meksikai ir ES, 20% tarifai Kinijai, kuomet Kanada ir ES imasi atsakomųjų veiksmų).
Scenarijus numato, kad tokiomis sąlygomis nuo Lietuvos ekonomikos augimo per penkerius metus būtų nurėžta nuo 0,3% iki 1,3%.
Atsakydama į JAV tarifus plieno ir aliuminio importui, Bendrija laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki 13 d. savo ruožtu įves atsakomuosius muitus, kad apsaugotų vartotojus ir verslą, jei nepavyktų susiderėti su Vašingtonu iki to laiko.
„Šiandien mūsų taikomos atsakomosios priemonės yra griežtos, bet proporcingos. JAV taiko 28 mlrd. USD vertės muitus, todėl mes atsakome 26 mlrd. Eur vertės atsakomosiomis priemonėmis. Tai atitinka Jungtinių Valstijų tarifų ekonominį mastą“, – trečiadienio rytą pareiškė Ursula von der Leyen, Europos Komijos pirmininkė, ir Marošas Ševčovičius, EK narys, atsakingas už prekyba ir ekonominį saugumą.
Atsakomosios priemonės bus taikomos dviem etapais, pradedant balandžio 1 d., o nuo balandžio 13 d. jos bus visiškai įgyvendintos.
„Iki to laiko visada būsime atviri deryboms“, – pridūrė EK pareigūnai pranešime.
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tikslų muitų karų poveikį nustatyti kol kas sudėtinga.
„Antras dalykas, mes dar nesame tikri, ar tas prekybos karas apskritai įsibėgės. Europos Sąjunga taip pat pradeda taikyti savo tarifus. Ar JAV dar atsakys kažkuo, mes pamatysime. Bet situacija yra prižiūrima ir poveikis bus sumodeliuotas artimiausiu metu“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Paluckas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad galimas JAV ir ES muitų karas neturėtų didelio tiesioginio poveikio Lietuvai, tačiau netiesioginį poveikį, ypač automobilių komponentų pramonei, anot ministro, jis turės.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ekonomistai skaičiuoja, kad JAV įvedus 25% importo muitą ES prekėms dėl sumažėjusio tiesioginio pardavimo į JAV poveikio Lietuvos BVP augimas trumpuoju laikotarpiu sumažėtų 0,43%.
ERPB vasario pabaigoje pagerino Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,8% 2025 m., paaiškėjus, kad 2024 m. augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi, ir jį lėmė geri rezultatai pramonės, informacinių ir ryšių technologijų, profesinės, administracinės veiklos ir paslaugų sektoriuose.
Lietuva kyla „pakankamai sparčiai“
G. Šimkus trečiadienį kartu pažymėjo, kad Lietuvos ekonomika nesileidžia išmušama iš pasirinkto kurso, kyla tvariai ir pakankamai sparčiai.
„Nepaisant visų audrų šuorų, vėjo gūsių, oro duobių, kurios siaučia aplink, Lietuvos ūkio skrydžio saugumą užtikrina didėjantis vidaus vartojimas, lėtai, bet nuosekliai atsigaunantis eksportas, palanki situacija darbo rinkoje, prognozuojamas investicijų atsigavimas“, – žurnalistams sakė G. Šimkus.
Pasak centrinio banko, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,3% (kai gruodį tikėtasi 2,3%, 2026 m.– 2,6%).
LB vadovo teigimu, daugiausia įtakos infliacijai turės energijos išteklių, maisto žaliavų kainos, ją taip pat didins darbo užmokesčio augimas, akcizai alkoholiui, tabakui, dyzelinui, įvesta CO2 dedamoji.
LB prognozuoja, kad Lietuvos eksportas šiemet augs 1,6% (gruodį tikėtasi 2,5%), 2026 m. eksporto augimas paspartės iki 3,6%.
Be įvedamų JAV muitų Europos Sąjungai, „skleisti sparnus“ eksportuotojams taip pat trukdys išliksianti vangi išorės paklausa ir mažesnės reeksporto apimtys.
LB ekonomistų teigimu, investicijos šalyje šiemet turėtų augti 6,6% (6,1%), o 2026 m. – dar 5,5%. Prie investicijų plėtros labiausiai turėtų prisidėti privatus sektorius. Tam paskatų suteiks ir įsibėgėjantis europinio RRF plano finansavimas.
LB skelbia, kad darbo užmokestis šiemet turėtų augti 9,2% (8,7%), 2026 metais – 8,3%.
G. Šimkus pažymėjo, kad darbo užmokesčio kaštų verslui augimą kažkiek kompensuoja atsigaunantis darbo našumo augimas.
Jo teigimu, pernai paskutinį ketvirtį darbo našumo augimas viršijo 2% ir buvo aukštesnis už pastarojo dešimtmečio vidurkį. Visgi šis augimas nepanaikina konkurencingumo praradimo rizikų ateityje.
Prognozuojama, kad pernai 7,2% siekęs nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,8%, 2026 metais – iki 6,7%.
Prognozuojama, kad privatus vartojimas šiemet padidės iki 4,1% (gruodį laukta 3,7%), o 2026 m. augs po 3,7%.
[infogram id="5ee8122c-3412-4de7-a3a6-97309e99497e" prefix="14Y" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2025 03 12"]
