ERPB pagerino Lietuvos augimo prognozę 2025 m., suskaičiavo kiek nurėžtų JAV muitai

ERPB apkarpė BVP augimo prognozę Estijai ir Latvijai

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pagerino Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,8%, paaiškėjus, kad 2024 m. augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi, ir jį lėmė geri rezultatai pramonės, informacinių ir ryšių technologijų, profesinės, administracinės veiklos ir paslaugų sektoriuose.

Perai rugsėjį bankas tikėjosi 2,5% augimo Lietuvai.

Lietuvos metinis BVP 2024 m. išaugo 2,7% – 0,1 proc. punkto daugiau nei skelbta anksčiau, rodo penktadienį Valstybės duomenų agentūros paskelbtas antrasis BVP vertinimas. 2024 m. nominalus BVP (to meto kainomis) sudarė 77,9 mlrd. Eur.

Tuo metu ERPB skelbia sumažinęs 2025 m. Estijos ir Latvijos BVP augimo prognozes atitinkamai iki 1,7% (nuo 2,5%) ir 2,0% (nuo 2,4%), „nes išsivysčiusios Europos ekonomikos atsigavimas buvo silpnesnis nei tikėtasi, o tai turėjo įtakos gamybos ir eksporto sektoriui“.

ERPB regioninėje makroekonominėje ataskaitoje pažymi, kad Vidurio Europa ir Baltijos šalys ir toliau susiduria su ekonominiais sunkumais, įskaitant sumažėjusią išorės paklausą ir vangią investicinę veiklą.

JAV tarifų poveikis

ERPB ekonomistai skaičiuoja, kad JAV įvedus 10% importo muitą nuo Lietuvos ekonominio augimo būtų nurėžta 0,2-0,4 proc. punkto, Estijoje ir Latvijoje – 0,2 proc. punkto

Tačiau Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, šią savaitę pareiškė, kad prekėms iš ES įves 25% muitą. Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, skaičiuoja, kad tokiu atveju nuo Lietuvos BVP augimo būtų nurėžta iki 0,5 proc. punkto.

Baltijos šalių ekonomika ypač priklauso nuo prekybos raidos Vokietijoje ir Vakarų Europoje apskritai, kur silpnas ekonomikos atsigavimas sumažino eksporto paklausą. Todėl Baltijos šalių augimo tempas išlieka silpnesnis, nei tikėtasi anksčiau, ir tai paskatino 2025 m. prognozes peržiūrėti mažėjimo linkme.

ERPB tikisi, kad 2026 m. Baltijos šalių BVP augimas sustiprės: Estijoje prognozuojamas 2,6%, Latvijoje – 2,5 %, o Lietuvoje – 2,7 %.

Tikimasi, kad šį atsigavimą lems palaipsniui gerėjanti eksporto paklausa kartu su didėjančiu namų ūkių vartojimu, kurį skatins realiojo darbo užmokesčio augimas.

VŽ rašė, kad ERPB investicijos Lietuvoje per kelerius metus tapo reikšminga alternatyva bendrovių plėtrai finansuoti, tradiciniams investuotojams kiek atsitraukus dėl išaugusio neapibrėžtumo ir geopolitinių rizikų regione Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

ERPB skelbia, kad 2024 m. trijose Baltijos valstybėse investavo 540 mln. Eur, arba 67% daugiau nei 2023 m. (323 mln. Eur).

Net 95% šių investicijų (516 mln. Eur) pernai buvo skirta žaliesiems projektams, kuriais remiamas trijų šalių perėjimas prie ekologiškesnės ir tvaresnės ekonomikos.

Lietuvoje bankas į 18 projektų per metus investavo 233 mln. Eur – 55% daugiau, Estijoje – į 14 projektų 244 mln. Eur (6,4 karto daugiau), Latvijoje – į 10 projektų 63 mln. Eur (2,1 karto mažiau).

Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ERPB investicijos pernai buvo rekordinės.

ERPB yra pagrindinis institucinis investuotojas Baltijos šalyse - iki šiol Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje jis investavo daugiau kaip 4 mlrd. Eur.

Banko veikla daugiausia dėmesio skiriama regiono perėjimui prie ekologiškesnės ir atsparesnės ekonomikos remti investuojant į atsinaujinančiąją energiją, kapitalo rinkos plėtrą ir inovacijomis grindžiamus sektorius.